Beveik visiems, su nedidelėmis išimtimis, sekasi sunkiai. Todėl žinią apie egzotiškos konstrukcijos triračių gokarto ir motociklo hibridų atsiradimą Lietuvoje neabejotinai galima laikyti viena geriausių šio sezono naujienų: mažiausiais įmanomais kaštais galima patirti beveik viską, dėl ko pameta galvas šonaslydžio entuziastai.
Kad būtent šiam automobilių sporto porūšiui itin sunku atsispirti savo kailiu patyrė vilnietis Vytautas Inčius. 28 metų verslininką, nepraleidžiantį progų išbandyti pačios įvairiausios motorizuotos technikos, po pažinties su „drifterių“ komandos „Side to Side“ vaikinais ir keleto treniruočių sostinės pakraštyje Greičiūno gatvėje įkurtoje „Driftlando“ aikštelėje, šonaslydžio idėja tiesiog apsėdo.
Pernai pradėtiems ralio automobilio konstravimo darbams netrukus buvo paskelbtas moratoriumas – kvadrinės „Audi“ griaučiai buvo tyliai nustumti į didžiulio angaro pakraštį, o bemaž visa dirbtuvių erdvė užleista savo monstrus tobulinantiems Lietuvos „Semi Pro“ šonaslydžio pirmenybėse startuojantiems sportininkams.
Prieš trejetą savaičių vaizdas „Driftlando“ valdose dar kartą gana drastiškai pasikeitė: nors ir smarkiai vėluodamas, Lietuvą pasiekė šonaslydžiui skirtų motorinių triračių (technikos mėgėjai tokias transporto priemones paprastai vadina tiesiog „drift trike“), siunta. Apžiūrėję detalių rinkinius Vytautas su bičiuliais iš karto nutarė kai kurias konstrukcijas patobulinti ar bent jau sustiprinti, todėl nesudėtingas triračių surinkimas virto gana rimtu perdirbimu.
„Visų pirma reikia pripažinti, kad ralis yra automobilių sporto karalius: važiuoti čia sudėtingiausia, pavojingiausia, čia daugiausia improvizacijos ir smagumo, kai viskas pavyksta. „Driftas“, nors iš pirmo žvilgsnio gana paprastas, visgi reikalauja nepaprastai didelio sportininko meistriškumo, konstruktoriaus talento ir – taip pat kaip ralyje – storos piniginės.
Pastarasis veiksnys yra itin svarbus, nes riboja daugybės žmonių galimybes užsiimti tuo, kas jiems miela. Todėl prieš kurį laiką „Youtube“ kanale pamatę, kokią alternatyvią techniką naudoja šonaslydžio entuziastai anapus Atlanto, patys pradėjome aktyviai ieškoti galimybių įsigyti ar pasigaminti kažką panašaus.
Detalių rinkiniai į Lietuvą atkeliavo vėluodami daugiau nei mėnesį, tačiau bambėti dėl to liovėmės tą pačią akimirką, kai sumontavę pirmąjį egzempliorių, išvažiavom į treniruočių aikštelę. Gerų emocijų kiekis pranoko bet kokius lūkesčius“, – šypsodamasis dėsto V. Inčius.
Beje, nors apginkluoti 7,5 ar 15 AG motorais „drifto“ triračiai greta „kovinių“ šonaslydžio automobilių atrodo kaip vaikų žaislai, „Driftlando“ trasoje jie juda nedaug lėčiau: priekinis „traiko“ ratas juda panašiai kaip ir keliasdešimt kartų galingesnių mašinų. Skirtumas tik tas, kad pastarosios dažniausiai kelia svylančių padangų dūmų debesis ir pragarišką triukšmą, todėl sukuria pašėlusio lėkimo įspūdį.
„Važiuodamas su motoriniu triračiu, ypač po to, kai jam buvo pritaikytas sportinis karbiuratorius ir sportinis oro filtras, perdaryta stabdžių sistema, pakeistas galinės ašies tvirtinimas, gauni gal kokius 95 proc. pojūčių, kaip kad važiuodamas su rimtu „drifto“ automobiliu. Kadangi ant galinių ratų uždėti specialūs kieto plastiko žiedai, net ir nedidelio pajėgumo motoro galios pakanka sukibimui nutraukti. T. y. treniruotis su tokiu aparatu ir šlifuoti technikos valdymo įgūdžius galima kuo puikiausiai“, – tikina V. Inčius.
Beje, tokių pratybų naudą sunku pervertinti ir galvojant apie kasdienes keliones: saugaus eismo specialistai teigia, kad važiuojant maždaug 100 km/val. greičiu vos vienas procentas vairuotojų sugeba be didesnių ar mažesnių nuostolių išsisukti iš avarinės situacijos tada, kai tiksliai manevruojant vairu ir stabdant jų galima išvengti. Pratybos su šonaslydžiui skirtais motoriniais triračiais neabejotinai padėtų perprasti bent dalį automobilio elgsenos ypatumų, kurie slidžiuose keliuose gali būti gyvybiškai svarbūs.
Vyrai itin džiaugiasi ir tuo, kad Ryšių reguliavimo tarnyba naujo motorinių triračių judėjimo entuziastams suteikė didžiulį pasitikėjimo kreditą – leido šviežiai iškeptos organizacijos pavadinime naudoti Lietuvos vardą. Todėl į visus artimiausiu metu vyksiančius benzingalvių renginius, „Semi Pro“ šonaslydžio pirmenybių etapus ar improvizuotas lenktynes svečiai kvietimus gaus iš „Drift Trike Lietuva“.
„Tikimės pačiu artimiausiu metu visuose didžiuosiuose šalies miestuose surasti aikšteles, kurių šeimininkai sutiktų mus įsileisti ir suteikti galimybę susipažinti su motoriniais „drifto“ triračiais. Iš kol kas neilgos patirties, žinau, kad sunkiausia būna sustabdyti azarto pagautą tokios technikos vairuotoją. Kai kurie „Side to Side“ vyrai trasoje slydinėdavo, kol baigdavosi benzinas“, – konstatuoja Vytautas.
