Nors pati mintis, kad keliuose nebeliks vairuotojų, ir skamba tarsi paimta tiesiai iš Kurto Vonneguto apsakymo, ji gana logiška. Įsigalėjus technologijai, kurios iniciatoriai žada, jog per metus pavyks visame pasaulyje išgelbėti iki 1,25 mln. žmonių gyvybių, vairuotojas taps paprasčiausiai nereikalingas ir netgi pavojingas.
Žmogiškosios klaidos sukelia iki 94 proc. mirtimi pasibaigiančių eismo įvykių, teigia JAV saugaus eismo specialistai. Juk robotai niekada nevairuos apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų, apsnūdę ar išsiblaškę.
Savarankiški arba autonominiai automobiliai bus aprūpinti „dirbtiniu intelektu“, leisiančiu žvalgytis už posūkių ir taip užbėgti už akių susidūrimams, teigia bendrovės „Nvidia Corp.“, gaminančios procesorius autonominiams automobiliams, atstovas Danny Shapiro.
„Galiausiai tokie automobiliai vairavimo kokybe nepralenkiamai pranoks žmogų. Taip, dar reikia nuveikti labai daug, tačiau tai nutiks greičiau, nei mes manome“, – tvirtina D. Shapiro.
Priežiūros institucijos pokyčius spartina svarstydamos naujas taisykles, kurios uždegs žalią šviesą visiškai savarankiškiems automobiliams, kuriems žmogaus taps nebereikalingas net ir kaip atsarginis variantas kilus techniniams nesklandumams. Šiais metais JAV saugaus eismo šalies greitkeliuose administracija pripažino „Google“ savarankiškų automobilių programinę įrangą kaip tikrą „vairuotoją“. Toks sprendimas priimtas atlikus bandymus su prototipiniais modeliais. Tai reiškia, jog buvo priimtas sprendimas, kad vairuotojas nebėra būtinas.
Šią savaitę technologijos pramonės veteranai pasiūlė uždrausti vairuotojus 241 kilometro ilgio valstijas jungiančio greitkelio „Interstate 5“ iš Sietlo į Vankuverį atkarpoje. Po penkerių metų vairuotojai gali būti oficialiai uždrausti ir tokiuose sausakimšuose miestuose kaip Londonas, universitetų miesteliuose ir oro uostuose, sako bendrovės EY transporto skyriaus vadovė Kristin Schondorf.
Pirmosios zonos be vairuotojų bus ypatingai žymimos ir aprūpintos detaliais skaitmeniniais žemėlapiais. Tai reiškia, kad autonominiai automobiliai turės galimybę aplinką matyti 360 laipsnių kampu, tvirtina K. Schondorf. Siūlyme uždrausti vairuotojus greitkelio atkarpoje iš pradžių numatyta konkreti eismo juosta savarankiškiems automobiliams, tačiau po dešimties metų jis visas bus skirtas vien robotizuotoms transporto priemonėms.
„Miestų centruose tiesiog nebesinorės matyti neautonominių automobilių, jie paprasčiausiai ardytų išmaniojo miesto įvaizdį. Miestas atrodytų nykus ir senamadiškas“, – sako K. Schondorf, seniau dirbusi „Ford Motor Co.“ ir „Fiat Chrysler Automobiles NV“.
Nereikia skubėti, perspėja skeptiškiau nusiteikę eismo keliuose gynėjai, neleidžiantys užmiršti incidento su „Tesla Motors Inc.“ automobiliu, kai per avariją žuvo autopiloto funkcija besinaudojęs vairuotojas.
„Ir dabar nestinga skepticizmo, susijusio su savarankiškais automobiliais. Juk tai tik kompiuteriai, o kompiuteriai genda“, – įsitikinusi automobilių saugos ekspertė ir buvusi NHTSA administratorė Joan Clalybrook. Savarankiškiems automobiliams vis dar kyla bėdų tvyrant rūkui ir sningant. Be to, jiems nesuvokiami socialiniai kasdieninio vairavimo aspektai, pavyzdžiui, galvos linktelėjimas ar gestai sankryžose.
„Šių sistemų potencialas žymiai mažesnis, nei galvoja žmonės. Didžiausias savarankiškiems automobiliams tenkantis iššūkis – žmonės, nes žmonės kartais neprognozuojami“, – sako „Consumer Reports“ žurnalo automobilių testų vadovas Jake‘as Fisheris. Štai jums pagrindinė priežastis, kodėl galiausiai klaidas linkę daryti vairuotojai privalo apleisti greitkelius, argumentuoja savarankiškų automobilių advokatai.
Kaip ten bebūtų, įtikinti visuomenę apleisti greitkelius tikrai nebus užduotis iš paprastųjų. Beveik du trečdaliai vartotojų Jungtinėse Amerikos Valstijose teigia nepirksiantys autonominio automobilio, nes jis, jų giliu įsitikinimu, yra nesaugus. Tokie liepą atliktos 2500 amerikiečių apklausos, kurią organizavo „Altman Vilandrie & Co.“, rezultatai. Be to, daugiau nei pusė apklaustųjų pareiškė atsisakysiantis važiuoti tokiame automobilyje.
