Kaip sufleruoja pavadinimas, „gimtadieninis“ VMAX yra „aprengtas“ anglies pluošto detalėmis. Degalų bakas, priekinis ir galinis sparnai, šoniniai dangteliai buvo pagaminti iš šios lengvumu pasižyminčios medžiagos.
Kaip pastebėjo kai kurie kritikai, tokiu būdu „Yamahos“ inžinieriai pasekė konkurentų „Ducati“ pėdomis, kurie panašią „plastinę operaciją“ savo modeliui „Diavel Carbon“ atliko jau prieš du metus.
Tačiau, kaip bebūtų keista, japonų „Carbon“ modifikacija pasižymi tokiu pačiu svoriu kaip ir bazinis modelis – 310 kg. Tad anglies pluošto detalės čia atlieka tik kosmetinę funkciją.
Gerai, o kaip kitos naujovės?
Akyli motomanai tikriausiai jau pastebėjo neįprastus akiai „VMAX Carbon“ duslintuvus – šiame modelyje vietoje standartinių išmetimo sistemų bus montuojami „Akrapovič“ bakeliai. Tiesa, tokie patys užmaunamo tipo („slip-on“) duslintuvai kaip papildoma įranga siūloma ir įprastų „vymaksų“ pirkėjams.
Deja, žvelgiant į technines specifikacijas matyti, kad jokios realios įtakos motociklo efektyvumui ir šis aksesuaras neturi. Aišku, nebent prie efektyvumo priskirsime didesnį decibelų skaičių .
Kita vertus – ar daug motomanų gali rimtu veidu pasakyti, kad jiems standartinio VMAX „išspaudžiamų“ dviejų šimtų „arklių“ yra per mažai?
Ką gi, atrodo, tai ir visos naujovės. Bet, kaip rodo patirtis, „jubiliejiniai“ motociklų modeliai neretai nuvilia gerbėjus, vietoje lauktų naujovių ir patobulinimų gaunančius tik viso labo kitokio dizaino ženkliukus ant bako ir gal dar kitokią dažymo schemą. Pavyzdžiui, pernai trisdešimtmetį pažymėjęs „Honda“ kūrinys „GoldWing“ didžiausiam fanų nusivylimui taip ir „negavo“ jau seniai laukiamos šeštosios pavaros.
Tad šiame kontekste „Yamaha“ netapo išsišokėle, o „karbonas“ VMAX kultui nei padės, nei pakenks. Jis tiesiog tęsis.
