Tvarkingi ar ne?
Specialistų nuomonė apie lietuvius išsiskiria. Vieni sako, kad lietuviai nėra tvarkingiausi vairuotojai. Kiti sako, kad mes nesame kažkuo išskirtiniai.
„Manau, kad automobilius reguliariai valo 10-15 proc. vairuotojų. Mes matome tuos žmones, kurie valosi automobilius, tačiau tokių yra mažuma. Tarkime, žmonės kaimuose, kur keliai prasti, dulkėti, apskritai nemato prasmės valyti, nes kitą dieną bus tas pats. Mūsų keliai iš tiesų yra nešvarūs. Kita grupė vairuotojų yra tie, kurie iš principo nevalo, jiems tai neaktualu ir jie tuo nesirūpina. Miestiečiai daugiau prižiūri automobilius. Kai žmogus nusiperka naują automobilį, tai kurį laiką prižiūri, tačiau kai pavažinėja vėl pamiršta. Kita kalba apie įmones, kurios tikrai prižiūri savo autoparką. Ypač tos įmonės, kurioms svarbus jos vardas“, – teigia UAB „Auto Švaruolis“ vadovas Artūras Baltrušis.
„Lyginant su kitomis šalimis, manau, kad lietuviai pakankamai prižiūri mašinas. Tiems, kam svarbu švara, kam svarbu tvarka namuose, tie ir su tvarkingu automobiliu važinėja. Nėra konkrečių rekomendacijų, kas kiek laiko reikia valyti saloną. Tai priklauso nuo eksploatacijos – po tam tikro laiko viskas apsiteršia. Tada atsiranda poreikis valyti“, – sako UAB „Švaros meistrai“ vadovas Albinas Savickis.
Gali tvarkytis patys
Specialistai vieningai sutinka, kad palaikyti švarą automobilyje gali kiekvienas vairuotojas.
„Be jokios abejonės, galima automobilį prižiūrėti pačiam. Juk palaikyti švarą galima be didesnių pastangų. Juk namuose visi prižiūri tvarką ir plauna rūbus. Juk namų vieną kartą per trejus metus nevalote. O paklauskite, kada kaimynas paskutinį kartą valėsi automobilį. Gal kartą per 7 metus. Tikrai būna tokių atvejų. Manau, kad nesunku prižiūrėti elementarią tvarką – prasiurbti bent kartą per mėnesį“, – teigia A. Baltrušis.
„Manau, kad elementarų valymą gali padaryti kiekvienas. Paprastą valymą gali tikrai atlikti kiekvienas. Jei kalbėtume apie cheminį valymą, tai to daryti nelabai patarčiau. Visų pirma tai yra didelės laiko sąnaudos. Kitas dalykas – chemijos kainos. Jei žmogus viską paskaičiuotų, tai jam neapsimokėtų. Na, tai būtų galima daryti, jei žmogui tai patinka, jei jis besitvarkant jaučia malonumą. Tada taip. Bet jei jis nori sutaupyti, tai neverta. Kainos nėra didelės, o susipirkti visą įrangą, chemiją yra brangu. Ypač jei kalbėsime apie giluminį valymą. Čia jau reiks ir plaunančio siurblio. Tai sakyčiau, kad tikrai neverta“, – tikina A. Savickis.
Pasitaiko apgadinimų
A. Batrušis teigia, kad yra itin svarbu ne tik tinkamai išvalyti automobilyje, bet ir nieko nesulaužyti.
Kartais to išvengti būna pakankamai sudėtinga.
„Aš visiems naujiems darbuotojams sakau, kad svarbiausia yra nieko nesugadinti. Reikia pripažinti, kad medžiagos automobiliuose vis labiau prastėja. Tarkime, yra tokių modelių, kur šluostant plastmases ir stikliukus net ir švelniausiomis šluostėmis braižosi paviršius. Man net gamintojų atstovai negali atsakyti, tai su kuo tada valyti. Su pačiu minkščiausia šluoste braukiant matosi įbrėžimai. Yra daug tokių niuansų. Be to, yra automobilių, kurių sėdynės yra ne natūralios, o dirbtinės odos. Būna, kad priekinės sėdynės natūralios odos, o galinės iš odos pakaitalo. Niekas apie tai garsiai nekalba, bet taip yra“, – sako A. Baltrušis.
„Tikrai galima kažką sulaužyti. Iš patirties tai žinau, nes į mus kreipiasi žmonės prisidarę problemų. Tarkime, buvo atvejis, kai nuo kėbulo bandė pašalinti sakus su virtuvine šveitimo kempinėle, tai prisidarė labai daug bėdos. Taip, nešvarumą jie nuvalo, tačiau laką pažeidžia labai stipriai“, – pasakoja A. Savickis.
Kai namuose
Nors odiniai salonai yra praktiškesni, tačiau ir jiems reikia priežiūros.
„Odą taip pat reikia prižiūrėti. Mes juk prižiūrime odinius batus ir tai nėra labai lengva. Oda labai nemėgsta džinsų – oda pradeda mėlynuoti, sėdynių kraštai mėlynuoja. Reikėtų valyti bent kartą per savaitę, nes vėliau dažai įsigeria ir jų jau neišvalysi, teks perdažyti sėdynes“, – sako A. Baltrušis.
Specialistas netgi pastebi, kad mašinos priežiūra priklauso nuo kiekvieno žmogaus specialybės.
„Yra tam tikros profesijos žmonių, kurių net profesijos pedantiškos. Ar jūs įsivaizduojate mediką, kuris galėtų būti ne pedantas? Jų darbas pedantiškas. Ar įsivaizduojate odontologą nešvariomis panagėmis ar purvinomis rankomis? Man tai sunku įsivaizduoti. Juk net medikus atskirai mokina plautis rankas, vyksta kone paskaitos. Tai jų kraujyje ir tai persiduoda jų kasdieniniame gyvenime. Žinoma, mes nekalbame apie tuos, kurie yra perdėtai pedantiški, tai jau liga. Tačiau bet kokiu atveju dauguma žmonių mašiną prižiūri tol, kol ji nauja. Praėjo metai, kiti ir požiūris pasikeičia. Koks skirtumas, kad ten šiek tiek įbrėžta, ten šiek tiek įlenkta? Bet juk realiai mes mašinas naudojame kiekvieną dieną, o tą purvą, dulkes geriame į save“, – sako A. Baltrušis.
