„Volvo“ atstovų teigimu, bepiločio valdymo technologija šios markės modeliuose gali būti pradėta montuoti nuo 2017 metų.
Tik užmiestyje
„IntelliSafe Auto Pilot“ pavadinta švedų sistema visą laiką neveiks – bent kol kas ji skirta padėti vairuotojui judant užmiesčio keliais. Kompiuteris pats nuspręs, kada galima įjungti autopilotą, ir užrašu prietaisų skydelyje pasiūlys vairuotojui tą padaryti.
Žmogui tereikės vienu metu paspausti dvi specialias menteles ant vairo, ir nuo to laiko jis galės užsiimti kuo panorėjęs – ramiai kalbėtis telefonu, skaityti laikraštį, žiūrėti filmą ar panašiai.
Kompiuteris informuos žmogų, kiek laiko mašiną valdys autopilotas – kad vairuotojas spėtų iki to sutvarkyti savo reikalus, nes nurodytu metu jam teks perimti vairą. Tai įvyks technikai nusprendus, kad eismo sąlygos autopilotui jau netinkamos, pavyzdžiui, įvažiavus į miestą. Jei vairuotojas per 60 sekundžių valdymo neperims, mašina saugiai sustos.
Patikės gyventojams
„IntelliSafe Auto Pilot“ sugeba greitkelyje aplenkti kitas mašinas – jei šios juda lėčiau nei bendras eismo srautas. Jutikliai seka, kad ir tiesaus važiavimo, ir manevrų metu būtų laikomasi saugaus atstumo iki kitų transporto priemonių.
Švedų teigimu, 2017-aisiais ši sistema bus sumontuota 100 visureigių „Volvo XC90“, ir jie bus patikėti paprastiems Geteborgo miesto gyventojams naudoti kasdieniame gyvenime, tiesa, ne visose, o tam tikrose gatvėse. Taip žmonės taps jau kelerius metus „Volvo“ kompanijos vystomo bepiločių technologijų projekto „Drive Me“ bandytojais.
Tolesnis žingsnis – sistemos montavimas serijiniuose modeliuose. Tad viskas lyg ir logiška – „Volvo“ skelbiasi esanti viena lyderių automobilių saugumo srityje, o saugumas nuo autonominio vairavimo technologijų yra tiesiog neatsiejamas.
Išsikvies automobilį
Šiaip ar taip, konkuruoti švedai turės su kuo. Pavyzdžiui, su „General Motors“ (GM), kurio vadovė Marry Barra paskelbė, jog minėtas technologijas koncerno inžinieriai į automobilius ketina pradėti diegti 2016-ųjų pabaigoje. Būtent tada GM žada pradėti masinius modelių su autonominiu valdymu bandymus.
Pirmuoju turėtų tapti elektromobilis „Chevrolet Volt“, kuriuos ketinama paleisti į dalinimosi automobiliais (angl. carsharing) tinklą. Vizija tokia: žmogus specialia programėle mobiliajame telefone išsikviečia automobilį į pageidaujamą vietą, žemėlapyje nurodo norimą kelionės tikslą, ir mašina nuveža jį ten kaip paprastą keleivį.
Vėliau šią sistemą, pavadintą „Super Cruise“, GM ketina montuoti ir „Cadillac CT6“ sedane.
Mokys elgtis kaip žmones
Na, o informacinių technologijų milžinas „Google“ savo pirmuosius 100 bepiločių automobilių surinkti žadėjo dar šiais metais. Taip pat praėjusią savaitę kompanijos atstovai pranešė perėję į naują bandymų lygį – dabar norima ne tik automobilį valdysiančią įrangą padaryti saugią, bet ir išmokyti tiksliau imituoti gyvų vairuotojų elgesį.
Pasak „Google“ bepiločio vairavimo programos vadovo Chriso Urmsono, dabar robotai kelyje elgiasi perdėm atsargiai – dažnai ir staigiai stabdo, posūkius įveikia dideliu spinduliu ir pan., o tai kelia galvos skausmą kitų automobilių vairuotojams. Tad programuotojai keičia įrangos nustatymus, kad automobiliai taptų labiau „žmoniškesni“.
Komandos draugai
„Toyota“ serijinius bepiločius modelius regi 2020-ųjų kalendoriuje. Nuo kovo kelios dešimtys įmonės inžinierių bando aštuonis „Lexus GS“ sedanus su „Mobility Teammate“ sistema. Japonų koncernas automobilį ir vairuotoją įsivaizduoja kaip komandos draugus (angl. teammate) – būtent taip aiškinamas minėtas pavadinimas.
„Vairuotojų ir automobilių sąveika turėtų remtis tuo pačiu principu, kuriuo remiasi artimų draugų bendravimas – kartais vienas kitą prižiūrėti, kartais vienas kitam padėti“, – savo filosofiją aiškina „Mobility Teammate“ autoriai. Tą atspindi ir sistemos logotipas – ant vieno vairo po ranką uždėjęs žmogus ir robotas.
Kol kas ši programa veikia panašiai kaip ir „Volvo“ sukurtoji „IntelliSafe Auto Pilot“ – prieš tai nustatęs pageidaujamą maršrutą, vairuotojas iš judrių miesto gatvių išvažiuoja į greitkelį, ir jame autonominio vairavimo funkcija automatiškai įjungiama pasiruošimo režimu. Žmogui paspaudus atitinkamą mygtuką, mašinos valdymą perima kompiuteris.
Jis viską atlieka kaip žmogus – lenkia lėčiau judančius automobilius naudodamas posūkio signalus, sekdamas maršrutą persirikiuoja į reikiamą eismo juostą, išvažiuoja iš greitkelio.
Dirba ir vyriausybės
„Bepilote“ ateitimi rūpinasi ne tik kompanijos. Pavyzdžiui, Kanados Ontarijo provincijos valdžia nusprendė tapti pirmąja šalyje, leisiančia autonominius automobilius bandyti bendrojo naudojimo keliuose.
O štai Japonijos vyriausybė eina dar toliau. Ateinančiais metais netoli Tokijo esančiame Fudzisavos mieste maždaug 50 savanorių, atrinktų iš paprastų gyventojų, bus leista dalyvauti bepiločių taksi automobilių bandymuose.
Dėl visa ko hibridinio miniveno „Toyota Estima“ sukurti taksi turės ir „atsarginį“ gyvą vairuotoją. Tikimasi, kad tokie taksi jau galės aptarnauti Tokijuje 2020 metais vyksiančios olimpiados svečius.
Tai – ne vienintelis Japonijos valdžios indėlis į bepiločių automobilių vystymąsi. Iki ateinančių metų kovo šalyje ketinama įrengti dar 50 sankryžų, turinčių išmaniąsias transporto sistemas (ITS).
Tai – įranga, skirta užtikrinti eismo infrastruktūros objektų ryšį su autonominiais automobiliais ir pastarųjų tarpusavio ryšį. Būtent ji ir yra viena svarbiausių visos bepiločių technologijų sistemos dalių.
Šiuo metu Japonijoje jau yra 20 sankryžų su ITS įranga.
Taigi, lenktynės be vairuotojų įsibėgėja!
