Taip pat ši svarbi data ir jubiliejinė sukaktis ne vieną ir ne dešimt tautiečių paskatino sugalvoti įdomių, originalių idėjų, kaip pasveikinti Lietuvą šimtmečio proga.

Aplink Lietuvą

Trys lietuviai simboline proga nusprendė rekordiškai apvažiuoti aplink tėvynę automobiliu ir šią kelionę skirti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejui.

Tai trys dzūkai: alytiškiai Vytis Šliažas ir Justinas Staugaitis bei vilnietis Rokas Vežikauskas, kurie vasario 16 dieną, 10 valandą, startavo Vilniuje ir apvažiavę automobiliu visą Lietuvą, asfaltuotais keliais, mažiausiai nutolusiais nuo sienų su kitomis valstybėmis, vasario 17 dienos naktį, 1 valandą 22 minutės, finišavo sostinėje.

Suskaičiavus valandas ir minutes – kelionėje jie užtruko 15 val. 22 min. Ar tai rekordas? Ar jie gali save vadinti greičiausiai automobiliu apvažiavusiais aplink Lietuvą? Neoficialiai – taip. Oficialu bus tuomet, kai tai patvirtins lietuviškus rekordus fiksuojanti agentūra „Factum“, tai turėtų įvykti po maždaug dviejų savaičių.

Dabar šis rekordas oficialiai kol kas vis dar priklauso kauniečiui Deividui Grabauskui, kuris 2014 metų spalio 18-19 dienomis Lietuvą automobiliu apvažiavo per 16 val. 36 min.

Justinas bei Rokas į šio rekordo medžioklę leidosi antrą kartą, o Vytis – net ketvirtą. Būtent jis kartu su Gintautu Mocku dar 2013 metais sugalvojo tokią idėją, apvažiavo aplink Lietuvą ir įregistravo tokį faktą. Vėliau su Justinu, o po to dar ir su Roku, Vytis bandė pagerinti kauniečio pasiektą rezultatą, tačiau fortūna vis nusisukdavo.

Nauja strategija

Dabar gi, šimtmečio proga išsiruošę į šią kelionę, trys dzūkai kruopščiai atliko namų darbus bei priėmė visai kitokią, tikslių buvimo vietų žymėjimo strategiją. Pagal rekordo siekimo taisykles yra būtina, kad įvairiose maršruto vietose, liudininkai savo parašu kelionės lape patvirtintų jų tikslią buvimo vietą ir laiką.

Iš viso kelionėje aplink Lietuvą jie nuvažiavo 1159 kilometrus, o atsižymėti įvairiose Lietuvos vietose stojo net 25 kartus. Dažniausiai sustojimai buvo vykdomi degalinėse, kurios buvo sutinkamos pakeliui įvairiuose miestuose ar miesteliuose. Stojo jie dar ir parduotuvėje bei užkandinėje. Sustojimai buvo daromi maždaug kas pusvalandį-valandą.

Ankstesniais šio rekordo siekimo kartais jie tikslias buvimo vietas dažniausiai fiksuodavo gaisrinėse arba policijos padaliniuose, kurie dažniausiai būdavo kažkiek nutolę nuo pagrindinio maršruto. Todėl tekdavo ne tik papildomai gaišti laiką, ieškant šių vietų, bet ir važiuoti papildomus kilometrus, išsukant iš numatyto kelio ir po to, gavus parašą, vėl grįžtant atgal į jį.

„Naujai sugalvotas planas pasiteisino su kaupu, nes kiekvienas atsižymėjimas šįkart leido sutaupyti 7-9 minutes, būtent tai ir atsispindi galutiniame rezultate, kurį žinoma, tikrai įmanoma dar pagerinti. Beje, vieno parašo gavimui reikėdavo apie 3-5 minučių“,– sakė V. Šliažas.

Bene visose vietose viskas vyko sklandžiai, žmonės be problemų sutiko patvirtinti keliautojų buvimo vietą.

„Buvo žmonių, kurie klausė, ar galima toliau važiuoti kartu. Smagu, kad visi linkėjo gero kelio bei palaikė idėją. Tiesa, buvo pora vietų, kur žmonės nenorėjo pasirašyti, tačiau greitai pavyko šalia rasti kitus punktus.

Tuo tarpu Nemenčinėje esančioje degalinėje gavome spalvotų balionų su užrašu „Aš tikrai myliu Lietuvą“, o Druskininkuose, iš anksto paskambinus į degalinę ir užsisakius maisto, jos operatoriai sutiko pagaminti mums dešrainius, taigi čia atvykus nereikėjo laukti nei eilėje, nei kol maistas bus pagamintas. Tuo pačiu dar ir parašą čia gavome“,– džiaugėsi Vytis.

Šventė visa Lietuva

Ekipažas pervažiavęs daugybę miestų ir mažų miestelių pastebėjo, kad pastarųjų gyventojai buvo ne tik iškėlę vėliavas savo kiemuose, tačiau nemaža dalis žmonių vėliavėlėmis dar išpuošė ir langus.

Viename iš miestelių, pagrindinėje gatvėje, keliauninkai sutiko žmonių eiseną su vėliavomis, kuria dėl laiko stokos negalėjo pasigrožėti, o apvažiavo ją šalutinėmis gatvelėmis. Didieji miestai taip pat buvo pasipuošę, visur šurmuliavo daug žmonių.

Net du signatarų giminaičiai

Verta paminėti, kad J. Staugaitis yra bendravardžio ir bendrapavardžio Lietuvos Nepriklausomybės ako signataro Justino Staugaičio giminaitis. Tai Justino senelio antros eilės pusbrolis.

Dar įdomu ir tai, kad prasidedant šiam žygiui aplink Lietuvą paaiškėjo ir dar vienas su signatarais susijęs faktas.

Pasirodo, V. Šliažas taip pat yra vieno iš signatarų giminaitis. Peržvelgus giminės medį tapo aišku, kad Vyčio mamos močiutės pusseserė buvo Jono Vailokaičio mama.

Kelyje

Rekordo autoriams važiuojant nenutiko jokių nesklandumų, eismo sąlygos buvo geros, keliai nuvalyti. Tiesa, naktį pradėjo kiek pustyti, tačiau tai nekėlė jokių problemų. Vienas neplanuotas ekipažo sustojimas buvo Kybartuose, kur reikėjo praleisti geležinkelio pervažoje kelią kertantį traukinį. Čia buvo prarastos apie 5 minutės.

Dar apie 7 minutes ekipažas prarado Klaipėdoje, kai pildė degalų atsargas. Kelionėje keturiais ratais varomas 3,2 litro V6 benzininį 250 AG variklį turintis „VW Passat 4Motion B6“ vidutiniškai šimtui kilometrų kelio naudojo 8,3 litro degalų.

Vidutinis visos kelionės greitis buvo 72 km/val. Ekipažas važiavo griežtai laikydamasis kelių eismo taisyklių, o jų buvimo vietą ir greitį buvo galima stebėti viešai internete. Be to, kelionės metu J. Staugaičio „Facebook“ paskyroje vyko nuolatinis bendravimas su sekėjais. Ekipažas kas šimtą kilometrų įkeldavo kokią nors nuotrauką ar video iš kelionės.

Vidurnaktį, vis dar būdami kelyje, Justinas, Rokas ir Vytis patriotiškai sugiedojo Lietuvos valstybės himną, o kuomet dar buvo netoli Druskininkų – giedojo ir Alytaus miesto himną.

Netradiciškai paminėję atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetį, šie trys lietuviai dar nesako, jog tai buvo paskutinis kartas, kuomet jie išsiruošė į kelionę aplink šalį. „Kokių rekordų sieksime ateityje ar bandysime pagerinti šį, kol kas nėra visiškai aišku, bet ties tuo tikrai nesustosime. Dabar esame euforijoje, mintyse vis dar važiuojame aplink Lietuvą“, – sakė J. Staugaitis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)