Savivaldžiai automobiliai nėra mokslinė fantastika: jiems pradėjus važinėti keliai taps saugesniais?

Jei pavyktų pasiekti visišką automobilių savarankiškumą, eismo saugumo situacija keliuose patobulėtų, o žmonių požiūris pasikeistų, LRT RADIJO laidai „10–12“ sakė „Top Gear Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Karolis Judzentavičius. „Iš pradžių įtariai žiūrėsime į tuos robotus, važinėjančius keliuose, bet vėliau nenorėsime važinėti gatvėmis, kuriose automobilius vairuoja netobuli, neprognozuojamai besielgiantys žmonės, sukeliantys eismo įvykius“, – tikina žurnalistas.

Jo žodžiais, gatvėse važinėjant savivaldžiams automobiliams žmonėms turėtų labai pigti draudimas, kadangi beveik nebus eismo įvykių. Be to, keliuose esą turėtų sumažėti spūsčių, nes automobiliai bendraus vieni su kitais, žinos savo bei kitų padėtį keliuose. Galbūt kai kuriose sankryžose net nebeliks šviesoforų. Būtent saugumo faktorius labai skatina vystyti savivaldžių automobilių plėtojimą, tikina K. Judzentavičius.

– Per šiuos metus įvyko net keletas eismo įvykių, kurių metu, bandant savivaldžius automobilius, nukentėjo žmonės. Ar tai yra stiprus smūgis šiai naujai technologijai?

– Tai yra stiprus smūgis pavėžėjimo bendrovei „Uber“. Jos automobilis dalyvavo eismo įvykyje, kuriame žuvo tamsoje per gatvę dviratį vedusi moteris. Žiniasklaidoje taip pat plačiai nuskambėjo atvejai, kai kitos gamintojos – „Teslos“ – automobiliai pateko į eismo įvykius. Svarbu pažymėti tai, kad šiuo metu pasaulyje gatvėmis nevažinėja nė vienas visiškai savivaldis automobilis.

Kalbant apie atvejį su pavėžėjimo bendrovės automobiliu, situacija buvo tokia: automobilis važiavo savarankiškai, jame sėdėjo asmuo, kuris prižiūri tą automobilį ir, esant reikalui, privalo perimti valdymą arba vairavimą. Tuo atveju automobilis pastebėjo dviratininkę, nustatė, kad ji eina per kelią, tačiau sistema ją identifikavo kaip klaidą, nusprendė į tai nereaguoti, dėl to nebuvo imtasi stabdymo veiksmų. Tai yra sistemos klaida. Kyla daug teisinių ir etinių klausimų: ar tai yra programuotojų, kurie ruošė tą sistemą, klaida, ar tai yra asmens, kuris tuo metu nežiūrėjo į kelią, būdamas prie vairo, klaida.

– Juk vairuojant įvyksta daug situacijų, kurių negali numatyti. Ar apskritai įmanoma sukurti tokią sistemą, kuri bet kokioje situacijoje sugebėtų ją įvertinti ir teisingai pasielgti?

– Savivaldžius autonominius automobilius kuria beveik visos automobilių gamintojos, ne tik technologijų kompanijos. Pasaulis stengiasi sukurti visiškai savivaldį automobilį. Aš asmeniškai artimoje ateityje nematau perspektyvos, kad automobilis galės vairuoti pats be žmogaus įsikišimo. Mano manymu, tam reikia dirbtinio intelekto, kuris elgtųsi kaip žmogus, galėtų mąstyti bei įvertinti situaciją kaip žmogus. Kelius statė, miestus statė, linijas braižė, šviesoforus statė vis dar netobuli žmonės. Yra padaryta tokių nesąmonių, kuriose kompiuterinės smegenys nesiorientuoja ir nesugeba vairuoti taip, kaip vairuotų žmogus.

– Sklando gandai, kad sistemos yra kuriamos taip, kad jei yra neišvengiamos dvi kliūtys, automobilis turi pasirinkti, į kurią važiuoti. Pavyzdžiui, į senutę ar vaiką.

– Taip. Čia prieinama ne tik prie teisinių klausimų. Teisinis klausimas, manau, yra pakankamai lengvai išsprendžiamas. Mano nuomone, teisinė atsakomybė turėtų būti automobilių gamintojo. Jeigu automobilis yra visiškai savivaldis, galbūt tu net nesi jame, kai jis kažkur važiuoja, už tai atsako jį pagaminusi bendrovė. Kitas dalykas yra etinis klausimas.

Sumodeliuokime situaciją: važiuojate keliu, į kurį staiga paskui kamuolį išbėga trys vaikai. Automobilis važiuoja pats. Automobilis mato, kad jeigu važiuos tiesiai – žus vaikai. Jeigu suks į kairę, tarkime, priešpriešais atvažiuoja sunkvežimis – žus vairuotojas. Suks į dešinę, o ten yra skardis – žus vairuotojas.

Ką jis tuo metu darys? Ar šaltai suskaičiuos, kad trys gyvybės yra svarbiau negu viena ir pasuks į kažkurią pusę stengdamasis išgelbėti vaikus? Galbūt bus pasirinkimas prieš įsigyjant automobilį, pasirašant sutartį, ką jūs norėsite saugoti – ar savo, ar aplinkinių gyvybę. Vėlgi, normalus žmogus tikrai nevažiuos į vaikus. Jis elgsis impulsyviai, neapgalvotai, stengsis stabdyti, suks į šoną ir galbūt nukentės pats. Kompiuterio atveju gali būti kitoks sprendimas. Šiuo atveju, kyla labai daug etinių klausimų.

– Kita vertus, ne taip seniai LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ buvo kalbėta apie tai, kad vairuotojams trūksta šalto proto vairuojant. Ypač dabar, kai migruoja įvairūs gyvūnai. Pavyzdžiui, kokiai lapei išbėgus į kelią, kartais geriau ją pervažiuoti. Tokiu atveju, toks automobilis protingiau pasielgtų nei žmogus?

– Be abejo. Jis nustatytų, jog ten yra kokia lapė ar zuikis, sveriantis nedaug kilogramų. Tuomet nuspręstų, kad saugiausia būtų jį pervažiuoti, apgadinti turtą, tačiau išsaugoti svarbesnes vertybes – žmonių sveikatą bei gyvybę. Manau, tai yra pakankamai nesudėtinga. Šiuo atveju, bus saugesnis eismas keliuose – elgsis ne impulsyvus žmogus, o šaltai skaičiuojantis kompiuteris.

– Tačiau artimoje ateityje jūs to nematote?

– Ne. Visų pirma, reiktų pakalbėti apie tai, kad jau yra oficialiai nustatyta, reglamentuota tai, kas yra visiškas savivaldiškumas, autonomiškumas. Yra nustatyti lygiai: nuo nulio iki penkių. Nulis tai yra absoliuti dauguma daba ir Lietuvos keliais važinėjančių automobilių, kurie patys daryti nieko negali. Jie gali tik perspėti vairuotoją.

Pavyzdžiui, parkavimo davikliai gali perspėti vairuotoją, kad tuoj atsitrenks į kaimyno automobilį. Penktasis lygis yra visiškas savarankiškumas, kur automobilyje apskritai gali nebūti vairuotojo. Penktojo lygio automobilis privalės sugebėti važiuoti ten, kur sugebėtų nuvažiuoti patyręs vairuotojas. Kol kas pasaulio keliuose pažangiausiai važiuojantys automobiliai yra antrojo lygio. Tai yra tos pačios „Tesla“, apie kurias tiek daug rašė žiniasklaidoje. Visais tais atvejais buvo kalti vairuotojai. Asmuo, įsigydamas tą automobilį, yra supažindinamas su tuo, kad visais atvejais jis privalo išlaikyti automobilio kontrolę. Visos tos avarijos įvyko tik dėl to, kad vairuotojai per daug pasitikėjo automobiliu ir patys jo nevaldė.

– Sakėte, kad visi automobilių gamintojai investuoja į savivaldžius automobilius, lygiai taip pat ir technologijų kompanijos. Kuriems geriau sekasi?

– Manau, kad šiuo metu geriausiai sekasi „Waymo“ kompanijai. Iš važinėjančių keliais būtų turbūt „Tesla“, „Mercedes-Benz“, „Audi“, gal dar „Volvo.“ Tačiau jos visos yra tik antrojo lygio. „Waymo“ jau yra ketvirtojo lygio. Kai kuriuose Amerikos miestuose, kiek žinau, Finikse, „Waymo“ automobiliams yra leidžiama važiuoti be vairuotojo. Aišku, tai yra tik bandymai.

Iš esmės iki tos skaudžios nelaimės gerai sekėsi ir pavėžėjimo bendrovei „Uber“. Tokios bendrovės yra suinteresuotos kuo greičiau į rinką paleisti tokius automobilius. Dėl paprastos priežasties – jos nori eliminuoti viduriniąją grandį, tai yra, vairuotojus. Jiems nereikėtų mokėti atlyginimų, jiems nereiktų atostogų. Tai yra visiškai finansinis reikalas. Be abejo, dėl tų pačių priežasčių to siekia ir krovinių pervežimo bendrovės.

– Tačiau kaip atrodys pats eismas? Kam reikia to automobilio, kuris važiuoja pats? Atrodo, tiek problemų – kompiuteris juk negali visko suvokti.

– Be abejo, pirmieji žingsniai yra nepaprastai sunkūs. Tačiau, jeigu pavyktų pasiekti visišką automobilių savarankiškumą, eismo saugumo situacija keliuose patobulės. Žmonių psichologinis požiūris pasikeis. Iš pradžių įtariai žiūrėsime į tuos robotus važinėjančius keliuose. Vėliau, mes pereisime prie to, jog nenorėsime važinėti gatvėmis, kuriose automobilius vairuoja netobuli, neprognozuojamai besielgiantys žmonės, darantys eismo įvykius.

Paprastiems žmonėms turėtų labai pigti draudimas, kadangi beveik nebus eismo įvykių. Kamščiai turėtų labai sumažėti keliuose, kadangi automobiliai bendraus vieni su kitais, žinos savo bei kitų padėtį keliuose. Galbūt kai kuriose sankryžose net nebeliks šviesoforų. Būtent saugumo faktorius labai skatina vystyti savivaldžių automobilių plėtojimą.

– Skamba kaip tobulas pasaulis. Tačiau ką reikės daryti tiems, kam patinka vairuoti?

– Neabejoju, kad automobiliai, kuriuos galėsime vairuoti patys, neišnyks. Sakykime, juos ištiks žirgų likimas: kasdieninės transporto priemonės virto laisvalaikio pomėgiu. Tas pats atsitiks ir su išskirtiniais, sportiniais automobiliais. Juos entuziastai pirks vien tam, kad prisimintų senas dienas, kai jie galėjo patys valdyti automobilį. Vėlgi juos įsigyti ir eksploatuoti bus brangu. Manau, draudimo kompanijos ims didelius pinigus už tai, kad tu galėtum pats sėsti prie vairo.

– Kaip žiūri valstybės į bandymus tokių automobilių savo gatvėse? Į teisinės bazės kūrimą?

– Net ir pas mus Lietuvoje jau yra oficialiai Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme įteisinti savivaldžių automobilių bandymai. Aišku, jų kol kas nėra, bet jau žiūrima į ateitį – tai yra puiku. Bandymai vyks taip, kad prie vairo visada privalės budėti žmogus bandymų metu. Jis privalės visuomet stebėti kelią ir būti pasiruošęs perimti kontrolę. Teisiškai tai yra pakankamai paprasta, kol vyksta bandymai, tol yra atsakingas žmogus, sėdintis tame automobilyje.

– Pasižiūrėkime į Lietuvos situaciją: vidutinis automobilių amžius yra apie 15 metų, seni dyzeliniai automobiliai. Mes net nekalbame apie švaresnius automobilius, ką jau kalbėti apie automobilius, kurie patys save vairuoja.

– Tai yra laiko ir žmonių pajamų klausimas. Tačiau aš manau, kad tas virsmas tikrai įvyks greičiau, negu vyko tuos kelis pastaruosius dešimtmečius. Automobilių industrijoje vyksta neįtikėtini pokyčiai – per pastaruosius penkis ar dešimt metų viskas pasikeitė labiau, negu per pastaruosius penkiasdešimt metų. Todėl ir Lietuvos automobilių parkas privalės keistis. Seni, taršūs automobiliai amžinai nevažiuos. Galbūt reikės valstybės skatinimo iš pradžių, kadangi tos technologijos tikrai bus brangios. Nesakau, kad mes tai pasieksime per du ar penkis metus, tačiau mes to tikrai sulauksime. Tai nėra kažkokia mokslinė fantastika.