Vilnietis Vytautas (pavardė DELFI žinoma) pasidalijo patirtimi, kaip ne vieną kartą teko susidurti su neapsidraudusiais vairuotojais. Vieną iš šių kartų, įvykus eismo įvykiui, kaltininkas pašnekovo tiesiog paprašė palaukti vieną dieną, kol jis apsidraus ir apie įvykį pranešti vėliau.
Antrasis atvejis buvo šiek tiek nemalonesnis. Pro šalį važiavęs automobilis kliudė Vytauto automobilį. Avarijos kaltininkas sustojo, bet pamatęs, kas įvyko, nuvažiavo. Pašnekovui iškvietus policijos pareigūnus, pastarieji tvirtino, kad pagal jų turimus duomenis avarijos kaltininkas yra neapsidraudęs. Tačiau, kai kaltininkas buvo surastas, jis pateikė dokumentus, kad tą dieną jo automobilio draudimas jau galiojo.
„Jis atgaline data užpildė draudimą. Gal per pažįstamus, gal kažkaip kitaip“, – spėliojo pašnekovas.
Avarijos kaltininkas policijos pareigūnams paaiškino nuvažiavęs, nes nepajuto, kaip užkliudė kitą automobilį.
Draudimas po įvykio – dažnas
Su tokiomis ir panašiomis situacijomis tenka susidurti ne tik vairuotojams, bet ir draudikams. „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis DELFI vardijo ne vieną ir ne tris būdus, kaip bandoma apgauti draudimo įmones. Jo teigimu dažniausiai pasitaiko dviejų rūšių sukčiai: pavieniai žmonės, kurie spontaniškai nusprendžia pasipelnyti, arba sukčiavimo schemas taikantys asmenys ar netgi grupuotės.
Kalbinti draudikai negalėjo nurodyti dažniausiai pasitaikančio sukčiavimo atvejo. Ne gyvybės draudimo bendrovės „BTA“ Teisės skyriaus vadovė Madlena Podvorskienė tikino, kad dažniausiai jų įmonėje pasitaikantis sukčiavimo būdas – apdrausti automobilį jau po eismo įvykio.
„Tokie ikiteisminiai tyrimai sudaro daugiau kaip 50 proc. visų per pastaruosius septynis mėnesius bendrovėje užregistruotų sukčiavimo būdų. Taip pat žmonės (...) mėgina suklaidinti draudikus melagingai pildydami eismo įvykio deklaracijas. Nusikaltėliai į eismo įvykio deklaraciją įrašo daugiau automobilio defektų nei jų atsirado eismo įvykio metu, nurodo klaidingas eismo įvykio aplinkybes, pakeičia vietą ir laiką, įrašo ne tą eismo dalyvį“, – sakė M. Podvorskienė.
Savo ruožu, A. Juodeikis pastebėjo, kad dažniau tenka susidurti su įvykio aplinkybių klastojimu.
„Vertinant sukčiavimus ir jų priežastis, esame suskaičiavę, kad 37 proc. atvejų yra įvykio aplinkybių klastojimas, 21 proc. apsidraudimas po įvykio, 15 proc. – įvykio inscenizavimas“, – nurodė A. Juodeikis.
Tai patvirtino ir ERGO žalų administravimo direktorius Baltijos šalyse Audrius Pilčicas. Jo teigimu, dažniausiai žmonės pateikia informaciją apie įvykį, kuris neatitinka transporto priemonės sugadinimo pobūdžio ir tokiu būdu bandoma gauti išmokas už seniai įvykusius automobilio gedimus.
Sukčiams kūrybingumo netrūksta
A. Juodeikis pasakojo, kad pastaraisiais metais „Lietuvos draudimas“ fiksavo keletą organizuotų sukčiavimo tendencijų. Lietuvos sukčiai susiranda bendrininkų ir užsienyje. Dažnokai pasitaikanti apgavystė, kai iš užsienio atgabenamas naudojimui netinkamas automobilis. Su šiuo automobiliu imituojama avarija ir siekiama gauti išmoką. Panašių būdų imasi ir prabangių automobilių savininkai. Jei automobiliui sugedus jį per brangu taisyti, savininkas imituoja avariją ar vagystę.
„Užsienyje veikiančios sukčiautojų gaujos irgi nesnaudžia. Sutarus imituoti automobilio vagystę, jis parduodamas Lietuvos piliečiui, kuris automobilį pargabena į mūsų šalį ir parduoda, o buvęs automobilio savininkas užsienietis, kreipiasi į savo šalies teisėsaugininkus, pranešdamas apie neva pavogtą automobilį, kuris surandamas Lietuvoje. Kadangi automobilis buvo draustas, draudimo kompanija turi pirmenybę jį atsiimti“, – kaip lietuvius apgaudinėja užsienio sukčiai pasakojo A. Juodeikis.
Vagystės inscenizavimu naudojasi ir Lietuvos sukčiai. Pasitaiko atvejų, kai transporto priemonės dar iki pranešimo apie tariamą vagystę yra išvaromos ir parduodamos Rytų šalyse – Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje. Kai kurie sukčiai taip pat nesivargina ir tiesiog patys paslepia savo automobilius, o draudimo kompaniją ir policijos pareigūnus informuoja apie vagystę.
„Tiriant automobilių vagystes paaiškėja, kad apie 30 proc. pavogtų automobilių buvo pavogti galimai sukčiaujant. Dažniausiai tokiais atvejais draudėjas negali pateikti antrųjų automobilio raktelių, sako, kad automobilio dokumentus paliko automobilio salone, kai kuriais atvejais paaiškėja gana keistų aplinkybių, kai draudėjas nebeatsimena kur ir kokiu eiliškumu jis lankėsi, painiojasi pasakodamas detales, prieštarauja liudininkų parodymams“, – apgavystės požymius vardijo A. Juodeikis.
Pasitaiko ir tokių sukčių, kurie nuolat uždarbiauja sukeldami avarijas žiedinėse ar problematiškose sankryžose.
Išsiaiškinti nesunku – tendencijos kartojasi
Sukčiavimo atvejus draudikai identifikuoja ir išsiaiškina bendradarbiaudami ir su kolegomis užsienyje, ir matydami tam tikras pasikartojančias tendencijas.
„Ilagametė patirtis transporto priemonių įvykių administravime suteikia galimybę daugelį sukčiavimo atvejų atpažinti jau įvykio registravimo metu. Taip pat yra naudojami ekspertiniai metodai, kai analizuojant pateiktą informaciją, įvykis atitinka rizikos požymius, ir tokie įvykiai tiriami papildomai. Vienas iš tokių požymių – sugadinimų ir įvykio aplinkybių neatitikimas“, – aiškino A. Pilčicas.
Ekspertas teigė, kad sukčiavimo atvejų padaugėja, kai pablogėja ekonominė padėtis, bet pridėjo, kad tai nėra masinis reiškinys.
Be to, vieną kartą jau pagautiems, vėl sukčiauti yra sudėtinga. M. Podvorskienė tikino, kad sukčiauti toje pačioje bendrovėje būtų labai sudėtinga, nes draudikai vieni kitus informuoja, sukčiavimo atvejai perduodami teisėsaugai, o tai vėliau sukelia didesnių problemų, norint apsidrausti.
Rekordas dar nesumuštas
DELFI primena, kad jau seniau buvo rašyta apie avarijų, siekiant pasipelnyti iš draudimo, rekordą. Jis priklauso Artūrui Ragauskui. Dar 2002 m. gruodį žiniasklaida rašė apie niekur nedirbantį vyriškį, kuris per trejus metus padarė daugiau kaip 100 avarijų įvairiuose Lietuvos miestuose, bet visuomet dėl jų būdavo nekaltas.
Draudimo kompanija pastebėjo, kad visas avarijas vienija bendras braižas ir kreipėsi į teisėsaugininkus. Per minėtus trejus metus A.Ragauskui buvo išmokėta daugiau kaip 10 tūkst. Lt. Tačiau net nuteisus A. Ragauską už sukčiavimą, vyriškis toliau uždirba tokiu pat būdu.
Prieš mažiau nei du mėnesius DELFI publikavo informaciją apie vėl už tą pačią veiklą – sukčiavimą, imituojant avariją – teisiamą A. Ragauską. Iki šiol vyras jau už tai teistas kelis kartus. Bene dažniausiai sukčius tiesiog atsitrenkdavo į pravažiuojantį automobilį ir iš vairuotojo po to reikalaudavo kyšio. Esą kitu atveju nukentėjusysis kreipsis į policijos pareigūnus.
A. Ragauskas teismuose savo kaltę pripažindavo ir aiškindavo, kad avarijas sukeldavo dėl pinigų stygiaus.
