Kylančios degalų kainos keičia rinką: sudie, visureigi

Transporto priemonių gamybos įmonės dabar ypač intensyviai vykdo elektromobilių gamybos projektus, o finansuoja juos lėšomis, gautomis parduodat miesto visureigius – palyginti didelių gabaritų, vadinasi, ir nemažai kuro naudojančius automobilius. Tik nevalia pamiršti, kad dėl kylančių degalų kainų rasti tokia produkcija besidominčių pirkėjų ilgainiui gali tapti vis sunkiau, rašoma agentūros „Bloomberg“ portale.

Padėtis automobilių gamybos pramonėje 2018-aisiais – ne kas kita kaip virtinė paradoksų. Transporto priemonių gamintojai šiuo metu negailėdami investuoja į tyrimus ir projektus, susijusius su perėjimu prie žalos aplinkai nedarančių elektromobilių. Kadangi darbai finansuojami per pajamas gautomis lėšomis, įmonėms ypač aktualūs pardavimo rodikliai, tačiau kad jie nesmuktų, stengiamasi pardavinėti visureigius, o mažesnių ir aplinkosaugos požiūriu daug palankiau vertinamų sedanų pasiūloma vis mažiau. Nuolat kylant naftos kainoms ir paskolų palūkanų normoms, pirkėjai darosi vis apdairesni, todėl automobilių gamintojai stengiasi kone padvigubinti brangių benzinu varomų krosoverių ir pikapų pasiūlą.

Žvelgiant iš automobilių pramonės dalyvio perspektyvos abu kraštutinumai, t. y. siekis pereiti prie aplinkai palankaus sprendimo pardavinėjant aplinkai kenksmingus gaminius, atrodo racionalūs.
Visai neseniai apie elektra varomas transporto priemones stambiausi automobilių gamybos koncernai kalbėjo kaip apie neišvengiamai laukiančią ateitį, į kurią būtina atitinkamai investuoti. Pavyzdžiui, sausio mėnesį įmonės „Ford“ vadovai pareiškė į elektromobilių kūrimą investuosiantys net 11 mlrd. dolerių (9 mlrd. eurų), kad iki 2022-ųjų rikai pavyktų pasiūlyti bent 40 elektra varomų modelių. Bendrovės generalinis direktorius Billas Ford tada pasakė, kad toks žingsnis liudija apie pasiryžimą.

Tačiau didelės investicijos į elektromobilių projektus byloja ir apie ką kita – apie tai, kad kažkurios verslo sritys neišvengiamai lieka nuskriaustos. Joms skiriamų pinigų stygius gali pasireikšti ir per savų akcijų atpirkimą, ir per akcininkų gaunamus dividendus, ir per menkas investicijas į kitas gamybos linijas. Galbūt tokie stebinti ir išsišokti nevengiantys veikėjai kaip „Tesla“ tikrai gali kliautis drąsių vizijų mėgėjais, neatsisakysiančiais finansuoti rizikingų projektų ir nepabūgstančiais vertybinių popierių emisijos ir skolinių įsipareigojimų, tačiau „Ford“ ir „General Motors“ investuotojai daug pragmatiškesni – juos motyvuoja, ne idėjos, o rezultatai.

Štai kodėl stambios automobilių gamybos įmonės per daug nedega noru kurti mažesnių, taupiau kurą naudojančių automobilius, nors, kita vertus, žada atsižvelgti į aplinkosaugos reikalavimus ir pasiūlyti alternatyvą benzinu varomiems automobiliams.

Verslas yra verslas. Nedidelės masiškai gaminamos transporto priemonės negarantuoja tokių pajamų kaip didesni automobiliai. Ir jei kas ruošiasi investuoti milijardines sumas į sritį, kuri ypač didelio pelno nežada, tai tikrai rinksis technologiją, be kurios, esą, tuoj bus neįmanoma apsieiti, o ne beveik jokios piniginės grąžos neduosiančią transporto priemonę, kuri po penkerių metų taps visiškai neperspektyvi.

Atsižvelgiant į šią logiką, kapitalo paskirstymas daug klausimų kelti neturėtų. Klausimų kyla tik dėl laiko. Nors prekiauti didelėmis transporto priemonėmis tikrai labiau apsimoka nei mažesnėmis, be to, pirkėjai jau pademonstravo polinkį rinktis SUV (miesto visureigius) ir pikapus, o ne sedanus, nevalia pamiršti, kad tam tikros reikšmės įgyja ir degalų kainą, o ji pastaruoju metu krypsta ne taip, kaip esame pratę matyti.

Taigi, degalų kainos šiuo metu kyla. 2016 metų pradžioje tekdavo mokėti 0,38 euro už litrą (JAV), o dabar įprastas benzinas tiek pabrango, kad pasiekė trejų metų rezultatų aukštumas. Prognozuoti naftos ir benzino kainas gal ir atrodo bergždžias reikalas, bet jų kitimo tendencijos paprastai sutampa su pagrindinių produktų kainomis, todėl, viską susumavus, neatrodo keista, kad per vasarą degalų kaina patyrė tokį šuolį. Tokia situacija sufleruoja apie kitokia nei pirmiau išaiškinta logiką – kuo aukštesnės kainos, tuo patrauklesni maži automobiliai.

Svarbu ir tai, kad įsigyti automobilį kaskart darosi vis brangiau. Augančio žaliavų, pavyzdžiui, plieno, kainos, žinoma, atsiliepia vartotojų kišenei. O didėjančios palūkanų normos daro automobilius vis mažiau įperkamus. Automobilių įsigijimo paskolos su trumpalaikių palūkanų normomis siejasi daug labiau nei paskolos įsigyjant būstą, todėl palūkanų normų padidėjimas JAV federalinio rezervo sistemoje tuoj pat atsiliepia automobilių pramonės sektoriuje. Jei mėnesinė įmoką už automobilį pakils iki 20 proc., tie, kurie šiaip jau planavo įsigyti SUV, staiga gali persigalvoti ir pasirinkti sedaną.

Pernelyg daug pasirinkimų automobilių gamintojai neturi. Jie privalo investuoti į elektromobilių technologijas ir šio tipo transporto gamybos linijas. O pinigus juk reikia iš kur nors gauti ir logiškiau atrodo nutraukti mažiau pelno nešančių sedanų, o ne miesto visureigių gamybą.

Automobilių gamintojai nekontroliuoja nei degalų kainų, nei palūkanų normų, tačiau jei kaip tik dėl šių priežasčių, taip pat dėl šiokio tokio ekonominio nuosmukio, kuris baigsis, kai elektromobiliai ims nešti pelną, krosoverių pardavimas ims pamažu strigti, tai ir bus kaina, kurią teks mokėti už norą funkcionuoti kaip kapitalui imli įmonė. Galima numatyti, kad investuotojams prieš akis – duobėto kelio atkarpa.