„Taip, – visi kaip vienas kartoja man jie. – Mums ypatingai skauda širdį, kai matome į avarijas patekusius savo automobilius“.

Apie šį teiginį galvojau per beveik keturias valandas užtrukusią kelionę į Suomijos pakraštyje, 160 kilometrų už poliarinio rato Laplandijoje esantį nedidelį slidinėjimo kurortą Levį. Jame Vokietijos sportinių automobilių gamintojas įkūrė treniruočių poligoną, kuriame deda visas pastangas, kad širdies neskaudėtų niekam.

140 automobilių – seilę varvina net Kalėdų senelis

Pamenate neseniai Vilniaus pakraštyje įvykusią avariją? Būtent tokių dalykų prevencijai „Porsche“ nepasikuklino skirti milžiniškas investicijas – koncernas sukūrė daugiapakopę vairavimo mokyklą „Porsche Driving Experience“, kurioje savo įgūdžius už atitinkamą mokęstį gali tobulinti kiekvienas panorėjęs, net ir tas, kuris savo garaže dar nepriglaudė šios markės gaminio, o galbūt ir niekada nepriglaus.

Teorinę ir praktinę dalį jungiančios paskaitos vyksta skirtingose Europos šalyse ir apima tiek treniravimąsi ant sniego ir ledo Laplandijoje (priklausomai nuo mokymų temos, kaina siekia nuo 3990 iki 6690 eurų), tiek ratų sukimą profesionaliose trasose Vokietijoje, Prancūzijoje ar Italijoje (kainos nuo 1490 eurų „pradinukams“ iki 13500 eurų „meistrams“).
"Porsche" vairavimo mokymai Laplandijoje

Ši mokykla suteikia galimybę išmokti vairavimo paslapčių nepaisant turimo žinių bagažo – programos skirtos tiek pradedančiajam, tiek įgudusiam vairuotojui. Turbūt ne paskutinis argumentas yra ir tai, jog mokymai vyksta vairuojant naujutėlius „Porsche“ modelius.

O jų stovykloje Levyje – sunkiai suvokiamas skaičius: 140 naujų „Porsche“ automobilių, kurių bendra vertė siekia apie 13 mln. eurų.

„Ką jūs darot su tokiu kiekiu „911“, „Cayenne“ ir „Panamera“, kai Laplandijoj baigiasi žiema?“, – klausiu aš organizatorių. „Na, žiema čia netrumpa, – šypsosi man jie ir netrukus paaiškina, lyg savaime suprantamą dalyką. – Kovo mėnesį atsisveikinam su meškom ir visi automobiliai iškeliauja į Vokietiją, kur toliau moko vairuotojus trasose“.

Man bebandant „suvirškinti“ tokias logistikos apimtis ir kaštus, vokiečiai (nors reikia pastebėti, kad ne vien jie: čia ir britai, ir ispanai, ir kiti automobilių sporto tradicijomis garsėjančių šalių atstovai) demonstruoja savo legendinį tvarkos supratimą – programa sustyguota iki smulkmenų.

Vieną grupę išskraidinęs lėktuvas į nedidelį Kittila oro uostą už penkiolikos kilometrų grįžta pilnutėlis ištroškusių naujų vairavimo įgūdžių entuziastų, kurie užpildo kątik atsilaisvinusius septynaukščio, slidinėjimo trasos papėdėje prigludusio keturių žvaigždučių viešbučio kambarius.

Organizatorių teigimu, į skirtingas programas pilnas grupes jie paprastai surenka dar likus 3-6 mėnesiams iki pratybų.

Mokymų dieną atsikvėpti ir įspūdžiais pasidalinti su kolegomis pavyksta tik per trumpas pertraukėles keičiantis automobiliais, visą kitą laiką dėmesį kontroliuoja galybė instruktorių – jie visi įdėmiai seka, ar „bandytojai“ suprato nurodymus ir vykdo juos tiksliai.

Nesistengiantys važiuoti pagal nurodymus gauna velnių per kiekviename automobilyje įmontuotą raciją, o gerai pratimą atlikę vairuotojai susilaukia pagyrų ir paskatinimų.

Bet apie viską iš eilės.
Instruktorius Axelis

Pasiruošę? Pirmyn!

Treniruočių diena išaušta anksti. Teisingiau, prasideda dar neišaušus. Pirmąsias aštuoniolikos išrikiuotų „Porsche 911 Carrera“ ir „911 Carrera S“ nuotraukas visi „nuspaudžiame“ dar prieblandoje, tik išlipę iš autobuso, kuris mus atgabeno iš viešbučio į vairavimo mokyklos poligoną – šimtus hektarų siekiančią užšąlusią pelkę (lauke tuo metu malonus -7 laipsnių šaltukas), ant kurios „moksleivių“ laukia 10 skirtingos konfigūracijos ir paskirties trasų.

Nors visų mokymų dalyvių akyse jau dega automobilių lempų liepsnelės ir kanopas kelia nuo „Porsche“ logotipų atsispindintys žirgai, iš pradžių esame pakviečiami į suomišką rąstinį namelį pasivaišinti kava ir išklausyti teorinės dalies. Kuri, beje, ar dėl vaizdingai pasakojančio dėstytojo, ar dėl išsamumo, dėmesį prikausto ne mažiau nei galingų automobilių burzgesys už lango.

Kai visiems į galvą jau įkalta teorija, kad stabdymas šiandien bus skirtas ne greičiui mažinti, bet svoriui į priekį „permesti“, o akyse stovi vaizdas apie pašto ženklo dydžio padangos sukibimo su pagrindu plotą, keliaujame į automobilius. Iki trasų riedame atsargiai paskui instruktorius, o pasiekę veiksmo vietą išjungiame visas elektronines automobilio stabilizavimo sistemas.

Pirmame pratime susipažįstame su galvose dar gromuluojama teorija: važiuodami maždaug 65 km/val. greičiu ant negausiu sniegu padengto ledo patys išprovokuojame slydimą ir sukontroliuojame jį, pakeisdami čiuožimo kryptį bei pratęsdami jį tolygiu šonaslydžiu, taip pat įtaikant „skersą“ automobilį tarp siaurai išdėliotų kūgelių.

Instruktoriai komentuoja kiekvieną veiksmą ir koreguoja „mokinių“ veiksmus, o šių eilučių autorius įsiprašo pas vieną iš jų į automobilį ir, po kelionės kartu, supranta, jog veiksmų artėjimas prie tikslumo įgauna didesnį pagreitį.

Po valandos persikeliame į ovalą ir tobuliname šonaslydžio įgūdžius – trasa plati, greičiai didesni, adrenalinas liejasi per pusnų kraštus.

Desertas – po pietų

Tačiau saldžiausi mokslo vaisiai mūsų laukia po pietų, kai pakilę nuo stalo pamatome, jog persėsime į vos prieš tris mėnesius pristatytus naujuosius, galingiausius gamintojo istorijoje „Porsche 911 Turbo S“ automobilius. 580 AG galia, 750 Nm maksimalus sukimo momentas ir 2,9 sek. trunkantis įsibėgėjimas iki 100 km/val. – džiaugiuosi, kad pietavau saikingai.

Virš 200 tūkst. eurų kainuojančių automobilių tramdymui ant ledo organizatoriai parinko specialią trasą, kurioje atsiranda ir ilgesnių įsibėgėjimo tiesiųjų, o jose „911 Turbo S“ „sprogdina seksualumo bombas“ – maždaug taip savo įspūdžius vakare atpasakojo kolega iš Baltarusijos.

Tačiau netrūksta ir įvairiausių konfigūracijų posūkių, tarp jų – ir itin uždarų. Instruktoriai akivaizdžiai pradeda reikalauti vis daugiau ir tikrina „mokinių“ pažangą.
Nico Hulkenbergas

Be to, iki pietų važinėję galine ašimi varomais automobiliais vėl turime pergalvoti savo veiksmus, mat dabar mums paklūsta visais keturiais ratais į sniegą ar ledą besikabinantys monstrai.

Ir iškart po jų – pati techniškiausia ir sudėtingiausia trasa prie „Porsche 911 Carrera 4S“ vairo. Nespėję persiorientuoti kolegos vienas po kito skrieja į pusnis, pratybos stoja, o racijoje vis girdisi pagalbos šūksniai: „Cayenne, Cayenne“!

Išlėkus iš trasos instruktoriai draudžia mėginti išsivaduoti savo pastangomis – čia pat prilekia asistentai su „Porsche Cayenne“, prikabina lyną ir ištraukia „nelaimėlį“ iš pusnies tęsti pratybų.

Jas saulei besileidžiant vainikuoja ilgiausioji trasa, kurioje sudėlioti visi per dieną sužinoti ir savo kailiu išbandyti viražai. Galutinai „sucementuoti“ savo įgūdžius skiriami „Porsche 911 Turbo“ automobiliai.

Kai jau atrodo, kad viskas baigėsi...

Paskutinius klausimus jūsų galvoje panaikina keletas ratų profesionalaus piloto vairuojamame „Porsche GT3 Cup“ lenktynėms parengtame automobilyje. Vos 1240 kg sveriantis (automobilyje palikta tik tai, be ko neišsiversi, pvz. apsauginiai rėmai) „dietinis“ Laplandijos miškų žvėris trasoje išgąsdina, kai po tramplino iškart sekančiame posūkyje labai nori grįžti į savo girią, tačiau piloto Jenso veiksmai užtikrinti ir mes nė dulkelės nuo metro dydžio šalikelės pusnies nepajudiname.

Patyrusio piloto judesiai aštrūs, greiti ir užtikrinti – stebint veiksmus vairu ir girdint akceleraciją pro akis prabėga visos per dieną padarytos klaidos ir priimti teisingi sprendimai.

Sparčiai temsta ir išlipus norisi greičiau bėgti prie kažkurio dar laisvo „Porsche 911 Turbo“, bet, laimei, nespėju. Apninka jausmas laimėjus loteriją, kai prie besidairančio manęs prilekia 887 AG galios hibridinis „Porsche 918“, vairuojamas patogiai įsitaisiusio Nico Hulkenbergo.

Taip, tai tas pats „Formulės-1“ pilotas, pernai pirmuoju bandymu kartu su kolegomis iš D. Britanijos ir N. Zelandijos laimėjęs legendines „Le Mano 24 valandų“ ištvermės lenktynes.

„Važiuojam?“, – šypsosi vokietis. „Tai ne“, – skamba mano galvoje, tačiau neverčiu to į anglų kalbą ir tik greičiau taisausi šalia „Force India“ komandos piloto.

Jeigu galvojau, kad skrydis su Jensu sudėliojo galutinį vaizdą galvoje, suprantu, kad pamačiau dar ne viską. 28-erių metų sportininkas, už savo pečių sukaupęs jau nekuklią „F-1“ patirtį, ta pačia trasa visai kitokiu automobiliu lekia dar azartiškiau, gal tik nuo tramplino skrieja elegantiškiau, tačiau labiausiai pakeri jo veiksmų laisvumas.

Akivaizdžiai atsipalaidavęs N. Hulkenbergas žaidžia vairu lengvais judesiais, stulbinančiu greičiu slysta ledu ir kukliai atsakinėja į klausimus. Ne, šiemet jis „Le Mano 24 valandų“ lenktynėse nebevažiuos, mat, šių varžybų data kertasi su vienu iš „Formulės-1“ etapų.

Ką padarysi, pasivažinėjimo pabaigoje linkiu jam sėkmės ir skubu perimtas žinias dar kartą išbandyti trasoje. Jau po keleto posūkių suprantu, kad akimis įsiminti keletą patyrusių lenktynininkų veiksmų pavyko.
"Porsche" vairavimo mokymai Laplandijoje

Vakare keliaudami autobusu į viešbutį dauguma mokymų dalyvių tylėjo prislėgti įspūdžių. Vėliau išsiaiškinome, kad ne vienas tiesiog laukė, kada kūnas po tokių pratybų nustos „švytuoti“. „Intensyvu, įtraukiančiai azartiška ir labai gaila, kad baigėsi“, – tokie žodžiai liejosi prie bendro vakarienės stalo.

Vakarieniaudami su kolegomis postulavome ir šias papildomas pastabas:

1. Aukšto lygio instruktorių dėstomos tiek teorinės, tiek praktinės paskaitos, tikėtina, nekukliai prailgins jūsų gyvenimo trukmę ir sveikatos draudikų ramų miegą.

2. Daugelis ekstremalių eismo situacijų jūsų galvoje taps paprastesniu algoritmu, kuriame užkoduoti žaibiški pasirinkimai.

3. Na, pripažinkime, šonaslydis yra smagu. O šonaslydis „Porsche 911 Turbo S“ automobiliu yra 207 tūkst. eurų smagiau.

4. Gražiausia žiema yra Kalėdų senelio gyvenamojoje aplinkoje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (9)