Pasiūlymas: bent 2 keleivius vežančiam automobiliui leiskime važiuoti autobusų juosta

Lietuvių gyvenimo būdas artimas dalies JAV gyventojų, kurie darbovietę, parduotuvę, mokyklą pasiekia nuosavu automobiliu, kuriems automobilių stovėjimo aikštelė svarbiau nei pėsčiųjų šaligatvis, tačiau nemaža mūsų dalis, paklausta, kaip turėtume gyventi, atsakytų – kaip skandinavai.

Degalų kainoms šturmuojant naujas aukštumas, atsiranda vis daugiau ekonominių paskatų imtis veiksmų, kurie padėtų sutaupyti ir gyventi patogiau. UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ direktorius Gintas Umbrasas siūlo drąsią amerikiečių idėją.

„Brangstant degalams, automobiliams, kurių salone be vairuotojo yra 2 ir daugiau keleivių, leiskime važiuoti A juosta. Turbūt visi pastebėjome, pastaraisiais metais kuro kainos didina žmonių poreikį į darbą ir atgal važiuoti kolektyviai, – teigė G. Umbrasas. – Tokiu būdu būtų ne tik deklaruotas kvietimas telktis ir keliauti transporto priemonėmis kolektyviai, bet ir atsirastų mechanizmas skatinantis tai daryti ir palengvinantis gyvenimą. Leidimas 3 asmenų ekipažui važiuoti A juosta ne tik padės išvengti spūsčių, bet ir skatins važiuoti kartu“.

Vis dėlto jo nuomone, gerokai efektyviau būtų atsigręžti į skandinavų patirtį ir vystyti viešąjį transportą, nes gatvių platinimai, žaliųjų plotų atidavimas automobilių stovėjimo aikštelių teritorijoms neišspręs spūsčių problemos, esą pasaulinėje praktikoje dar nė karto nelaimėjo eismo organizatoriai, atiduodantys pirmenybę asmeniniam automobiliui. Jis įsitikinęs, kad seno pigaus mažo litražo automobilio tarša važiuojant mažu greičiu visuomenei kainuoja nepalyginamai daugiau nei rodo tokio automobilio eksploatavimo aritmetika, kurią koreguoja degalų kainų augimas.

Kita sritis, kurioje, G. Umbraso nuomone, vis dar nėra skandinaviško proveržio – dviračių, kaip pilnateisių viešojo transporto sistemos dalies, pripažinimas ir infrastruktūros jiems kūrimas ir palaikymas, jos integravimas su viešuoju transportu.

„Automobilinio gyvenimo būdo propaguotojų pagrindinis argumentas – „netinkamas“ mūsų klimatas, – teigė „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ direktorius. – Taip yra todėl, kad esame gerokai lepesnė tauta nei, pavyzdžiui, suomiai, arba... Helsinkyje oro sąlygos labiau primena pietų šalis nei Vilniuje. Problema yra tame, kad Švedijos ministrui vykti į spektaklį teatre viešuoju transportu – normalus reiškinys, o mūsų valdininkui net šiurpu apie tai pagalvoti: jis ir jo bendrapiliečiai, rinkėjai – viename autobuse. Tai kam kovoti dėl tos valdžios?“