Jau ne pirmus metus Lietuvos transporto įmonių vadovai skundžiasi, kad trūksta vairuotojų, bet darbo sąlygų jiems negerina, o į Lietuvos piliečių darbo vietas priima pigesnius užsieniečius. Vairuotojai-lietuviai skundžiasi, kad darbo sąlygos jų netenkina, ir noriai emigruoja į Vakarų Europą, kur gauna didesnius atlyginimus. Valdžios institucijos jaudinasi dėl didelės darbo jėgos emigracijos, bet nekeičia darbo santykių reglamentuojančių teisės aktų taip, kad tolimųjų reisų vairuotojai liktų Lietuvoje. Kaip šią situacija mato skirtingi rinkos dalyviai ir ką siūlo joje keisti?

Darbo birža

2016 lapkričio 1 dieną Lietuvos darbo biržoje buvo įregistruoti 89 bedarbiai tarptautinių reisų vairuotojai ir 1714 laisvos vairuotojų darbo vietos. Darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyr. specialistės Mildos Jankauskienės teigimu, vairuotojai, turintys geras buvusių darbdavių rekomendacijas, netrunka surasti naują darbą.

Šalia lietuvių darbo rinkoje atsiranda vis daugiau užsieniečių. 2014-2016 metų statistiniai Biržos duomenys rodo, kad per pirmus devynis 2016 metų mėnesius į Lietuvą legaliai dirbti atvyko 170 procentais daugiau migrantų, nei per visus 2014 metus – 14525 žmonės lyginant su 5382 žmonėmis 2014 metais. Pastaruosius trejus metus tolimųjų reisų vairuotojai stabiliai sudaro apie 80 procentų visų įdarbintų Lietuvoje užsieniečių skaičiaus ir šių metų sausio-rugsėjo mėnesiais jų buvo įdarbinta 12165.

Daugiausia į Lietuvą dirbti atvyksta ukrainiečių – 58 procentai, baltarusių – 32, Moldovos ir Rusijos piliečių – po 3 procentus.

Ką sako patys vairuotojai?

Kaip teigia Krovininio autotransporto profsąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Gintaras Kondrackis, pagrindinė problema, dėl kurios vairuotojai emigruoja arba keičia profesiją – nesąžiningas darbo apmokėjimas ir nepagarba vairuotojui. Susidūrę su atskaitymais už kurą, machinacijomis su grynaisiais pinigais, kitais atlyginimo mažinimo būdais, vairuotojai įsidarbina Vakarų (daugiausia Vokietijos) įmonėse.

Fiziškai viskas lieka taip, kaip buvo: vairuotojas kelias savaites būna komandiruotėje, važinėja po Europą, po to grįžta į Lietuvą pas šeimą. Tačiau jis sudaro darbo sutartį su Vokietijos įmone ir gauna didesnį atlyginimą. G. Kondrackio žodžiais, imigracija Vokietijoje yra tokio masto, kad neretai darbdavys-vokietis įdarbina rusakalbį vadybininką, kad būtų lengviau bendrauti su darbuotojais, atvykusiais iš Rytų šalių.

Tuo tarpu Lietuvoje darbdaviai noriai samdo ukrainiečius, nes, p. Kondrackio žodžiais, jais lengviau manipuliuoti. Lietuvoje, pavyzdžiui, ukrainiečiai vairuotojai gauna apie tris kartus didesnį atlyginimą, negu gimtinėje. O jeigu bus nutraukta jų darbo sutartis, ukrainietis turės laukti tris mėnesius, kol gaus naują leidimą dirbti. Todėl jie labiau, nei lietuviai, brangina savo darbo vietą.

Kad vairuotojai-lietuviai neemigruotų, p. Kondrackio nuomone, reikia įvesti skaidresnę ir labiau sąžiningą vairuotojų atžvilgiu darbo apmokėjimo sistemą.

Darbdavių požiūris

Tuo tarpu kalbintų didžiųjų Lietuvos transporto įmonių atstovai teigia, kad opios problemos dėl personalo jie nemato.

UAB „Transimeksa“ marketingo ir komunikacijos specialistės Vaivos Chachlauskės teigimu, dėl vairuotojams skiriamo dėmesio, investicijų į saugumą, nuolat atnaujinamo vilkikų parko, diegiamų naujų technologijų, itin motyvuojančio atlyginimo ir premijų, vairuotojų trūkumo įmonėje nėra. Į kolektyvą įsilieja ir vis didėjantis darbuotojų-užsieniečių būrys: nuo praeitų metų ukrainiečių-vairuotojų padaugėjo šešis kartus, o baltarusių – 17 kartų. Vairuotojų-lietuvių skaičiaus mažėjimą p. Chachlauskė paaiškina emigracija į turtingesnes šalis bei prasta Lietuvos demografine situacija.

UAB „Girteka“ marketingo vadovė Ieva Venskuvienė pasakoja, kad jų įmonė plečiasi labai sparčiai, todėl tiek vairuotojų, tiek administracijos darbuotojų poreikis nuolat yra didelis.

„Iš darbo rinkos imame, kas geriausia, kartais tai būna užsieniečiai“, – sako pašnekovė. Šiuo metu, apytiksliais „Girtekos“ skaičiavimais, jų įmonėje dirba 15 tautybių darbuotojai. Siekdama išlaikyti esamus darbuotojus, įmonė įsteigė vairuotojų akademiją, ten jie gali tobulinti savo įgūdžius: dėstomi ekonominis vairavimas, saugus vairavimas, vairavimo užsienio šalyse specifika, vykdomi 95 kodo mokymai.

Įmonė nuolat atnaujina automobilių parką, gerina darbuotojų poilsio sąlygas. Šiauliuose neseniai atidarė naują įmonės buveinę, kurioje įrengta patogi poilsio zona darbuotojams. Tačiau dėl ekonominių priežasčių dalis vairuotojų vis dėlto emigruoja į kitas ES šalis.

Europos transporto rinkos analizė rodo, kad vairuotojų trūksta visame regione, ir net plačiau – visame pasaulyje. Galima išvardinti keletą šio reiškinio priežasčių – pirmoje vietoje, kalbant apie Lietuvos rinką, yra, be abejo, ekonominis faktorius, t.y. vairuotojų emigracija dėl juos netenkinančių darbo sąlygų. Tačiau tai ne vienintelė priežastis.

Tenka pripažinti, kad tolimųjų reisų vairuotojo profesija nėra populiari tarp jaunimo. Tai įrodo ir mažėjantis naujų C, C1, CE ir C1E kategorijų vairuotojo pažymėjimų skaičius. Kasmet nuo 2014 metų Lietuvoje jų buvo išduodama 1 procentu mažiau. Kitose Europos šalyse ši tendencija dar ryškesnė: pavyzdžiui, Lenkijoje 2014 metais, lyginant su 2010 metais, naujai išduotų krovininių automobilių vairuotojų pažymėjimų sumažėjo net 22 procentais.

Kita vairuotojų trūkumo priežastis – auganti ekonomika ir dėl to auganti prekyba. T.y. vis didėjantis pervežimų poreikis. Be to, pastebima profesijos, kaip ir visos Europos visuomenės, senėjimo tendencija.

Apibendrinant, vairuotojų poreikis auga, naujų vairuotojų ateina į profesiją vis mažiau, esami vairuotojai emigruoja į turtingesnes šalis. Kokius sprendimus galima pasiūlyti susiklosčiusioje situacijoje? Galima išvardinti keletą būdų: įmonėms gerinti vairuotojų darbo sąlygas; valstybei griežčiau kontroliuoti šių sąlygų laikymąsi; bendromis jėgomis gerinti vairuotojo profesijos įvaizdį; didinti vairuotojų mokymų prieinamumą.