„Seniai svajojau turėti nebrangų, kokybišką, pigiai eksploatuojamą ir, žinoma, gražų motociklą. Tokio stiliaus, kokio aš noriu. Svarbiausia, kad būtų ekonomiškas ir su automatine pavarų dėže, tačiau, panašu, kad viską pavyks įgyvendinti tik iš antro karto“, – pasakojo vyras.
Jis neslepė, kad norėtų pradėti ir serijinę tokių motociklų gamybą, tiesa, tam koja gali pakišti tam tikri teisės aktai.
Domisi moterys
„Man pačiam kilo klausimas, kodėl negaminami paprasti ir pigūs motociklai su automatine pavarų dėže? Pabandžiau pasigaminti pats, ir turiu“, – juokėsi klaipėdietis Dmitrijus Lopatinas.
Jis pasigyrė, kad išvažiavęs šia transporto priemone į miestą sulaukia didelio dėmesio. Anot D. Lopatino, jo „išradimu“ itin domisi moterys, kurioms imponuoja tai, kad važiuojant motociklu nereikia perjunginėti pavarų.
Važiuoja saugiai
Vokietijoje nusipirkęs apardytą „Yamaha“ markės motociklą vyriškis nutarė jį paversti dyzeliniu. „Nuvykęs į „Regitrą“ išsiaiškinau, kad dokumentai tvarkingi ir mano įsigyta transporto priemonė gali būti traktuojama, kaip motociklas. Prisipažinau, kad keisiu variklį. Man tik patarė konsultuotis su labiau išmanančiu ekspertu, kad viską atlikčiau, kaip reikia“, – aiškino konstruktorius.
Tokių atvejų, kai norima keisti motociklo variklį kitu, nėra itin daug. Tiksliau. D. Lopatinas buvo vienintelis. Surastas specialistas jam padėjo visus darbus atlikti taip, kad būtų nepažeisti Lietuvos įstatymai. Paaiškėjo, šie nedraudžia keisti motociklo variklio, negalima keisti tik motociklo rėmo. Šio motociklo rėmas liko originalus ir nepakeistas.
„Teko pagaminti tik vairo tvirtinimo kronšteinus, kurie nėra rėmas. Be to, pakeičiau ir galinį ratą. Šiame motocikle sumontuotas „Honda“ galinis ratas su žvaigžde ir stabdžiais, nes „Yamaha“, į kurios rėmą sumontavau motorą, buvo su kardaniniu velenu. Pasitaręs su ekspertu, sumontavau grandinę. Tą daryti taip pat nėra draudžiama“, – sakė D. Lopatinas.
Jis prisipažino, kad kol kas jo išradimas dar neregistruotas, tačiau visus formalumus jis atliks, kai sumontuos galingesnį motorą ir parengs galutinius mazgų pakeitimo brėžinius.
„Dabar važinėju su vadinamaisiais prekybiniais numeriais. Esu įregistravęs individualią veiklą ir naudodamas tuos raudonus numerius galiu atlikti įvairius bandymus, vežti remontuoti. Tik būtina, prieš važiuojant, apie tai pranešti „Regitrai“, – aiškino išradėjas.
Lėtas, bet ekonomiškas
Jis juokėsi, kad leistino greičio neviršija, nes motociklas dar nėra toks greitas. Tiesa, jau dabar jis stebina ekonomiškumu – 100 kilometrų sunaudoja 2-2,5 litro dyzelino.
Standartinis motoroleris sudegina 3,5 litro, o įprastas motociklas – 5,5-6 litrus benzino, tad, džiaugiasi motociklo inžinierius, akivaizdu, kad jo sukurtas yra gerokai taupesnis.
„Tiesa, jis nėra labai greitas, pasiekia 90 km/h greitį, nes ir variklis jame nėra galingas – tik 9 „arkliai“. Tačiau spalio mėnesį variklį keisiu į analogišką dyzelinį, kuris turės 13 arklių galią. O tuomet vertinsiu, ar verta papildomai sumontuoti ir turbiną“, – ateities planais su DELFI dalijosi klaipėdietis.
Pirmas prototipas „įšaldytas“
Jis priminė, kad praėjusiais metais, kai konstravo savo pirmąjį motociklą su „Ural“ rėmu, pastebėjo, kad anas motociklas su dyzeliniu varikliu įsibėgėjo gana sunkiai. Panašiai, kaip automobilis, su 1,1 litro tūrio varikliu. Taip pat negalėjo pasigirti ir dideliu greičiu – maksimalus greitis buvo tik 90 km/val., o pavėjui ar į nuokalnę – 100 km/val.
Todėl sugalvojo sumontuoti turbiną, kuri varikliui suteiktų daugiau galios, tačiau nepadidintų degalų sąnaudų. Turbina, kuri paprastai montuojama į sniego motociklus, išties padidino variklio galią.
„Tačiau ano projekto nebaigiau, nes šiek tiek pakeičiau „Uralo“ rėmą, todėl netekau galimybės jį užregistruoti „Regitroje“. Palikau aną projektą kaip rezervinį. Gal kai jį užbaigsiu, registruosiu kurioje nors kitoje šalyje. Žinau, kad tai įmanoma Švedijoje“, – kalbėjo konstruktorius.
D. Lopatinas juokdamasis parodė ir likusią virvę, kuri naudojama tam varikliui paleisti.
„Tyčia palikau. Nors yra ir starteris, tačiau viskas genda. Sugedus starteriui, variklį paleisti galėsiu su šiuo trosu“, – juokiasi vyriškis.
Jis patenkintas, kad idėją sukonstruoti ekonomišką ir pigų motociklą su dyzeliniu varikliu beveik pavyko realizuoti. Jis jau turi prototipą, pagal kurį gali gaminti kopijas.
„Nesakysiu, kiek kainavo motociklo sukonstravimas. Agregatai, papildomos detalės, dažai, aišku, turi savo kainą. Tačiau dalį mechanizmų panaudojau iš pirmojo savo projekto. o kaip įvertinti savo darbą? Laiko sąnaudas? Bet jei kas nors užsisakytų ir jei reikėtų panašų motociklą konstruoti iš naujo, tai įkainočiau jį nuo 3500 iki 4500 eurų“, – skaičiavo konstruktorius.
Motociklai modifikuojami retai
Įmonės „Autoekspertai“ vadovas Nerijus Kudarauskas, su kuriuo konsultavosi klaipėdietis konstruktorius, DELFI sakė, kad Lietuvoje ne dažnas ryžtasi perkurti motociklus.
„Užsienyje, ypač už Atlanto, tokie projektai populiarūs. Lietuvoje šiuo požiūriu viskas labai konservatyvu. D. Lopatino projektas labai retas. Tačiau vienas dalykas yra mechanika, o teisė – kas kita.
Išradėjų Lietuvoje yra nemažai, kurie pasigamina važiuojančius agregatus. Tik norint įteisinti prasideda problemos. Pati Lietuva tik perima tam tikras europines direktyvas ir perkelia į savo teisinę bazę. Savos gamybos motociklo mūsų šalyje neįmanoma registruoti, reikia daryti pagal europinį tipą ir jį pasitvirtinti. Mano asmenine nuomone, jei kokia nors žoliapjovė važinėja su tokiu varikliu, kodėl negali jis būti motocikle? Tačiau ekspertas neformuoja politikos. Mūsų darbas tik surinkti techninę dokumentaciją apie transporto priemonę, kurią paruošė užsakovas ir sutikrinti, ar tikrai atitinka konkrečią transporto priemonę. Jei ten viskas gerai, tai galima priemonę ir registruoti“, – kalbėjo N. Kudarauskas.
