Turint omenyje, kad „Mini“ iš esmės atrodo taip pat, kaip bet kada anksčiau, J. Mayso teiginys skamba kaip reta įtikinamai.
Portalui „Automotive News“ J. Maysas entuziastingai prisipažino esąs daiktų, kuriuose žymūs šalies kultūros bruožai, gerbėjas. Pagiriamųjų žodžių britams už dėmesį kultūriniam aspektui nepagailėjęs dizaineris, kurio braižas lig šiol juntamas didžiojoje dalyje „Ford“ siūlomo asortimento, vokiečių tokiomis pat liaupsėmis pradžiuginti negalėjo.
„Jei ketini dirbti Italijoje, Prancūzijoje ar Vokietijoje, privalai užtikrinti, kad prekės ženklas atspindėtų šaliai, iš kurios yra kildinamas, būdingą dvasią“, – teigia J. Maysas ir priduria, kad, pavyzdžiui, Vokietijoje vieninteliu vokiškai atrodančias transporto priemones siūlančiu automobilių gamintoju būtų galima pavadinti nebent „Porsche“.
O „Mercedes-Benz“ taip pat turi trūkumų?
„Man sunku pasakyti, ko siekia „Mercedes“, bet tiems automobiliams vokiškumas nebūdingas“, – išrėžė J. Maysas.
Komplimentais nesižarstantis J. Maysas, aiškindamas, kodėl 1994 metais paliko „Audi“, sako tada suvokęs, kad kelių ateities kartų „Audi“ gaminių dizainas jau tarsi nusistovėjęs. Jis mano, kad „Mercedes-Benz“ turėtų rinktis „ramesnę dizaino kalbą“, be to, pasirūpinti tradicijų tęstinumu ir asortimento vientisumu.
Gal pagrįsta, o gal ir ne, J. Mayso kritika „Mercedes-Benz“ dizaino adresu nedaro jokio poveikio šios markės pasauliniam populiarumui. Visiškai neseniai bendrovė „Mercedes-Benz“ turėjo progos pasidžiaugti rekordiniais pardavimo rezultatais: 2016-aisiais, remiantis skelbiamais duomenimis, ji pardavė beveik 2,1 mln. automobilių, o tai yra 81 tūkst. daugiau nei BMW.
Pelnyti pranašumo BMW atžvilgiu „Mercedes-Benz“ nepavyko nuo pat 2005-ųjų. Lyderės pozicijos „Premium“ segmente pagrindinėse pasaulio rinkose, tokiose kaip Vokietija ir Jungtinės Valstijos, – taip pat apie sėkmę bylojantys pasiekimai.
