Ar Dievas mėgsta važinėti motociklu? Turėję laimės gyvai stebėti, ką savo „Kawasaki" išdarinėja Arūnas Gibieža, motoakrobatų pasaulyje žinomas Aro Freestyle vardu, atsakymą šį klausimą jau žino. Tačiau, kad ir kokie neįtikėtini triukai atrodytų, visgi tai iki kaulų smegenų techninė sporto šaka, todėl nuo geležies priklauso daugybė dalykų. Pradedant nestandartiniais stabdžių reikalavimais ir baigiant galimybėmis riedėti vien ant priekinio rato. Naująjį sezoną Aras pasitinka su visiškai nauju motociklu, kurį pats vadina geriausiu iš visų lig šiol turėtų ir geresniu už tituluočiausių varžovų.
Aro vardas pradeda dirbti. Pernai vaikinukas tapo pirmuoju oficialiu „Red Bull" atletu, todėl dviejų ragus surėmusių bulių simboliais papuošta ne tik Arūno apranga, kovinis motociklas ir jam transportuoti skirtas autobusiukas. Prieš keletą savaičių į Vilnių atkeliavo vardinis „Laser" šalmas su energinio gėrimo logotipais. Pagamintas specialiai Arui ir pažymėtas 46-uoju numeriu. Pavadinti to smulkmena neapsiverčia liežuvis ne tik dėl vilniečiui rodomo bene geriausių šalmų pasaulyje gamintojos dėmesio, bet ir dėl to, kad ši ekipuotės dalis iš tiesų dažnai gelbsti sportininką nuo rimtų bėdų.
„Žinoma, čia tokių smūgių į galvą, kokių sportininkai patiria kritę motociklų žiedinėse lenktynėse, paprastai nebūna, tačiau senasis mano šalmas kaip gyvas įvairių klaidų ir nesėkmių metraštininkas buvo išmargintas įspūdinga gausa apibrozdinimų", - šypsojosi Aras.
Geriausias praėjusių metų Europos motoakrobatas ir pasaulio vicečempionas viliasi, kad būsimose varžybose šalmui teks aksesuaro, o ne apsaugos priemonės misija. Šį sezoną Aras rungsis visiškai nauju motociklu, kurio duomenys leidžia sudėtingiausius triukus atlikti kur kas lengviau.
„Kaip ir visose techninio sporto šakose rezultatui esminę įtaką daro galios ir masės santykis. „RaceTech" meistrų komanda pagamino naują motociklo rėmą su būtinomis apsauginėmis atramomis, kurios už ligšiolines lengvesnės maždaug 35 kg. Turint galvoje, kad motociklas iš viso sveria apie 195 kg (senasis modelis), toks pokytis revoliucinis, - švytėjo Aras. - Aukšto lygio varžybose kiekvienam sportininkui skiriamas pasirodymo laikas nuolat trumpinamas. Anksčiau akrobatinių triukų puokštę buvo galima komponuoti 4 minutes, dabar tenka spėti per 3, o kai kur vos per 2 minutes. Lengvesnis motociklas reiškia mažesnes inercines jėgas, trumpesnį stabdymo kelią, greitesnius apsisukimus ir geresnę dinamiką."
Beje, nors patys „RaceTech" vyrai lig šiol su dvirate technika nebuvo turėję reikalų, gamindami naująjį akrobatinį motociklą panaudojo žinias, sukauptas žiedo ir ralio lenktynėms ruošiant automobilius. Atrodo, tai išėjo tik į naudą. Senojo Aro motociklo rėmas atrodė kaip išskaptuotas kirviu, o dabar suvirinimo siūlių beveik nematyti - lyg visas būtų išlietas. Svarbiausios laikančiosios konstrukcijos išmatuotos trimate kompiuterine ranka, paruoštas taškinis brėžinys ir pradėtos gaminti detalės. Vilniaus pakraštyje esančiose ultramoderniose dirbtuvėse išfrezuota, ištekinta ar kompozicinių medžiagų autoklave iškepta beveik viskas. Tik tuos elementus, kuriuos reikėjo išlankstyti iš plonasienių vamzdžių, buvo patikėta pagaminti britams. Degalų bako forma pakeista beveik neatpažįstamai: kiek įdubęs paviršius apklijuotas sportbačio padą primenančia medžiaga, todėl saugo nuo slystelėjimų į jį remiantis tiek kojomis, tiek galva.
Vienas iš nedaugelio dalykų, kurių nepakeitė „RaceTech" meistrai, - variklis. Aro teigimu, „Kawasaki" motoras itin tinka motoakrobatikai, nes žemų sūkių diapazone generuoja didelį sukimo momentą ir yra lengvai valdomas.
