Jos nepateikia ir šiuolaikinis Lietuvos automobilių klubas, deklaruojantis tarpukario Lietuvos automobilių klubo veiklos tęstinumą. Todėl nusprendžiau surinkti į vieną rinkinį straipsnius publikuotus to meto spaudoje beveik jų nekomentuodamas ir skaitytojui suteikti galimybę pačiam atsirinkti reikalingą informaciją ar daryti išvadas. Pridėjau kelių archyve rastų dokumentų kopijas. Straipsnių kalba, išskirta kursyvu, - netaisyta. Kad būtų įdomiau - pridėjau iliustracijų iš įvairių šaltinių. Manau, kad informacijos ir iliustracijų egzistuoja ir daugiau, tačiau man jų rasti ar gauti nepavyko, todėl ateityje šį rinkinį visada bus galima papildyti.

Visus keturis konkursinius važiavimus „Aplink Lietuvą" organizavo Lietuvos automobilių klubas, kurio veikloje sportas buvo tik viena iš daugelio veiklos sričių apie kurias niekas nekalba, net ir šiuolaikinis Lietuvos automobilių klubas, deklaruojantis veiklos tęstinumą.

Pirmoji straipsnių ciklo „Konkursiniai važiavimai „Aplink Lietuvą" dalis.

Aplink Lietuvą" 1931 metai

Taigi, 1931 metų birželio 18 diena, „Lietuvos aidas", lapas 5, straipsnis „Automobiliais „aplink Lietuvą": „Šių metų liepos mėnesį Lietuvos automobilių klūbas mano surengti konkursinį automobilių važiavimą „Aplink Lietuvą" tokiu maršrutu: Kaunas - Zarasai - Rokiškis - Biržai - Panevėžys - Šiauliai - Telšiai - Jurbarkas - Šakiai - Vilkaviškis - Marijampolė - Alytus - Kaunas. Bendras kelio ilgis 1020 km važiavimo: I kategorijai - mažos mašinos - 34 valandos, II kategorijai - mašinos virš 1100 cm³ - 32 valandos.

Šios lenktynės neturės greičio lenktynių pobūdžio, nes jų dalyviai šio greitumo niekur negalės parodyti būdami kontrolės punktų atidarymo valandomis suvaržyti. Jie turės tolygiai važiuoti be pertraukos dieną ir naktį, ir todėl šių lenktynių tikslas bus parodyti mašinos ir ją valdančių asmenų ištvermingumą. Jos turės dar reikšmės, nes parodys, kokios mašinos geriausiai pritaikytos mūsų keliams.

Lenktynėse manoma leisti dalyvauti: 1) Lietuvos automobilių klūbo nariams; 2) Liet. motociklistų klūbo nariams, turintiems mažus automobilius; 3) Klaipėdos automobilių klūbo nariams; 4) kariškoms ir policijos komandoms. Automobilistams neįsirašiusiems į klūbus, bus leista dalyvauti lenktynėse, tik sumokėjus 300 litų starto mokestį.

Klūbo bus paskirta kiekvienai kategorijai po vieną prizą bendros 1000 litų vertės. Be to, automobilių firmos duos jų atstovaujamoms geriausiai atvykusioms mašinoms savo prizus, nepigesnius kaip 400 litų vertės. Šių lenktynių jau paruošta ir programa. Dabar jų įvykdymu rūpinasi šio mėn. 12 d. Naujai išrinkta Liet. automobilių klūbo sporto komisija."

Viename iš pirmų pranešimų matome, kad visiškai nekalbama apie motociklus. Turbūt organizatoriai planavo tik automobilių lenktynes, nes manė, kad motociklu nuvažiuoti 1000 kilometrų be ilgesnio poilsio neįmanoma ir tokiems ekstremaliems išbandymams motociklininkai nesiryš. Kitame pranešime spaudoje galinčių dalyvauti lenktynėse klubų sąrašas kiek padidėjo, yra tikslesnis trasos ir taisyklių aprašymas, bet apie motociklus vis dar nėra nei žodžio, nors iki lenktynių buvo likusi tik savaitė. „Lietuvos aidas", 1931 metų liepos 18 diena, lapas 10, straipsnis „Aplink Lietuvą per 31 valandą": „Liepos mėn, 24 ir 25 dienomis, pirmą kartą Lietuvoje vyks savotiškos ir įdomios rungtynės: konkursinis automobilių važiavimas aplink Lietuvą, kurį rengia Lietuvos automobilių klubas. Konkursinio važiavimo tikslas: a) parodyti mašinų ir jas valdančių asmenų ištvermingumą, b) parodyti automobilisto sugebėjimą tiksliai apskaičiuoti savo kelionę, c) duoti progą automobilistams susipažinti su mūsų kelių situacija ir d) parodyti, kokios mašinos geriausiai pritaikintos mūsų keliams. ...

Lenktynėse dalyvauti gali: Lietuvos automobilių klubo, Klaipėdos automobilių ir motociklistų klubo, Lietuvos motociklistų klubo, Klaipėdos motociklistų klubo, Šiaulių motociklistų klubo nariai ir krašto apsaugos ministerijos bei policijos automobiliai.

Važiavimo startas prasideda Kaune, prie klubo sekretoriato buveinės (Daukanto g. 15). Starto laikas - 1931 metų liepos 24 d. nuo 6 iki 12 valandos. Visi užsirašiusieji dalyvauti automobiliai turi būti pristatyti prie starto vietos sporto komisijai apžiūrėti liepos mėn. 23 d. 18 val. Automobiliai kurie bus pripažinti tinkami dalyvauti lenktynėse , burtų keliu nustato starto eilę. Finišas numatomas toje pačioje vietoje, kaip ir startas, liepos 25 d. nuo 16 iki 20 valandos.

Važiavimo maršrutas nustatytas tokia kryptimi: Kaunas - Jonava - Ukmergė - Utena - Zarasai - Imbradas - Antanavė - Obeliai - Rokiškis - Pandėlys - Papilys - Biržai - Pasvalys - Pušalotas - Panevėžys - Smilgiai - Šeduva - Radviliškis - Šiauliai - Kuršėnai - Tryškiai - Telšiai - Plungė - Kretinga - Klaipėda - Šilutė - Pagėgiai - Smalininkai - Jurbarkas - Kiduliai - Šakiai - Naumiestis - Vilkaviškis - Marijampolė - Krosna - Alytus - Prienai - Kaunas. Kelio ilgis 1020 km: iš jų 572 km plento ir 448 km vieškelio. Tarp pažymėtų vietų maršrutą kiekvienas važiuotojas galės pasirinkti kokį nori, bet pakeliui kontrolės punktuose, kurie bus įtaisyti apskričių miestuose, turės paimti kontrolės pažymėjimus. Visi kontrolės punktai bus atidaryti tik tam tikrą laiką ir todėl važiuotojai patys turės apskaityti jų pravažiavimo laiką. Tarp kontrolės punktų važiuotojas gali apsistoti ilsėtis, jei turi tam laiko bent kurioje vietoje. Bet kelią nuo paskutinio kontrolės punkto Alytuje iki finišo Kaune važiuotojas turi važiuoti be sustojimo.

Važiuotojai kelyje išpildę visas taisykles, kurios yra išleistos atskira knygute, gaus prizus: I kategorija - 250 Lt vertės ir II-ji kategorija - 750 Lt vertės.

Kiek teko patirti, šiuo konkursiniu važiavimu gyvai domisi mūsų automobilistai ir ketina jame dalyvauti. Tarp kitų važiuotojų, dalyvaus ir mūsų dainininkas p. Kipras Petrauskas."

Visuose kituose 1931 metų spaudoje publikuotuose straipsniuose konkursinis važiavimas jau aprašomas kaip įvykęs faktas. Kadangi konkursinio važiavimo dalyviai privalėjo vežtis ir keleivių, tai be didesnių sunkumų jo dalyviais tapo įvairių periodinių leidinių žurnalistai, vėliau pasidalinę savo įspūdžiais spaudoje.

„Lietuvos aidas", 1931 metų liepos 24 diena, straipsnis „Kelionė per 31 valandą aplink Lietuvą": „Iš Kauno nuo Lietuvos automobilių klūbo būsto (Daukanto g. 15) startavo šįryt nuo 6 val. Iki 7 va. 10 min. - 12 motociklų (pirmas startavo valstybės kontrolės valdininkas p. Mžeika; toliau startavo aviacijos ltn. Svilas, aviac. ltn. Nekrašius, didelio knygyno savininkas Naumannas iš Klaipėdos, p. Pocius iš Kretingos ir kt.); nuo 7 val. 30 min. Iki 8 val. 10 min. startavo 3 maži automobiliai (tarp kitų čia startavo žemės ūkio ministerijos agronomas p. Sergijus Klimas); nuo 8 val. 30 min. ligi 10 val. 20 min. startavo 10 didesnių automobilių (čia startavo p. Kipras Petrauskas, Klaipėdos gydytojas d-ras Didžys, Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius d-ras Trukanas, dar keli klaipėdiečiai, Lietuvos automobilių klubo generalinis sekretorius inž. E. Langė, inž. Funkas, kpt. Levandauskas ir kt.). Vadinasi, viso dabar keliauja aplink Lietuvą 12 motociklų ir 13 automobilių."

Dalyvaujantys konkursiniame važiavime automobiliai suskirstyti į dvi grupes pagal variklio darbo tūrį: pirma grupė (mažieji) - iki 1100 cm³, antra (didieji)- virš 1100 cm³. Motociklai pradžioje neskirstyti į jokias grupes sudarė vieną, atskirą motociklų grupę, bet vėliau paaiškėjo, kad buvo suskirstyti kaip ir automobiliai į dvi grupes: motociklai be priekabos ir motociklai su priekaba.

„Lietuvos aidas", 1931 metų liepos 24 diena, vakarinis numeris, straipsnis „„Aplink Lietuvą" automobiliais ir motociklais per 31 valandą": „... Konkursinį automobilių ir motociklų važiavimą savo globon paėmė Respublikos Prezidentas p. Smetona, kuris paskyrė geriausiai važiavusiam ir lenktynes laimėjusiam prizą - brangią ir gražią taurę; ji bus pereinamas prizas, kurį galutinai įgis tris kart Lietuvos automobilių pirmenybėse laimėjęs pirmą vietą.

Lietuvos automobilių klūbas iš savo pusės irgi paskyrė dovanų: didelėms automobilių mašinoms 3 prizus: 600, 300 ir 200 litų vertės, mažesnio tipo mašinoms 2 prizus: 200 ir 100 litų vertės.

Prekiaujančios Lietuvoje automobiliais ir motociklais firmos šiuo konkursiniu važiavimu nemažai suinteresuotos, jos taip pat skiria prizus. Taip, Amerikos lietuvių akc. b-vė 800 lt. grynais pinigais, jei „Ford" laimės pirmą vietą, nelaimėjus pirmos vietos, geriausiai važiavusiam šios firmos automobiliui 500 lt. grynais pinigais, gi „General Motors Co" (ats. Erh. Sommer) 3 prizus: 300, 200 ir 100 litų grynais pinigais.

Šis konkursinis važiavimas nebus automobilių ir motociklų lenktynės, nes visoms mašinoms iš anksto nustatyta vidutinis kilometrų skaičius per valandą. Tas skaičius mažoms mašinoms - 30 klm., didelėms - 32 klm., motociklams - 28-30.

Konkursinio važiavimo eigą prižiūrės šie kontrolės punktai: Zarasų, Rokiškio, Biržų, Panevėžio, Šiaulių, Telšių, Klaipėdos, Jurbarko, Marijampolės ir Alytaus. Kontroliuos: Klaipėdoje - Klaipėdos automobilių klūbas, Šiauliuose - Šiaulių motociklistų klūbas,kitur - apskričių viršininkų įstaigos. Reikia pažymėti, jog šiam važiavimui gautas visiškas vidaus reikalų ir susisiekimo ministerijų pritarimas, gi piliečių apsaugos d-tas pasižadėjo visomis išgalėmis padėti ir teikti visokeriopą pagalbą.

Lenktynėse dalyvauja: Lietuvos automobilių klūbo nariai, Klaipėdos automobilių ir motociklų klūbo nariai, Lietuvos motociklistų klūbo nariai ir Šiaulių motociklistų klūbo nariai. Tiek automobiliai, tiek motociklai veža keleivių, arba šiaip balasto, kurio kelionėje nebus galima keisti.

Nors šios įdomios ir savotiškos rungtynės dėl automobilių ir motociklų pirmenybių Lietuvoje yra pirmos, tačiau jomis nemaža susidomėta. Tarp daugelio įžymių važiuotojų važiuoja ir mūsų menininkai: dainininkas p. Kipras Petrauskas su baleto šokėju p. Vasiliausku; inž. p. Funkas, iš Klaipėdos p. Didžys su žmona ir kiti.

Vakar 18 val. Prie klubo sekretoriato buveinės - starto vietos buvo automobilių ir motociklų kontrolė. ... Ši kelionė aplink Lietuvą truks 31 val. Apie lenktynių eigą Lietuvos automobilių klūbui nuolat bus pranešama iš visų kontrolės punktų. Startas ir finišas yra Kaune Daukanto g-vė 15. Finišas bus liepos 25 d. nuo 16 val. iki 20 val.

Prizų dalinimą manoma atlikti bendros vakarienės metu, kuri numatoma surengti „Lietuvos viešbutyje".

Lenktynių automobiliai turės pailgą raudoną parašą „Aplink Lietuvą" su starto Nr., Motociklai tokį pat apvalų."

„Lietuvos aidas", 1931 metų liepos 25 diena, lapas 9, straipsnis „Kaip ėjo kelionė aplink Lietuvą": „Iš Lietuvos automobilių klubo suorganizuotos kelionės automobiliais ir motociklais, per 31 valandą aplink Lietuvą paskutines žinias gavome, keliaujantiems šįryt pervažiavus jau per Klaipėdą. Vadinasi, jau esant atliktai kelionei per Ukmergę, Uteną, Zarasus, Rokiškį, Biržus, panevėžį, Šiaulius, Telšius ir Klaipėdą. Palikus jau užpakalyje pačius sunkiausius kelius, kada nuo Klaipėdos iki finišo teliko dar biaurus etapas persikelti ties Jurbarku keltu per Nemuną ir sunkaus vieškelio galas nuo Nemuno iki Šakių.

Iki Klaipėdos kelionė pavyko laimingai. Ligtol negauta žinių apie jokių mašinų katastrofas ir žmonių nelaimes. Visur keliautojams visokeriopai padėjo apskričių viršininkai ir apkritai parodė didelį palankumą visi administracijos valdininkai. Visur taip pat didelis buvo visuomenės susidomėjimas keliaujančiais. Iki Biržų priešaky ėjo motociklai. Nuo Panevėžio tačiau priešaky ėjo jau didesnieji automobiliai, o motociklai ėjo lygiai su mažaisiais automobiliais. Vakar 9 val. 30 min. startavęs (startas prasidėjo 6 val. rytą) penktas iš vienuolikos didesnių automobilių p. Kipras Petrauskas nuo pat Kauno pradėjo lenkti pirma jo startavusiais mašinas, į Zarasus atvažiavo jau pirmas iš visų didesniųjų automobilių, o nuo Panevėžio jau važiavo pats pirmas iš visų automobilių ir motociklų.

Iš sunkesniųjų automobilių po Kipro Petrausko antras ir trečias iš eilės pakaitomis važiavo inž. Langė ir p. Richardas Sommeris, ketvirtas važiavo klaipėdietis p. Bongas, penktas - p. Musatovas, šeštas - klaipėdietis d-ras Didžys, septintas - inž. Hiksa, aštuntas - inž, Funkas, devintas - klaipėdietis Preukšatas, nuo Šiaulių dešimtas - klaipėdietis d-ras Trukanas ir vienuoliktas - kpt. Levandauskas. Maždaug visi didesnieji automobiliai važiavo su geru išskaičiavimu ir maždaug visi lygiai.

Iš trijų važiavusių mažaisiais automobiliais pirmas važiavo „Motorsport" firmos Kaune savininkas p. Kiaras, antras - agronomas p. S. Klimas ir trečias - p. Krautas. Visi trys mažieji automobiliai važiavo tvarkoj.

Iš dvylikos keliavusių motociklais klaipėdietis p. Naumannas jau nedavažiavo iki Zarasų (manoma, dėl mašinos netvarkos), o aviacijos ltn. Svilas nedavažiavo Šiaulių. Iki Šiaulių pirmas iš motociklų važiavo p. Mažeika (jis pats pirmas vakar ir startav o 6 val. rytą), o nuo Šiaulių užleido pirmą vietą p. Janušauskui ir į Telšius šiąnakt atvažiavo jau tik penktas. Lygiausiai iš visų motociklų važiavo p. Apšega, visą kelią pasilikdamas toj pat vietoj, kurioj vakar startavo iš Kauno (startavo jis vienuoliktas). Nelygiausiai iš motociklų važiavo p. Jomantas.

Paskutinį etapą nuo Alytaus iki finišo Kaune keliautojai neturės teisės pakeliui sustoti. Kad būtų išlaikyta ši sąlyga, šiandie 1 val. po pietų buvo pasiųsti iš Kauno du kontrolės automobiliai - vienas kryptimi per Prienus, o antras per Kruonį i finišą grįžtantiems automobiliams ir motociklams kontroliuoti. Į finišą pirmos mašinos šiandien laukiama 4 val. po pietų. Pirmas gal atvyks Kipras Petrauskas. Paskutinė mašina turi pasiekti finišą nevėliau kaip 8 val. vakaro šiandien."

„Lietuvos aidas", 1931 metų liepos 27 diena, straipsnis „Aplink kvepiančią Lietuvą": „Muziejaus bokšto laikrodis mušė devynias ir automobilis pradėjo eiti. Saulė kepina, mašina ūžia. Prie motoro uždėti kojoms buvo karšta.

Laukuose vienmarškiniai ūkininkai piovė rugius, vartė šieną. Pralėkėm Jonavą, keletą kaimų ir eilę vienkiemių. Vilkmergėje matau atgal važiuoja lengvas auto su parašu „Aplink Lietuvą 13 Nr.", veža išsigandusią moteriškę ir policininką. Ką padarysi: tam ir 13 Nr., kad su juo nelaimės atsitiktų.

O gale Vilkmergės vienas motociklistas taiso motociklą. Jis net tris kilometrus tokioj kaitroj turėjo pats atstumti jį atgal į Vilkmergę taisytis. Lenciūgas, girdi, trūko.

Išvažiavus iš Vilkmergės, ir mūsų mašinai nelaimė: guma sprogo. Nelaiminga ta Vilkmergė.

Dabar mus aplenkė p. Kipras Petrauskas ir Nr. 12. Bet pastarąjį mes vėl pralenkėm netoli Zarasų, kai jam guma sprogo... Ach tos gumos ! Žiūrėk, nuolat pakely jas keičia ir keičia, o važiuodami trūkusiais lopo.

Ties Utena dvelkia malonus pelkių kvapas, ties Zarasais akį veria savo gražumu ežerai, kurie tą giedrą dieną buvo mėlyni, kaip Italijos dangus. Mane vežęs fabrikantas R. Sommer'is negali jais atsigrožėti. „Tai grožybė ! Daug gražiau negu Šveicarijoj. Ten ežerai ir pilkos uolos, o čia ežerai ir tarp jų žaliuojantys miškai, pušynai. Aš nesuprantu, kodėl čia nesuvažiuoja vasarotojų. Aš būtinai noriu čia atostogauti."

Nuo Zarasų ligi Rokiškio kelias prastas, bet šalis graži. Kaip ir ties Utena, nuolat pamatai čia vieną, ten kitą mėlyną ežerą, kurio krantuose žaliuoja medžiai. Tikrai, anot Maironio „Graži tu mano esi tėvynė". Čia jautėsi mašinų ir civilizacijos nepaliesta gamta: nei autų, nei dviračių čia niekur nepamatėme.

Mus pralenkęs motociklas sugedo. Tada vėl mes jį pralenkėm. Tai nuolatinė ir baisiausia rungtynių nelaimė. Dėl to tokiose rungtynėse gedimo mes bijome labiau, negu visiškos avarijos. Suges, o kol pataisysi, visi pralenks. O pralenkusius pavyti sunkiau, negu tris kilometrus mašiną nustumti.

Rokiškio, ypač Biržų, jau kitokia gamta, negu Utenos ar Zarasų: nėra to kalnuotumo, laukai lygūs. Biržus pasiekėm apie ketvirtą valandą. Čia radome stovint p. Kiprą Petrauską, vieną lengvą automobilį ir porą motociklų. Biržuose nusipirkom atsargai dar vieną ratą (kuris vėliau mums be galo buvo reikalingas) ir išvažiavome patys pirmieji. Netoli nuo Pabiržės ištiko maža nelaimė: automobiliui lekiant visu greitumu priešais ant plento pasipainiojo mažas šunelis, kuris, atsisukęs mačiau, svyruodamas nuvirto į ravą.

Mūsų važiavimas buvo lyg kokios iškilmės. Šalikelėse buvo prisirinkę būriai žmonių, kurie rankų mosavimais mus sveikino. O miesteliuose, pavyzdžiui, kad ir Obeliuose, jautėsi šventės nuotaika: ties kontrolės punktu buvo susirinkusi laukti didžiulė minia. Bet didžiausio entuziazmo parodė Pasvalys. Kadangi čia musų mašina važiavo pati pirmoji (o be to, ji buvo pažymėta ir 1 Nr.), tai entuziazmas dar padidėjo. Pasvalio mergelės, kurių, deja, mes gal nekuomet daugiau nebepamatysim, mums į automobilį mėtė bukietus gėlių.

Iš tolimųjų Biržų per Pumpėnus lėkėme į Panevėžį. Netoli Pumpėnų vėl mus pralenkė p. Kipras Petrauskas, kurio auto lengvai ir tyliai skrido. Saulė leidosi Piniavoje. Darėsi šaltoka. Buvome keturių kilometrų atstumu nuo Panevėžio. Priešaky lėkė p. Kipras Petrauskas, o iš užpakalio pasirodė nežinoma mums startuojanti mašina. Paleidome mašiną visu smarkumu. Priešas atsiliko, bet mums sugedo vienas cilinderis, ir buvo pavojus, kad, motorui veikiant tik trimis cilinderiais, ji vėl mus pasivys. Bet ji nebepasivijo.

Panevėžy truputį sustojome: užsiregistravome ir pasiėmėme benzino. Baisiai pavargę jautėmės: kiekviena kūno dalis atskirai drebėjo, galva svaigo. Panevėžy pradėjo temti. Išvažiavome. Iš pievų kilo dideli rūkai. Iš vakaro švietė mėnuo. Netoli Smilgių vėl vienas taisė motociklą. Mūsų mašinos motoro visi keturi cilinderiai ūžė. Mes lėkėme. Priešaky žiburiavo Šeduva. Įspūdinga naktį lėkti ! Neįgudusiai akiai naktį mašinos nušviestas net plentas atrodo nelygus. Bet tai tik atrodo. Dideliu greitumu lėkėme į Šiaulius, kurie tūkstančiais žiburių švietė. Buvo pusė dvylikos. Žmonių daugybė. Net ir naktį žmonių pilni pakeliai. Kai važiavome pro Kuršėnus, buvo jau pusė pirmos naktį. Bet visas miestelis buvo susirinkęs vienoj vietoj ir su nepaprastu entuziazmu mus sutiko. Sustojus paklausti kelio, susirinkusieji apipylė klausimais, nuo kurių atsiginti vėl teko paleisti mašiną nieko nesužinojus.

Nuo Kuršėnų į Telšius blogas kelias: kalnuotas ir daug smėlio. Mašina ūžė ir blaškėsi į šonus. O kelio nesimatė, nes naktį buvo didelis rūkas. Užvažiavus ant kalno, kada jau praaušo, viskas aplinkui atrodė vienu dideliu ežeru. Ir pačių Telšių tik vienas bažnyčios bokštas tarsi kyšo iš vandens. Į Telšių kontrolės punktą visi suvėlavo. Inž. Langės automobilis, rodos, Telšių miškuose buvo paklydęs. Labiausiai nusibodo į Plungę bevažiuojant. Važiuoji važiuoji, o tos žemaičių sostinės privažiuoti negali ir gana. O paklausus žemaičių, kurie varė gyvulius į ganyklas ir su dalgiais ėjo į darbą, ar tas kelias į Plungę, atsako nesulauki, nežinau, ar dėl jų flegmatiškumo, ar gal jis laiko įžeidimu nežinoti, kur yra Plungė.

Žemaičiai vis dar neišmoksta taisyklingai rašyti. Jie ant kelio lentelių rašo: „Ant Kretingos", kuriose net kelio ilgis nenurodytas, arba klaipėdiečių „Ink Šilutę". Plungę ir Kretingą pravažiavome visai nesustoję. Klaipėdos krašte keliai puikiausi. Įspūdinga kelionė buvo per Smalininkų mišką. Čia asfaltas. Mašina lekia net kaukdama. O čia tolumoj užpakaly pasirodo nauja mus startuojanti mašina, kuri palengva, tyliai kaip vilkas, vis artėja ir artėja - vejasi. Ji šokinėdama lekia, žemes į šonus mėto. Įspūdžio aprašyti negalima ! Ir štai, vienas, kitas mums signalas duoti kelią. Pasirodo, kad mūsų senos konstrukcijos fordą vijosi naujas fordas (Lietuvos Banko inž. Funkas). Naujasis nugalėjo seną. Kaip visada gyvenime.

Į galą kelionės nebebuvo to pirmykščio entuziazmo: visi per daug pavargo. Motociklistai, kaip žąsiukai, sukratyti, susirietę ilgai ilsisi apskričių miestuose. Kiti stati važiuoja, nes sėdėti nebegali...

Dar prieš Alytų vėl pasirodė šalikelėse būriai žmonių, kuriems nuo kalnų gražu žiūrėti, kaip viena po kitos skrenda į finišą mašinos. Artėjome vėl į dulkėtą Kauną, kuris jau juntamas ties Prienais.

Auto klubas visai rimtai į šias rungtynes buvo pasiruošęs: išleista atskira knygutė, pavojingos kelio vietos paženklintos raudonomis vėliavėlėmis, kontrolės punktuose per gatves nutiesti didžiuliai parašai, visur išstatyta policija (išskyrus Šeduvą) rodė kelią. Važiuoti buvo malonu. Tik saulė abi dieni per daug kepino.

St. Grigaliūnas"

Kadangi įvairiuose periodinės spaudos leidiniuose informacija apie įvykusį konkursinį važiavimą ir ypatingai apie faktus ir rezultatus gerokai skyrėsi, todėl Lietuvos motociklistų klubas buvo priverstas spaudoje viešai patikslinti rungtynėse dalyvavusių motociklininkų rezultatus. Gaila, kad to meto spaudoje taip ir nepasirodė Lietuvos automobilių klubo informacija apie visų konkursinio važiavimo dalyvių rezultatus. Kaip matysite žemiau pateiktose publikacijose, kuriose kai kurie įvykusių konkursinio važiavimo faktų aprašymai kartosis, o kai kurie skirsis. Tikiuosi tai Jums neatsibos. Tiesiog noriu pateikti kuo daugiau autentiškų publikacijų iš įvairių leidinių.

„Lietuvos aidas", 1931 metų rugpjūčio 7 d. , straipsnis „Kelionės aplink Lietuvą motociklistų rezultatai": „Atitaisydamas kai kuriuose laikraščiuose tilpusias netikslias žinias, Lietuvos motociklistų klubas praneša rezultatus motociklistų turistinės kelionės aplink Lietuvą, kuri įvyko š. m. liepos 24 - 25 d. d. Keliauti „Aplink Lietuvą" iš viso užsiregistravo 15 motociklų, iš kurių du klaipėdiškiai ir vienas kauniškis nestartavo. Visi startavę motociklai buvo padalinti į dvi kategorijas: I - mašinos solo ir II - mašinos su lopšiais ir gavo už atliktą kelionę taškų:

Konkurento Nr. (starto) Vardas ir pavardė Mašina Vežė keleivių Gavo taškų

I Kategorija
2 Andrius Janušauskas NSU Be 416,46
3 Hermanas Haakas BSA 1 458,63
4 Valentinas Valdenbergas BSA 1 458,45
7 Juozas Vilpišauskas BSA 1 460,07
10 Ltn. Nakrašius H.D. 7,5 HP 1 Neatvyko į finišą
11 J.Ašega Indian 7,5 HP Neatliko visos kelionės
12 A.Zelichovskis NSU 3,5 HP be 416,17
15 B.Jomantas BSA 3,5 HP be Neatliko visos kelionės

II Kategorija
1 Vincas Mažeika Indian 12 2 509,75
6 Kpt. Goncerauskas BSA 9 HP 2 nestartavo
5 Ltn. Svilas Alf. BMW 7,5 HP 1 neatvyko į finišą
8 Erwin Petroška BMW 7,5 HP 2 nestartavo
13 Kurt Naumanas AJS 5 HP 1 neatvyko į finišą
14 Aug. Pocius AJS 5 HP 1 478,93

Iš I kategorijos startavusių motociklų laimėjo:

1 vietą p. Vilpišauskas (BSA) ir I prizą (200 lt vertės) ; antrą vietą p. Haakas (BSA) ir II prizą (100 lt vertės); trečią vietą p. Valdenbergas (BSA) ir III prizą (75 lt vertės).

Iš II kategorijos konkuravusių motociklų laimėjo:

Pirmą vietą p. Mažeika V. (Indian) ir I prizą (300 lt vertės); antrą vietą p. Pocius (AJS) ir II prizą (150 lt vertės).

Kelionės dalyvių pranešimais, ypatingai pavyzdingu tvarkingumu pasižymėjo kontrolės punktai Rokišky, Biržuose, Alytuj ir Zarasuose."

Tame pačiame „Lietuvos aido" numeryje nepatenkinti rezultatais motociklininkai skundėsi: Motociklistai konkursiniu važiavimu aplink Lietuvą ne visiškai patenkinti. Paskutiniame konkursiniame važiavime aplink Lietuvą dalyvavo viso 12 motociklistų. Iš jų finišą pasiekė septynios mašinos, o penkios liko kelyje. Visas pirmas vietas I kategorijoje be priekabų laimėjo motociklai firmos B.S.A. Tačiau tiksliausią laiką parodė motociklai firmos N.S.U. Jiems nepasisekė prizų laimėti vien todėl, kad jie neturėjo su savim ant užpakalinės sėdynės keleivio. Tokiems, kurie keleivį turėjo,  buvo užskaitoma 50 punktų pliusų ir todėl gavę net daugiau pabaudos punktų ir parodę menkesnį laiko tikslingumą jiems atiteko prizai. Motociklistai dar nusiskundžia esą netikslu buvo priskirti vienai klasei motociklus 350 kubatūros su 500, 600 ir daugiau kubatūros. Taip N.S.U. motociklas, kuriuo važiavo Zelichovskis Arkadijus parodė tikslingiausią laiką, bet atsidūrė priešpaskutinėje vietoje. Tuo tarpu didesnės jėgos motociklai pasiėmę su savimi ant užpakalinės sėdynės keleivį ir parodę netikslesnį laiką gavo pirmąsias vietas. Motociklistų nuomone šios konkursinės rungtynės turėtų būti pamoka ateičiai, kaip suskirstyti mašinas klasėmis, kad niekam nebūtų skriaudos."

Laikraščio „Diena" žurnalistas A. Braziulis konkursinio važiavimo trasą įveikė kartu su Lietuvos muzikinio pasaulio žvaigžde Kipru Petrausku. Jo straipsnis „Kaip mes važiavome aplink Lietuvą" išspausdintas „Dienoje" 1931 metų rugpjūčio 2 d. gerai atspindi konkursinio važiavimo dalyvių nuotaiką ir rungtynių uždavinio suvokimą: „Prie Lietuvos automobilistų klubo (Daukanto gv. 10 nr.), liepos 24 d. jau ankstoką rytą prieš 6 valandą prasidėjo didelis judėjimas. Į šią vietą rinkosi piliečiai, pamažu važiavo ir tvarkingai rikiavosi motociklai, automobiliai... Klegėjo minia.

Mat iš šios, vietos už pusvalandžio turėjo prasidėti konkursinis, motociklais ir automobiliais važiavimas, aplink Lietuvą. Iš vakaro toj pat vietoj buvo patikrintos visų važiavimo dalyvių mašinos. 15 motociklų ir 15 automobilių.

Tarp minios, kuri maišosi prie starto, grūdausi ir aš. Mat operos tėvas p. Kipras Petrauskas pažadėjo pasiimti į savo automobilį „balasto" vietoje... Tokio „balasto" pas p. Kiprą radosi net trys štukos: „asmeniškas adjutantas" p. J. Vasiliauskas, aš ir p. Kipro šoferis...

Pagaliau atėjo ir mūsų laikas... 9 val. 30 min. Paskubomis susigraibę daiktus ir palydėti pažįstamų ir prietėlių šūkiais - „laimingai", „drūtai laikytis", „neapvirskite", „iki pasimatymo", pasileidome į kelią. Saulė kepina į pakaušį, o mes keliamės nelygiu ir dulkėtu Ukmergės plentu į Žaliakalnį. Už 5 minučių jau laukuose, tarp pievų, jūruojančių javais, dirvų... Nors važiavimo dalyviams buvo nustatyta greičio norma - į valandą 30 kil. plentais ir 25 kil. vieškeliais, p. Kipras iš karto paima žymiai didesnį greitį, skaitliukas rodo 40-50, 60-80, 90-100 ir dar spustelėjus gazą 115 kilometrų į valandą. Vadinasi 3 kartus daugiau negu nustatyta...

Štai jau Karmėlava. Tuoj už jos, pralenkiame vieną mūsų konkurentą. Šalia kelio jis taiso savo mašiną. Nugalėdami menkas kliūtis - apsukdami taisomus tiltus, praūžiame pro Jonavą, o už valandos jau ir Ukmergėje. Mieste, pilna smalsuolių, kurie žiopso abejose gatvės pusėse. Policininkas energingai tvarko gatvės judėjimą. Pravažiuojame miesto krašte bestovintį kitą mūsų konkurentą - 13 Nr. Jo vairuotojas sukaliojasi aplink mašiną. Vėliau paaiškėjo, kad jis užvažiavo ant kokio tai moteriško.

Vėl lygus plentas, greičio skaitiklis vis kopia į viršų... Apie Vidiškį pralenkiame 1, ir už Šventosios tilto dar vieną mašiną. Vadinasi, už mūsų jau paliko 5 konkurentai...

Už Kurklių prasideda kalvos, šlaitai, ežerai, ežerėliai. Plentas baisiai sukinėjasi. Greitį tenka šiek tiek mažinti, iki 60 kil. į valandą, nes ant pasisukimų galima lengvai apsivožti. Ir čia p. Kipras lengvai savo mašiną įveikia ir važiuoja lygiai. Juo toliau, juo daugiau pakelėse matosi susirinkusių piliečių, kurie akimis praleidžia vieną po kitos lekiančias mašinas. Už keliolikos kilometrų pasimato bažnyčia su vienu numuštu bokštu. Ją pasiekiame už kelių minučių. Tai Leliūnai, bažnyčios vieną bokštą nesenai numušė perkūnija. Palei bažnyčią - nuodėgulių krūva - žaibo pasėkos. Jei dievas daužo savo maldnamius , tai blogas ženklas - reikšmingai sako leliūniškiai.

Prieš mus didžiulė pakalnė. Tolumoje, žemai, matosi Utena. Mes vykstame be sustojimo, taigi ir visus miestus greitai pralekiame. Prasideda žavingoji Lietuvos dalis - Zarasų kraštas: kalnai, daugybė ežerų, žaliuoja miškai. Iš už vieno miško išsinėrus - prieš akis atsidaro nepaprastas reginys: didžiulis ežeras, už jo - ant kalvas - Zarasai, kurio bažnyčių bokštai saulės šviesoje žiba auksu ir sidabru...

Zarasai pirmas registravimosi punktas. Čia atvykome 12 val. 5 min. 2,50 val. anksčiau negu privalėjome. Privažiuojame prie didžiulio plakato: „Aplink Lietuvą punktas". Prie jo didžiulė žmonių minia. Jų tarpe matosi keletas kauniškių - vasarotojų. Registruoja p. apskrities viršininko įstaigos valdininkai, pačiam viršininkui p. Raščiui dalyvaujant. Iki p. Kipras užsiregistravo savo knygutę, „adjutantas" užperka visą transportą produktų...

Ir čia stovime labai trumpai. Paklausę kelio, kurį per miestą rodė policininkai rankos mostelėjimu, o toliau kryžkelėse kaimų seniūnai, mauname į Rokiškį. Už keliolikos kilometrų, dailiame miške, „pietaujame". Pietų metu mūsų „kompanija" padaugėja dar vienu asmeniu, konkurentu p. Inž. Lange, kurį prieš Ežerėnus pralenkėme ir kuris dabar vyksta paskui mūsų. Pietūs kuklūs, bet apetitas nepaprastai puikus.

Kelias į Rokiškį, kuris mus gąsdino, pasirodė esąs puikus, tik baisiai vingiuotas, kad vos automobilis gali apsisukti. Bet kokie reginiai: miškai kai parkai, per kuriuos vingiuojasi kelias, stačiais krantais, apjuosti žalių medžių vainiku, ežerai, kalvos ! Čia reikėtų pabūti ilgiau ir pasigrožėti nepaprastais reginiais. Deja, nėra „čėso". Už Obelių pasileidžiame į lygumas. Vaizdas staiga kinta, pasidaro monotoniškas. Rokiškyje kelią rodo taip pat policistai. Punktas - miesto pakraštyje - apskrities viršininko įstaigoje. Čia randam keletą anksčiau išvykusių motociklistų ir porą automobilių.

Tarp Rokiškio ir Biržų apylinkės - turbūt nuobodžiausios Lietuvos vietos: lygumos ir lygumos, kai lėkštės dugnas... bet keliai įmanomi. Daug geriau negu mes tikėjomės. Į Biržus įmovėme siaura gatvele, palei taisomą tiltą. Prie miesto radome belaukiančius motociklus: mat jie laikosi nustatyto „tarpo" - registruojasi numatytu laiku. Mieste klaidžiojame, nes priemiestyje nėra kas nurodo, kur punktas. O jis pasirodo esąs prie klūbo. Prie punkto vėl žmonių minios. Klube pasistipriname alučiu. Tuo tarpu pravažiuoja keletas mūsų paliktųjų motociklų ir vienas automobilis. Mes juos pralenkiame pakelyje į Panevėžį. Tarp Biržų ir Panevėžio, nors taip pat lygumos, kraštas atrodo turtingesnis, stambūs, gražūs ūkiai, dvarai. Pasvalyje p. Kiprą apsvaido gėlėmis. Gražiosios pasvalietės, pasirodo, pažino lenktyniaujančių tarpe mūsų mylimą dainininką...

Keliolika kilometrų prieš Panevėžį nusileido saulė. Artėjo vakaras. Vakaro prieblandoje pasirodė Panevėžio namų siluetai. Atvykome prievakaryje, pusiau 9 val. vakaro. Nuo Panevėžio buvo sunkiausioji kelionės dalis: naktis, blogi keliai ir niekas nenurodo - kur važiuoti. Šiaulių apskrity keliai pasirodė esą dar blogesni. Miesteliuose, pavyzdžiui Šeduvoje, nebuvo galima susivaikyti kur važiuoti - kelio niekas nerodė. Nebuvo jokių ženklų ir kryžkelėse.

Į Šiaulius atvykome pirmieji. Čia p. Kipras nutarė lukterėti pusvalandį, išgerti arbatos. Registravosi rodos 10 val. vakaro. Romantiškąją Žemaitiją teko pravažiuoti vidurnaktyje, per tirštą miglos klodą, pro kurį buvo galima matyti vos kelis metrus į prįšakį. Kuršėnus pasiekėme gerai bet vykdami į Triškius išklydome iš tikrojo kelio į akmenuotą šunkelį. Mat važiavome sulig karteniškių nurodymu: truputį į kairę, truputį į dešinę... Važiuojame, važiuojame, o į geresnį kalią vis negalime išvažiuoti. Tenka žadinti keletą pravažiuojamų žemaičių ir klausti kelio. O iš žemaičio sužinoti tikrą kelią, nelengva, sunkiau negu pačiam surasti... Kelią rodė iššoką į prožektorių nušviestą vieškelį jauni zuikučiai. Kipras, kuris buvo pradedąs snausti, pamatęs zuikius, nuliūdo ir apgailestavo:

-Gaila, kad šautuvo nepasiėmiau !

Pabudo medžiotojo instinktas.

Tryškius pasiekėme apie 1 val. nakties, o Telšius apie 2val. Nežiūrint vėlyvos nakties visuose miesteliuose laukė žmonių grupės. Telšiuose vakarieniavome, gėrėme arbatą ir „šnapsiuko" po „tarnybišką". Čia praaušo ir galėjome vykti į Plungę, į kurią iš Telšių eina tiesus kelias. Pirmą kartą vykau tuo keliu per Žemaitiją. Tiršti rūkai dar dengė jos laukus ir neteko gerai įžiūrėti į jos romantišką grožį.

Iš Kretingos p. Kipras mašiną pasuko į Palangą. Ją pasiekėme ankstų rytą - 5 val., visi kumpelninkai dar kietai miegojo. Palangoje išbuvome tik 4 minutes. Klaipėdoje mūsų laukė vietos motociklistų klubo suruoštas „Viktorijos" restorane „frištikis". Čia pat buvo atliekama ir registracija. Iš Klaipėdos išvykome 7 va. Rašyti apie Klaipėdos kraštą galima labai trumpai: gražiai sutvarkytas kraštas, idealūs keliai. Klaipėdos krašte mus ištiko pirmas ir paskutinis „pripotkas" - viena kamera išleido orą. Per 10 minučių pakeitėme kita padanga ir vykome toliau.

Jurbarke užsiregistravę, plaustu per Nemuną persikėlėme į Suvalkiją, kuri savo keliais, ypač iki Šakių, pasigirti negali... Toliau mūsų kelias ėjo per Naumiestį, Vilkaviškį į Alytų - paskutinį punktą, iš kurio į Kauną jau turėjome vykti be pertraukos.

Į Kauną atvykome liepos 25 d. 16 val. 5 min. Vadinasi aplink Lietuvą (1043 kilometrus) apvažiavome per 35 val. 35 minutes. Į finišą atvykome pavėlavę 6 sekundes.

Bendrai suėmus, konkursinis važiavimas praėjo sėkmingai ir neminint mažo nuovargio, nemiegotos nakties, kelionė buvo maloni ir paliko geriausią įspūdį. Žinoma ne visiems taip „vežė": keliems buvo smarkiau sugedę mašinų dalys, kurias, kai kam, teko naujomis pasikeisti. Kiek teko sužinoti, blogiausiai sekėsi motociklistams. Jie ir gedimų daugiau turėjo ir net apsiversti teko. Vienas iš jų pasakojo, kad jis, su savo grakščia palydove, net šešis kartus parvirtęs, atsitrenkęs į karvę, šunį pervažiavęs ir Vilkaviškyje šulinio rentinį nuvertęs. Bet visi prietikiai praėję laimingai, be sužalojimų, tik truputį šonkaulius sulinkinę.

Apie sėkmingą važiavimo įvykimą sako tas faktas, kad neįvyko nei viena didesnė katastrofa, kurių kasdieniniame važiavime taip daug įvyksta. Važiavimas sujudino visą Lietuvą. Juo domėjosi pakelių, kuriais vyko važiavimas gyventojai. Juo susidomėjo ir administracijos organai - stropiai peržiūrėjo kelius, pataisė tiltus ir tiekė visus nurodymus važiuojantiems. Paskutiniu atveju pasyviausiai laikėsi Šiaulių apskrities administracija.

Ateityje tokie važiavimai gali teigiamai paveikti į kelių tiesimo reikalą. O kad mūsų kelius (vieškelius) reikia gerai taisyti, niekas neužginčys.

Beje, Lietuvos automobilių klubo sporto sekcija įvertinusi važiavimą, kaip kas važiavo ir prisilaikė nustatyto tempo, paskyrė prizus. Pasirodė, kad tiksliausiai pravažiavo inž. Pr. Hiksa, gavo pirmą prizą; antrą laimėjo klaipėdietis Dr. Trukanas; trečią inž. Langė ir „General Motor" atstovybės prizą dainininkas p. Kipras Petrauskas. Iš motociklistų pirmą prizą gavo Vilpišauskas, II-rą - Janušauskas ir III-čią - Hakas. Laimėjusiems prizus buvo įteiktos atatinkamos dovanos. A.Braziulis"

Klaipėdoje leistas laikraštis „Lietuvos keleivis", 1931 metų liepos 28 diena: „Pirma lenktynių kelionė aplink Lietuvą. Antra vieta teko Klaipėdai.

...Iš klaipėdiškių 4 automobiliai, būtent Budrikio firmos vardu ėjęs „Fordas" (laimėjęs antrą vietą iš viso, ir pirmą vietą iš visų Fordo automobilių); antras Preikšaičio, trečias Dr. Dydžio, ketvirtas Bongo ir motorratininkas Neumann.

Kelionę aplink Lietuvą sudarė 1043 kilometrai.

Iš jų 595 plentais ir žemės keliais 448 kilometrai. Žemės keliai iš didžiausios dalies buvo beveik visi gerame stovyje esančios gruntinės. Kelionė buvo nustatyta šiais punktais, Budrio firmos vardu ėjusio „Fordo": iš Kauno išvažiuota 24 liepos 10 val. 20 min. Į Zarasus 184 kilometr. nuvažiuota 14,56 val.; į Rokiškį 60 kilometr., nuvažiuota 17,20 val,; į Biržus 74 kilometr., 20,17 valandą; į Panevėžį 68 kilometr., nuvažiuota 22,58 val.; į Šiaulius 76 kilometrai, nuvažiuota 2 val. (25 liepos); į Telšius 77 kilometrai, nuvažiuota 5 val.; į Klaipėdą 91 kilometras, nuvažiuota 8,19 val.; į Jurbarką 150 kilometrų, nuvažiuota 12,01 val.; į Marijampolę 91 kilometras, nuvažiuota 14,39 val.; į Alytų 99 kilometrai, nuvažiuota 17,06 val.; į Kauną 73 kilometrai, nuvažiuota 16,55 val.

Šitą visą kelionę reikėlo atlikti per 32 val. 35 min. ir 35 sekundes. Ne tiek atsižvelgiant į kelionės skubumą, kiek į ištvermingumą ir punktualumą. Tai esti kiekvienas automobilis ir motorratis turėjo kožname iš paminėtų punktų pribūti jam nustatytame laike. Jei kam atsitiktų maža nelaimė gali ir mažuma pasitaisyti, bet likusį laiką tame pačiame punkte turi užrašyti. Paskutiniame bet tarpe, nuo Alytaus į Kauną poilsio pasitaisymo neprileidžiama ir neleidžiama automobiliui nei maž apsistoti.

Laimėjimai ir jų paskirstymas.

Šitas visas sąlygas išpildė tik du automobiliai, būtent:

  1. pono Vailokaičio su ponu Giksa, automobilius amerikietiškos firmos Dodge Brothers. Jam teko pirma vieta ir duota pereinamoji Respublikos Prezidento Smetonos dovana - sidabrinė taurė ir Lietuvos automobilių klubo dovana - graži vaza.

  2. Budrikio firmos vardu leistam „Fordui" (važiavo: Dr. Trūkanas, Brūvelaitis, Zelivig, Gvazdinskas) Klaipėdos, teko antra dovana, graži bronzinė laiškams laikyti lėkštė ir Amerikos lietuvių bendrovės skirtas „Fordo" firmos automobiliams pirmas prizas - penki šimtai litų piniginė dovana. Reikia pažymėti, kad antros vietos skirtumas ligi pirmos tesudarė vos 10 sekundžių skirtumą prie finišo arba kelionės pabaigos.

  3. Direktorius Lange automobiliu Studebaker firmos, nepilnai išpildęs visus punktus, gavo trečią vietą. Jam duota automobilių klubo dovana - bronzinė dėželė.

  4. Kipras Petrauskas, nors ir neišpildęs kelionėje nustatytų tarpų, bet gerai prie paskutinio kelionėje punkto Kaune parvykęs, gavo ketvirtą vietą. Jam duota piniginė dovana - 600 litų.

Lietuvos automobilių klūbas sekmadienį 25 liepos 10 val. vakare surengė Lietuvos viešbutyje vakarienę. Čia buvo išdalinti prizai laimėjusiems, laimėjusius ir visus lenktyniavimo dalyvius pasveikino Lietuvos automobilių klūbo pirmininkas Vileišis. Pirmininkas pasidžiaugė, kad šioms pirmoms automobilių lenktynėms rados toks didis skaičius dalyvavusių. Ypatingai pasidžiaugė, kad ir klaipėdiškiai prie šių lenktynių žymiai prisidėjo. Pabrėžė, kad tauta, turinti daug pasiryžusių žmonių, turi ir gerą ateitį. Tada sveikino Kauno miesto burmistras Vokietaitis ir Klaipėdos automobilių klūbo pirmininkas ponas Zahnas. Jis širdingai padėkojo už klaipėdiečių pakvietimą dalyvauti šiuose lenktyniavimuose.

Įspūdžiai iš kelionės po Lietuvą

Mūsų „Fordukas" laimėjęs antrą vietą (jame važiavo ir „Lietuvos keleivio" atstovas) jau šauniai pavažinėtas. Iš Klaipėdos išvažiuojant į Kauną jis rodė 31659, tai esti tiek kilometrų iš viso jau yra padaręs. Žinovai sako, kad jis pusę savo amžiaus jau atgyvenęs. Kaip atvykome prie lenktynių sustojimo linijos Kaune jis rodė 33037. Tai reiškia jisai padarė 1378 kilometrų kelionę (čia priskaityta kelionė ir į Kauną dalyvauti lenktyniavimuose). Mums ir nebuvo noro gaudyti pinigus ir dovanas. Šiai kelionei mus gal daugiau skatino noras susipažinti su Lietuva. Tą iš dalies mes ir pasiekėme. Atlikus visus formalumus, 23 liepos gavome 9 Nr. Ir pirmą vietą išvažiuoti 8 val., bet komisija pradėjo įrodinėti būk mes neturime teisės dalyvauti lenktyniavimuose, kadangi negana turime automobilių klūbo narių savo automobilyje. Kelionę teko su dviem vadoms atidėti. Į tą tarpą Dr. Trukanas tapo nariu ir mes keliaujame.

Nėra to blogo kas neišeitų ant gero

Taip ir mums, likus paskutiniems, galėjome matyti, kaip kitiems sekas važiuoti. Tada mes įgavome daugiau sportiško ūpo ir numatėme, kad mes galime patekti į laimėjusių skaičių. Ypač tai tą pastebėjome mes Klaipėdoj, taip pamatėme, kad kai kurie jau pralaimėję laiką atskiruose tarpuose. Toliau jau pastebėjome kelis rimtus konkurentus išėjusius iš lenktynių. Kadangi mes visą laiką neturėjome nei mažiausios nelaimės, tai Jurbarko - Marijampolės tarpe mus perėme tikrų lenktyniavimų įkarštis. Pradžioje šio tarpo begaišdami prie nelaimės ištiktų draugų automobilių, pražudėm 20 min. laiko, oprie to prisidėjo dar baisiai prasti keliai. Mūsų noras susipažinti su suvalkija nuėjo niekais, bet tai kalti patys suvalkiečiai, laikydami tokius blogus kelius. Naumiesčio - Vilkaviškio šasija tiesiog pasibjauretina: automobiliukas per duobes kaip koks paukštis lakioja, o mes godžiai skaitome šasijos kilometrus ir minutes. Bet ligi minutės tikslumo pasiekėme Marijampolę. Nuoširdžiai pasveikinom tame rajone automobilį valdžiusį prityrusį automobilininką Bellwig, per duobes laimingai išvedusį automobilių.

Visur gražiai ir pavyzdingai tvarkė ir nurodinėjo kelius policija

Ypačiai su dideliu atsidavimu dirbo Zarasų ir Alytaus rajonų policijos. Savo tarpe mes turėjome ir gerą žinovą Dr. Trukaną, kursai bedarydamas atskiras ekskursijas yra apvažinėjęs visą Lietuvą. Mes per tokį ilgą kelią niekur nepaklydome. Iš pradžios atrodė, kad kelionė gali būti lengva. Iš tikro yra visai kitaip. Reikia ir skubėti ir gerai laiką bei tarpų atstumą aprokuoti. Per tris dešimtis ir pusę valandos nei akių nesudėti ir tik mažai kada užvalgyti. Vargo yra gana, bet jis yra surištas su tam tikru malonumu, kurį gali pažinti tik tie, kurie tokią kelionę daro. Na, o kokį malonumą darė pranešimas, kad pirmuose lenktyniavimuose „Aplink Lietuvą" mums su tikru laimėjimu teko antra vieta ir prie to dar Amerikos lietuvių bendrovės pagyrimo laiškas iš „Fordo" firmos su 500 litų čekiu už pirmą vietą iš visų „Fordo" automobilių, manau visiems bus aišku. Buvome patenkinti, kad prie tokios didelės konkurencijos iškovojome antrą vietą ir iš „Fordo" automobilių pirmą."

Žurnalas „Mūsų sportas" 1931 metų Nr. 20, straipsnis „Kaip važiavo motociklistai aplink Lietuvą": „iš p. Mažeikos (Liet. Motoc. Kl.), laimėjusio pirmą vietą motociklų kategorijoje su lopšiais teko išgirsti apie nusisekusią kelionę aplink Lietuvą ir patirtus kelyje įspūdžius. P. Mažeika išvažiavo iš Kauno motociklu „Indian" 1200 kub. cent. Su priekaba. Su juo leidosi varginančion kelionėn jo žmona p. M. Mažeikienė, jau nebe pirmą kartą dalyvaujanti tolimuose pasivažinėjimuose (savo laiku jie atliko panašią kelionę laike pusantros savaitės, aplankė didesnius Lietuvos miestelius), ir p. Dedenka. Štai ką pasakoja p. Mažeika apie šią kelionę:

Kelionė ėjo visą laiką sklandžiai ir iki Šiaulių atskiri etapai buvo pravažiuoti nustatytu greičiu. Ypatingai gero įspūdžio paliko Rokiškio ir Biržų kontrolės punktai, kurių tvarka buvo tiesiog pavyzdinga; be policijos, kuri mieste nurodinėjo lenktynininkams kelią, šiam reikalui padėjo dar žmonės, stovėję kryžkelėse. Didelė kaitra kankino mus visą dieną. Vietiniai gyventojai matyti buvo gerai painformuoti apie važiavimą, niekur jo netrukdė, su vežimais važiavę iš tol duodavę kelią. Nakties metu važiavome į Telšius; čia vieškelių stovis, nepalyginamai blogesnis, trukdė išlaikyti nors ir nedidelį vidutinį greitį, kryžkelėse nesimatė jokių rodančiųjų užrašų, klydome, bet galų gale pasiekėme Telšius. Įvažiavę radome žmonių minią, jos tarpe gerokai linksmų žmonių - matyti nubodo nakties metu laukti. Sunku buvo atskirti, kur kontrolės žmonės, o kur publika. Girtieji leido sau iš lenktynių pasityčioti.

Iki Klaipėdos keliai vis dar blogi; naktį, važiuojant į Plungę, dar kiek palijo, bet prasidėjus Plungės plentui, vėl pavarome greičiau iki pat Klaipėdos. Klaipėdoje važiavimo linkmė mieste nenurodyta, tenka klausti. Privažiavę matome per gatvės vidurį juostą su užrašu: „ZIEL". Iš karto nesupratome - tur būt, kokios nors kitos lenktynės manome, o čia jų finišas, bet galų gale teko įsitikinti, kad tai yra kontrolės punktas. Iš Klaipėdos išvažiuojame plentu. Plentas geras. Bet važiavimo tvarka tiesiog neleistina - gyventojai visai neprisilaiko dešinės pusės, nepripažįsta jokių taisyklių ir net visai arti privažiavus, neduoda kelio, net grasina botagu. Važiuojant plentu, be ypatingų sukrėtimų, pradėjo imti miegas - atsiliepia nemiegota naktis; kad neužmigus - pavarai mašiną greičiau ir atydžiau seki kelią. Mano bendrakeleiviai jau gerokai snaudžia, kad nepamesti jų - prakalbini ir pakratai. Nuo Jurbarko persikėlus per Nemuną, miegas jau praeina. Alytuje randame vėl pavyzdingą priėmimą. Kaunan atvažiuojame pusę aštuonių ir nelaukiant rezultatų skubiname namo.

P. Vilpišauskas (LDS), laimėjęs pirmą vietą kategorijoje be priekabų, važiavo 500 kub. c. mašina „BSA", pasiėmęs keleivį p. Maziliauską. Per visą kelią neatsitiko jokių pataisų ir visus etapus jis praėjo nustatytu greičiu. Nuo kelionės beveik nepavargo, nes turi jau lenktynininko patyrimą ir stažą - prieš užsiimant motociklu, p. Vilpišauskas buvo pasižymėjęs, kaipo dviratininkas - stajeris, dalyvavęs daugelyje lenktynių, buvęs Lietuvos čempionu ir dalyvavęs 1924 m. Paryžiaus olimpiadoje.

Bendrai lenktynes tenka skaityti nusisekusiomis, turint omeny didelį į finišą atvykusių mašinų skaičių. Reikia palinkėti, kad ir sekančiais metais įvyktų panašios turistinės lenktynės, kurios pas mus turėtų virsti tradicinėmis."

1931 m. „Aplink Lietuvą" papildoma informacija:

P. Hiksa važiavo Nr 12, automobiliu „Dodge Brothers".

Klaipėdietis Dr. Trukanas Nr 9, automobiliu „Ford".

Inž. Langė važiavo Nr 14, automobiliu „Studebacker".

Daininkas Kipras Petrauskas važiavo automobiliu „Buick".

Keras Nr 4, mažu automobiliu BMW Dixi.

Antroji straipsnių ciklo „Konkursiniai važiavimai „Aplink Lietuvą" dalis portale DELFI - kitą savaitgalį.