„Išvykstame į daugeliui lietuvių nekokias asociacijas keliančią Vorkutą. Mūsų laukia apie 4000 kilometrų maršrutas. Nors keliai į Vorkutą ir neveda, šis miestas yra pasiektas su specialiai tokiam žygiui parengtais automobiliais. O mes į kelionę leidžiamės su bekelių galiūnu „Toyota Hilux“, – prieš kelionę kalbėjo šio žygio sumanytojas V. Milius, su bendražygiu iš Vilniaus pajudėję penktadienį, balandžio 13 d., 13 val. 13 min. Starto vieta taip pat pasirinkta simbolinė – magistralės Vilnius-Panevėžys 13-asis kilometras.

„Toyota Hilux“ pikapas pasižymi itin patikima važiuokle, o visus keturis automobilio ratus suka dyzelinis 2.5 D-4D variklis, išvystantis 144 AG ir maksimalų 343 Nm sukimo momentą.

Maršruto ilgis ar pasirinktas automobilis nieko nestebina. Šįsyk bene didžiausias iššūkis yra tai, jog lietuviams, už nugaros palikusiems Maskvą ir artėjantiems prie Intos, o dar vėliau – Vorkutos, teks ieškoti kelių ten, kur jų paprasčiausiai nėra. Iš tiesų, iki kelionės tikslo likus daugiau nei tūkstančiui kilometrų jokiuose žemėlapiuose, jokiose navigacijose nėra deklaruojama net menkiausio kelio, vedančio į Vorkutą.

„Vienintelė mūsų viltis – rusų taip vadinamas „lednik“ – sniego ir ledo kelias, gana patikimas žiemą ir beviltiškai dingstantis kaitriau sušvitus pavasario saulei, – sakė V. Milius. – Todėl brangi ne tik kiekviena diena, bet ir valanda, nors per Velykas Vorkutoje spaudė didelių pavojų regis dar nekeliantis -27 laipsnių šaltis. Tačiau tai už poliarinio rato, o arčiau – šilčiau. Be to nereikia pamiršti, jog tuo pačiu „keliu“ mums teks ir namo grįžti.“

Todėl keliautojai skubės kuo greičiau pasiekti Maskvą, o paskui maždaug pro Syktyvkarą, Intą kelią skintis link ryčiausio Europinės dalies taško, kuris yra šalia Vorkutos Uralo kalnuose ir pasiekiamas tik pėsčiomis. Žinoma, lietuviai ten ženklo nepaliks, tačiau jei pasieks Vorkutą, džiaugsis įvykdę planus.

Tundra – krašto karalienė

Vorkutos miestas yra Europinės Rusijos dalies šiaurėje, prie Šiaurės Uralo kalnų. Aplinkui šimtus kilometrų plyti tundra, pelkės, teka upės. Ties Vorkuta ir baigiasi žemė šiaurėje, už jos – tik neaprėpiamas Arkties vandenynas. Vorkuta gerokai nutolusi nuo visų įmanomų civilizacijos centrų ir pasiekiama tik geležinkelio bėgiais arba lėktuvais.

Kur bepažvelgtum aplinkui – vien tik šio krašto karalienė tundra. Ilgai trunkančiomis žiemomis čia vyrauja 20-30 laipsnių šaltis, kartais nukrisdamas iki 40 laipsnių, tačiau retsykiais spaudžia ir 50-55 laipsniai žemiau nulio.

Vorkuta – tai didžiausias pasaulyje miestas už Šiaurės poliarinio rato, turintis apie 85 tūkstančius gyventojų ir nutolęs nuo jo apie 160 km. Vorkutą pasaulyje žino daugelis. Žmonių atmintyje šis vardas įsirėžė kaip baisiausio pažeminimo, nepakeliamų kančių ir mirties vieta. Neatsitiktinai Vorkuta asocijuojasi su kalėjimais, lageriais, mirtimis, skausmu, alinančiais darbais anglies šachtose. Vorkutą ilgai supo anglies kasyklos, šachtos, kadaise pastatytos vien tik kalinių rankomis.

Lenktyniaus su traukiniu

Nors V. Milius tokiuose žygiuose nei detalaus maršruto, nei trumpo poilsio ar ilgesnių sustojimų paprastai neplanuoja, šįsyk jis išdavė paslaptį turįs slaptų ketinimų palenktyniauti su ... traukiniu.

Pasak keliautojo, jie kartu su A. Sutkumi iš Maskvos startuos sekmadienį, 11.30 val. Lietuvos laiku, vienu metu su į Vorkutą išvykstančiu traukiniu.

Nors vilčių, juolab, kai nėra jokio kelio, o visas išsigelbėjimas – tik vienas „lednikas“, pralenkti geležinkelio bėgiais pagal specialų grafiką važiuojantį traukinį maža, tačiau pasak keliautojų varžybiškumo elementas svarbus kiekviename žygyje, kiekvienoje kelionėje.

DELFI skaitytojai nuo sekmadienio, kai žygeiviai stos prie starto linijos Maskvoje, galės dalyvauti konkurse ir bandyti įvardyti, per kiek laiko lietuviai įveiks maždaug 3 tūkst. km atstumą nuo Maskvos iki Vorkutos, bei laimėti žygio rėmėjų įsteigtus prizus.

Tiesa, V. Milius pripažino, kad egzistuoja nemenka tikimybė, jog Vorkutos jiems gali ir nepavykti pasiekti. Visų pirma, keliautojams gali sutrukdyti staigus atšilimas, nes prasidėjus atodrėkiui tiesiog dingsta sniego ir ledo kelias. Antra priežastis, neraminanti keliautojus, yra tai, kad jų planuojamas maršrutas drieksis šalia dujotiekio, ir jeigu netikėtai bus pradėti jo rekonstrukcijos darbai, lietuviams gali būti neleista važiuoti net ir bekele.


Duomenis pateikia „Altas“

Keliautojo biografijoje – įspūdingi žygiai

Šis įdomus žygis – ne pirmas toks V. Miliaus biografijoje.

2009-ųjų balandį Vitoldas vienas su VAZ 2109 automobiliu sukorė 16 304 km per visas buvusios TSRS respublikas ir jų sostines. Po metų jis leidosi į dar vieną kelionę. Su „Dacia Sandero Stepway“ jis važiavo iš Portugalijos, netoli Lisabonos esančio bei labiausiai į vakarus nutolusio Europos žemyno taško Cabo da Roca į tolimiausią pietryčių Rusijos tašką – Primorės krašto administraciniame centre Vladivostoke. Šį 15200 km maršrutą jis įveikė vos per 11 parų ir beveik 16 valandų.

O prieš pusmetį V. Milius, pasitelkęs į pagalbą bendraminčius Audrių Sutkų ir Aidą Bubiną, nuo nuo Norvegijoje esančio šiauriausio Europos kontinentinio taško Nordkappo (Šiaurės kyšulio) iki Tarifos (piečiausio kontinentinės Europos taško) nuvažiavo per 52 valandas ir 20 minučių. 5950 km atstumą įveikę lietuviai pagerino iki tol rekordininkais laikytų britų pasiekimą, kai jie su „Lexus IS300“ prieš trejetą metų tokį pat maršrutą buvo įveikę per 55 val. 40 min.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją