Valstybės remia elektromobilių pardavimus. Iš tikrųjų, tokia politika labai svariai prisidėjo prie elektromobilių išpopuliarėjimo. Jie gali važinėti autobusų linijomis, nemokamai parkuotis, išvengia kai kurių didžiųjų miestų centrinių dalių mokesčiu, o valstybės kompensuoja dalį automobilio įsigijimo vertės.
Kodėl? Ogi todėl, kad taip siekiama mažinti taršą, nes elektromobiliai yra laikomi ekologiškomis transporto priemonėmis – juk jie net neturi išmetimo sistemos. Visgi, „Mazda“ atstovai tik kreivai šypteli į tokius tikslus – jie bus prasmingi tik tolimesnėje ateityje.
„Mazda“ teigia, kad naujausi vidaus degimo variklių pasiekimai užtikrina, kad elektromobiliai nėra būtini taršai sumažinti. Kitaip tariant, nereikia spausti žmonių įsigyti brangesnes mašinas vien dėl ekologinių tikslų. „Mazda“ pastebi, kad pasaulis nėra vien švarios energetikos šalys. Daugeliu atvejų elektromobiliai teršia labiau nei įprastu benzinu varomos mašinos. Skaičiuojama, kad „Mazda2“ į aplinką išmeta maždaug 9 proc. mažiau CO2 nei elektromobilis šalyje, kurioje energija gaminama kūrenant anglis.
Kai kurie skaičiavimai rodo, kad „Tesla Model S“ būtų ekologiškesnis už benzininius automobilius net Lenkijoje, bet ar tikrai? Ar už jų nėra politinių tikslų pastūmėtų argumentų?
Taip pat reikėtų nepamiršti, kad ličio gavyba bei elektromobilių gamybai pasitelkiamos logistikos priemonės toli gražu nėra švarios. Dažnai litis išgaunamas vienoje pasaulio vietoje, tuomet vandens keliais pervežamas į kitą, kur gaminamos baterijos, kurios tuomet turi nukeliauti į surinkimo gamyklą. Ar taip JAV surinktas „Tesla“ automobilis parduodamas Europoje ar Azijoje tikrai yra ekologiškesnis už čia pat Vokietijoje surinktą automobilį su benzininiu varikliu?
Ar atėjus laikui perdirbti didelį kiekį elektromobilių pavyks tai padaryti ekologiškai? Ar aplinkai geriau maždaug 20 metų važiuojantis benzininis automobilis ar kas maždaug dešimtmetį perkamas elektromobilis?
Mitsuo Hitomi, „Mazda“ tyrimų skyriaus vadovas, teigia: „Tol, kol įprasti automobiliai atitinka taršos reikalavimus, elektromobiliai nebus reikalingi aplinkosaugos problemoms išspręsti“. Tačiau įsiskaitykite į šiuos žodžius – M. Hitomi teigia, kad elektromobiliai nėra būtini konkretiems tikslams pasiekti, tačiau „Mazda“ neneigia, kad būtent jiems priklauso ateitis. Dėl to „Mazda“ dirba su „Toyota“, kurdama naujus elektromobilius.
Tiesa, M. Hitomi yra skeptiškas ir dėl ateities – jis nemano, kad ateityje visi važinėsime tik elektromobiliais, turės atsirasti ir alternatyvų.
„Mazda“ atliko tyrimus, kurie rodo, kad visuotinis perėjimas prie elektromobilių būtų katastrofa. Visų pirma, elektros energijos poreikis stipriai išaugtų – kai kur galbūt netgi padvigubėtų, jei elektriniu taptų ir komercinis transportas. Papildomą energiją reikėtų gaminti iš atsinaujinančių šaltinių, todėl elektros energijos kaina išaugtų.
Infrastruktūros pasikeitimai taip pat reikalautų didelių investicijų, o automobiliai, tikėtina, būtų įkraunami tuo pačiu dienos metu. Taigi, elektros energijos poreikis būtų netolygus, elektros kaina išaugtų visiems vartotojams. Netgi tiems, kurie neturi automobilių.
„Mazda“ iriasi prieš srovę. Ilgą laiką buvo manyta, kad taip kompanija daro dėl to, kad ji pati neturi pakankamai lėšų investicijoms – „Mazda“ nėra didelė korporacija, kaip kiti pramonės milžinai. Tačiau dabar panašu, kad viskas yra gerai apskaičiuota. Pigesni benzininiai automobiliai gali atitikti taršos reikalavimus, mažiau kenkti gamybos proceso metu ir net važinėdami kai kurių miestų gatvėse.
„Skyactiv-X“ varikliai, kurie benzino uždegimui nenaudos žvakių, bus dar 30 proc. efektyvesni už dabartinius variklius. Bet ar racionalūs „Mazda“ skaičiavimai šiame neracionaliame pasaulyje nepastūmės kompanijos į užribį?
