„JPMorgan“ duomenys rodo, kad vidutinis amerikietis dėl atpigusių degalų turėtų sutaupyti maždaug 41 dolerį. Tačiau dauguma žmonių vietoj šios sumos namo parsineša tik 22 dolerius.
Atskiras tyrimas, kurį atliko Browno universitetas ir Čikagos universitetas, parodė, kad nukritus degalų kainoms, dauguma žmonių pradėjo piltis daugiau brangesnio kuro, rašo svetainė thetruthaboutcars.com.
Šis fenomenas, vadinamas „skaičiavimu mintyse“, reiškia, kad žmonės yra linkę toliau išleisti suplanuotą sumą pinigų – nepaisant kainų.
Anot ataskaitos, palyginus su galono kaina, žmonės degalams išleidžia neproporcingą sumą pinigų.
„JPMorgan“ ataskaitoje lyginamos išlaidos degalams nuo 2013 metų gruodžio iki 2014 metų vasario, kai galonas degalų kainavo vidutiniškai 3,31 dolerio, su tuo pačiu periodu metais vėliau, kai degalų kainos buvo vidutiniškai vienu doleriu mažesnės. Tyrimas parodė, kad vidutinis amerikietis didesnių kainų periodu degalams per mėnesį išleisdavo vidutiniškai 136 dolerius, o sumažėjusių kainų periodu – 114 dolerių.
Nors degalų kainos smuko maždaug 30 proc., žmonių išlaidos degalams sumažėjo tik 16 proc.“, - rašoma ataskaitoje.
Mes jau žinome, kad leisti pinigus kurui nebūtinai yra geresnis sprendimas, bet Browno universiteto ir Čikagos universiteto studija rodo, kad žmonės sumažėjusias degalų kainas labiau vertina kaip dovaną, o ne galimybę sutaupyti.
2008 metais, kai degalų kainos krito dėl blogėjančios ekonominės būklės, mokslininkai buvo pastebėję, kad nors „beveik visi vartotojų išlaidų ir gerovės rodikliai smuko, namų ūkiai perėjo prie aukštesnio oktaninio skaičiaus benzino“.
Taigi, mes jau žinome, kam leisime degalų pinigus, kai visi vairuosime elektrinius automobilius.
