Jiems sustojus vienoje automobilių stovėjimo aikštelėje, kad P. Nirensteinas galėtų nusifotografuoti prie savo automobilio, pro šalį praeina grupė merginų, ir jos visos paprašo nusifotografuoti prie automobilio.
„Ar taip būna visur, kur tik važiuoji?“ P. Nirensteino paklausė žurnalistas. „Taip, panašiai“, – pripažįsta P. Nirensteinas.
21 metų vaikinas studijuoja inžineriją Mičigano universitete ir turi neįprasta hobį: kai jis nesirengia egzaminams, jaunas vyras laisvalaikiu vairuoja egzotiškus galingus automobilius ir juos vertina. Naudodamas kelias kameras jis daro vaizdo įrašus ir juos skelbia savo „YouTube“ kanale „Vehicle Virgins“, kuris jau turi daugiau nei 200 tūkst. sekėjų. Praėjusiais metais jo vaizdo įrašai buvo peržiūrėti milijonus kartų.
Tai jam leido užsidirbti pakankamai pinigų, kad jis galėtų nusipirkti savo svajonių automobilį – ryškiai geltoną „Lamborghini Gallardo“, o taip pat išsinuomoti 2016 metų laidos S klasės „Mercedes-Benz“.
Automobilių kolekcionavimas paprastai yra brangus hobis, tačiau P. Nirensteino atveju šis hobis finansuoja pats save. Šių metų kovo 20 d. kanalui „Vehicle Virgins“ buvo istorinė, nes per vieną dieną jis sugeneravo 996,25 JAV dolerio pajamų.
BBC žurnalistas G. E. Andersonas susitiko pasikalbėti su P. Nirensteinu, kad išsiaiškintų, kaip jam tai pavyksta.
Galima sakyti, kad sėkmė jį iš esmės lydi dėl to, ko jis nedaro. Skirtingai nuo kitų koledžo studentų, P. Nirensteinas nešvaisto laiko vakarėliams, vaizdo žaidimams ar šiaip dykinėjimui. Dėl to vaikinas turi daug laiko daryti daug vaizdo įrašų. Ir paprastai jo vaizdo įrašų objektais tampa iš vietos automobilių salonų ar privačių savininkų pasiskolinti automobiliai.
Be to, vis daugiau automobilių gamintojų, kaip „Hyundai“ ir „Toyota“, siunčia P. Nirensteinui savo naujausius automobilius, kad šis savaitę jais pasivažinėtų ir įvertintų.
„Jaguar“ neleis man nieko skolintis, kol man nesukaks 25 metais, – pabrėžė P. Nirensteinas. – Todėl man tenka skolintis „Jaguarą“ iš kokio privataus savininko, jeigu noriu juo pasivažinėti.“
Kai kurie entuziastai jam skolina automobilius tiesiogiai. Vieną sekmadienį trys „Nissan GT-R“ savininkai atvažiavo į vietinį oro uostą, kad jis galėtų pasivažinėti pakilimo taku. (Internete itin išpopuliarėjo vienas vaizdo įrašas, kuriame jis nusifilmavo vienoje automobilių stovėjimo aikštelėje automobiliu per pūgą „piešiantis saules“).
„YouTube“ kanalo lankomumo statistiką sekantis puslapis „Socialblade“ skelbia, kad „Vehicle Virgins“ per mėnesį generuoja nuo 3300 iki 27000 JAV dolerių pajamų. Palyginimui, tai yra apytikriai keturis kartus daugiau už pajamas, kurias žurnalai „Car and Driver“ ir „Road & Track“ sugeneruoja „YouTube“ kartu paėmus.
Tokie duomenys rodo, kaip tradicinės žiniasklaidos kompanijos vis dažniau dėl dėmesio konkuruoja ne tik su kitais žurnalais, bet ir su savo skaitytojais. „Socialblade“ prognozuoja, kad „Vehicle Virgins“ iki ateinančių metų gegužės pralenks „Car and Driver“ ir „Road & Track“ pagal bendrą abonentų skaičių. Taip įvyks todėl, kad nepaisant savo mažo veiklos masto, „Vehicle Virgins“ pateikia gerokai įdomesnio turinio nei dauguma jo arčiausių konkurentų.
Anot P. Nirensteino, svarbiausia yra atrasti, kas skatina vaizdo įrašo populiarumą.
„Praėjusių metų gruodis ir šių metų sausis buvo be galo spartaus augimo metas, kai mano vaizdo įrašų peržiūrų skaičius šoktelėjo nuo 8000 iki daugiau nei 100000. Taigi augimas buvo didesnis nei 10 kartų“, – sakė jis.
P. Nirensteinas mėgsta apie kiekvieną automobilį sukurti atskirus vaizdo įrašus apie neigiamus ir teigiamus dalykus.
„Patinka-nepatinka“ vaizdo įrašai yra tiesiog skirti papasakoti, kas man patinka ir nepatinka konkrečiame automobilyje, kai jį pirmą kartą vairuoju be jokio išankstinio nusistatymo, – pasakojo vaikinas. – Tai tiesiog atvira nuomonė. O tuomet jau parengiu išsamesnį įvertinimą. Praleidžiu daug laiko, padarau gerų kadrų ir išstudijuoju automobilį.“
Kai kurie žmonės net patarė P. Nirensteinui pabandyti įsidarbinti žurnale „Motor Trend“. „Galėčiau tai padaryti, tačiau iš tiesų jau susikūriau savo „Motor Trend“, – sakė jis.
– „BBC Autos“: Kaip atsirado „Vehicle Virgins“?
– P. Nirensteinas: Iš pradžių tai tiesiog buvo patarimai perkantiems pirmąjį savo automobilį. Kiti vaikai mokykloje į mane kreipdavosi, nes mes su draugais daug kalbėdavome apie automobilius ir skaitėme žurnalus apie automobilius.
Jie sakydavo: „Klausyk, mano tėvai sakė, kad man duos 35000 JAV dolerių, kad nusipirkčiau naują automobilį. Kokį man geriausia pirkti?“ Štai iš kur viskas atsirado. Tai buvo mūsų pirminė auditorija – perkantieji pirmą automobilį.“
– „BBC Autos“: Kada viskas ėmė ir išpopuliarėjo?
Juk negali tiesiog nueiti į BMW saloną ir paprašyti duoti tau pasivažinėti kokį automobilį be jokios palydos ir be jokios priežasties.
Tad iš pradžių man nerūpėjo, kad neuždirbau pinigų. Nebuvo taip, kad sukūriau programėlę ir ji per naktį išpopuliarėjo. Tai užtruko pustrečių metų rimto darbo darant vaizdo įrašus, ir tiesiog natūraliai jie ėmė populiarėti. Spėju, kad tiesiog sunkus darbas atsipirko.
– „BBC Autos“: taigi tu gauni automobilį mainais į reklamą?
– P. Nirensteinas: Būtent. Aš sakau: „Jūs galite nusipirkti šį automobilį tokiame ir tokiame salone tokioje vietoje“. Ir visuomet jiems padėkoju, įtraukiu jų nuorodas. Ir tai jiems padeda, nes tai reklama, ir jie ... nieko nepraranda.
– „BBC Autos“: kas paskatina vaizdo įrašo išpopuliarėjimą?
– P. Nirensteinas: Itin populiarūs yra „kaip kažką padaryti“ vaizdo įrašai, nes jie turi didelę auditoriją. Juk žmonės dažnai apsilanko „YouTube“ svetainėje, kad ko nors išmoktų.
Taip pat žmonėms labai patinka juokingi vaizdeliai. Būtent dėl to laida „Top Gear“ ir yra tokia populiari. Automobiliai vos ne tampa antraeiliu dalyku. Turiu omeny, kad man patinka automobiliai, tačiau šioje laidoje dažnai jie net nevairuoja „kietų“ automobilių. Jie tiesiog išdarinėja juokingų dalykų ir kartu juokiasi. Taigi, tai yra ta kryptis, kuria noriu eiti, kad padidinčiau savo auditoriją.
Antri pagal populiarumą yra kokie nors neigiami vaizdo įrašai. Mano „nepatinka“ vaizdo įrašas apie „Ford GT“ iš pradžių susilaukė gana įprasto susidomėjimo. Tačiau vėliau juo pasidalino „Jalopnik“, o tuomet dar kažkas pasidalino, ir tuomet jis susilaukė beprotiško populiarumo.
– „BBC Autos“: Kodėl žmonėms taip patinka neigiamai vaizdi įrašai?
– P. Nirensteinas: Šiuo metu yra labai daug žmonių, vertinančių automobilius. Pavyzdžiui, neseniai krūva žurnalistų pasivažinėjo naujuoju „Honda NSX“. Tačiau niekas nepadarė vaizdo įrašo apie penkis dalykus, kurie jiems nepatinka šiame automobilyje.
Kitas pavyzdys: nesu važinėjęs „Lykan Hypersport“, tačiau vaizdo įrašas apie jį yra svetainėje „Pebble Beach Concours“. Visi baisiai juo susidomėjo, nes šis automobilis buvo filme „Greiti ir įsiutę“.
Jo kaina yra pustrečio milijono dolerių, o jo priekiniai žibintai yra puošti deimantais. Tačiau mes pirmieji pasakėme: „Gerai. Pustrečio milijono dolerių. Už tai gali nusipirkti tris hibridinius superautomobilius. Be to, jis lėtesnis nei 2006 metų laidos „Bugatti Veyron“, tačiau kaina tokia pati. Be to, jo salonas yra kaip „Nissan GT-R“. Man kėlė nuostabą daug dalykų. Ir šis įrašas sparčiai išpopuliarėjo.
– „BBC Autos“: Ar dar yra erdvės augti?
– P. Nirensteinas: Dabar mane riboja tik laikas. Man nuolat skambina prekeiviai automobiliais ir sako: „Labas, turim naująjį ATS-V. Gal nori juo pasivažinėti?“ Žinoma, kad labiau norėčiau pasivažinėti naujuoju „Cadillac ATS-V“ ar „Cadillac CTS-V“, negu sėdėčiau ir daryčiau inžinerijos namų darbus.
Dar nebuvo meto, kad tik vertinčiau automobilius. Kiekvieną vasarą stažuodavausi. Tačiau jeigu nereikėtų studijuoti ar stažuotis, galėčiau per savaitę įvertinti 7-14 automobilių.
– „BBC Autos“: Kodėl nusipirkai „Lamborghini“? Sakei, kad tau padėjo vizualizacija. Gali tai paaiškinti?
Mano pirmojo „iPhone“ telefono ekrano užsklanda taip pat buvo šio automobilio nuotrauka. Manau, kad ta vizualizacija mane motyvavo dirbti sunkiau, kai buvo sunku. Juk dirbti 40 valandų per savaitę ir dar siekti inžinerijos diplomo prestižinėje mokykloje užtrunka daug laiko.
Kai kažkam pasakiau, kad noriu šio automobilio, buvau gal dešimtoje klasėje ir nežinojau, kaip man to pasiekti. Tačiau baigęs mokyklą sugalvojau sukurti „Vehicle Virgins“. Iš pradžių nebuvau tikras, kaip galėsiu iš to uždirbti. Tačiau tikrai žinojau, kad noriu iš to pasidaryti savo karjerą. Ir uždirbti pinigų.
Manau, kad ta vizualizacija leido man sunkiai dirbti ir likti namie, kai visi mano draugai linksminosi ir vis man kartojo: „Kam tau to reikia, jeigu neuždirbti iš to pinigų“.
– „BBC Autos“: Dabar jau turi savo svajonių automobilį. Kas toliau?
– P. Nirensteinas: Mano naujas iššūkis yra sugalvoti, ką aš noriu vizualizuoti. Nes ką tik pasiekiau tai, ko norėjau, ir įgyvendinau savo svajonę. Taigi, man reikia susigalvoti naują tikslą. Iš pradžių galvojau, kad reikėtų surinkti milijoną „YouTube“ sekėjų. Šis skaičius geras, bet manęs kažkaip nejaudina. Žinoma, norėčiau turėti tiek sekėjų. Taigi, dar turiu sugalvoti, ką daryti toliau.
– „BBC Autos“: Mičigano universiteto Inžinerijos koledžas turi savo stažuočių centrą. Ar tai ir paskatino tave įkurti savo kompaniją?
– P. Nirensteinas: Ne. Tai padariau pats. Mano tėtis su draugais įkūrė technologijų kompaniją. Manau, kad man įtakos turėjo tai, kad užaugau Silicio slėnyje, kur visi aplinkui buvo kokio nors verslo savininkai. Jie nedirbo didelėms kompanijoms arba tai darė labai trumpai, o tuomet pradėjo savo verslą.
Po pradinio didžiulio darbo krūvio jie vėliau mėgavosi savo darbu, nes kažką sukūrė ir jiems patiko tai daryti. Veikiausiai man tas ir patiko.
Studijuoju inžineriją ir kol kas tai tarsi atsarginis variantas. Daug stažavausi. Todėl jeigu tai, ką dabar darau, nepavyks, galiu visada įsidarbinti kompanijoje „Ford“, jeigu tik panorėsiu.
– „BBC Autos“: Tu studijuoji transporto priemonių inžineriją?
– P. Nirensteinas: Iš pradžių norėjau studijuoti mechaniką, nes tai platesnė disciplina ir tiesiog nenorėjau įlįsti į siaurą sritį. Pasirinkau Mičiganą, nes čia tai antra geriausia studijų programa.
– „BBC Autos“: Ir jau esi dirbęs automobilių gamybos kompanijose, ar ne?
– P. Nirensteinas: Praėjusią vasarą kompanijoje „Ford“ dirbau 40 valandų per savaitę ir vėliau dar dirbau prie „Vehicle Virgins“ įrašų. Tą patį dariau prieš metus kompanijoje „Toyota“.
Studijų metu viskas priklauso nuo to, kiek turiu namų darbų. Šis semestras yra labai sunkus, todėl negaliu dirbti tiek, kiek norėčiau. Tačiau vis tiek siekiu per savaitę padaryti tris ar keturis įrašus.
– „BBC Autos“: Ar toks nuoseklumas atsiperka? Koks yra tavo sėkmės receptas?
– P. Nirensteinas: Žmonėms tai yra labai svarbu, jeigu nori turėti savo „YouTube“ kanalą. Nuoseklumas ir vaizdo įrašų įkėlimo dažnumas.
Kartais analizuoju konkuruojančius kanalus, ar jie turi daugiau ar mažiau sekėjų. Stebiu, kiek per savaitę jie paskelbia įrašų. Jeigu matau, kad kas nors kiekvieną dieną nuosekliai paskelbia po įrašą, jų kanalas tikrai gyvuos.
O jeigu koks nors kanalas skelbia vieną ar du vaizdo įrašus per savaitę, tokio kanalo populiarumas mažės. Galbūt per dieną jie ir gaus tūkstantį naujų sekėjų, tačiau jie nyks, nes kuo daugiau vaizdo įrašų sukuri, tuo daugiau žmonių juos pamato. Atsiranda daugiau galimybių, kad vaizdo įrašu kas nors pasidalins.
Pamenu, kaip prieš maždaug pusantrų metų laukiau pusantros savaitės, kad nusiųsčiau savo A8L įvertinimą „Audi“ salonui Ann Arbore. Vėliau jis buvo peržiūrėtas 1000 kartų. Dabar mano įrašai tūkstančio peržiūrų sulaukia per pirmas tris minutes. Ir kai vaizdo įrašas per dieną peržiūrimas 50000 kartų, tuomet jo padėtis yra geresnė ir jo populiarumas gali toliau augti.
– „BBC Autos“: Kiek tai tau leidžia gauti pajamų?
– P. Nirensteinas: 100000 peržiūrų per dieną yra kažkur tarp 200 ir 800 JAV dolerių. Kai kurie mano įrašai per dieną sugeneruoja 1000 JAV dolerių. Tad, jeigu sukurčiau tūkstantį tokių įrašų, būčiau turtingas. Štai kodėl noriu užbaigti mokyklą ir tam skirti 80 valandų per savaitę. Ir sukurti po vieną ar du įrašus kiekvieną dieną. Nes man tai tikrai patinka.
