Yra beveik pusėje mašinų
Viena draudimo bendrovė, atlikusi tyrimą, atskleidė, kad net 45 proc. lietuvių į kelius išrieda mašinas padabinę talismanais.
Anksčiau populiarius galvas linguojančius šunyčius bei ant galinio mašinos skydelio pūpsančias blizgančias karūnas pakeitė kiti vairuotojų sėkmės atributai – pliušiniai meškiukai, kamuoliukai, ant galinio matymo veidrodėlio kabinami kauliukai, boksininko pirštinės, gyvūnų figūrėlės.
Tokius automobilių papuošalus, pasak tyrimo, mėgsta beveik 10 proc. vairuotojų.
Įvairiose parduotuvės ir turgavietėse siūlomus pakabukus po truputį išstumia įvairių kinų horoskopo ženklų atvaizdai arba laimę nešantys talismanai.
Teigiama, kad įvairius žaisliukus savo mašinose vežiojasi net 70 proc. jaunų vairuotojų.
Duona – sėkmei prišaukti
Beveik 6,6 proc. vairuotojų apklausoje pažymėjo, kad automobilyje vežiojasi pakabintą rožinį.
Yra ir tokių, kurie lygaus kelio tikisi vežiodamiesi Agotos duonelės gabalėlį, adatą ar plunksną.
„Dauguma lietuvių save laiko katalikais, todėl daugelis į automobilio daiktadėžę įsideda Agotos duonos gabalėlį. Nuo senų laikų ji saugojo namus nuo gaisro, taip pat išėjusiuosius į kelionę. Į karą vyrus išlydėdamos žmonos įdėdavo Agotos duonos, emigruojančiuosius su ja palydėdavo“, – teigė etnologė Gražina Kadžytė.
Kodėl iki šiol daugelis vairuotojų mašinose slepia adatas, G.Kadžytė neturėjo atsakymo.
„Nežinau, ar adata gali saugoti nuo vagysčių. Manau, kad žmonės vežiojasi įvairius žaisliukus dėl smagumo ir tam, kad akys pailsėtų“, – tikino G.Kadžytė.
Automobiliuose – plunksnos
O štai etnologas Libertas Klimka pastebėjo, jog adatos buvo slepiamos tam, kad esą vėlės nesusižeistų.
„Juk senovėje per Kūčias ant stalo nebūdavo peilių. Namuose buvo slepiamos ir adatos. Tikėta, kad į aštrius daiktus gali susižeisti vėlės“, – tikino etnologas.
Neretai lietuvių mašinose vežiojamų paukščio plunksnų reikšmės L.Klimka negalėjo išaiškinti.
„Plunksna yra lengvumo simbolis, gal ją žmonės įsidėdavo, kad kelią lengva būtų įveikti?“ – svarstė etnologas.
L.Klimka prisipažino, kad savo automobilyje neturi jokio talismano, nes jų atsisakė dar sovietiniais laikais.
„Juk buvo draudžiama visokius žaisliukus vežiotis, kelių eismo taisyklės neleido, o milicija bausdavo“, – tvirtino etnologas.
Padeda susikaupti
Pasak L.Klimkos, nuo senų laikų talismanus turėdavo visų su rizika susijusių profesijų atstovai.
„Esu matęs, kad vairuotojai pasikabina griaučius imituojantį pakabuką. Matyt, jie primena, kad kelyje reikia elgtis padoriai ir atsargiai“, – teigė L.Klimka. – Kišenėje nešiojuosi juodojo gintaro gabaliuką, kuris pritvirtintas prie žalvarinio žiedo. Tai yra saulės laikrodukas. Aš jį kartais įsimetu į kišenę, kai einu į svarbų susitikimą."
Etnologas tikino, kad mistinėmis savo talismano galiomis netiki, bet visuomet mielai jį paliečia, kai reikia susikaupti.
Klaipėdiečiai kabina akmenukus
Pajūrio gyventojai skiriasi nuo kitų šalies vairuotojų. Klaipėdoje populiaru automobilius puošti pajūryje rastais akmenėliais su skylute.
Tarp miestiečių gajus prietaras, kad, suradus tokį akmenį, reikia pro skylutę pažvelgti į saulę, sugalvoti norą, o parėjus į namus į ją įverti siūlą ar virvutę. Tikima, kad toks pakabintas akmenėlis mašinos savininkui atneš laimę.
„Manau, kad tai naujoviškas prietaras. Tačiau reikia pripažinti, kad archeologai randa įdomių, zoomorfinių, barškančių pakabukų, kuriuos senovės lietuviai tikriausiai imdavo į keliones ir jais puošdavo žirgus“, – tikino L.Klimka.
Tokių daiktų archeologai yra aptikę geležies amžiaus kapavietėse.
„Įdomu tai, kad tokie pakabučiai būdingi ne tik baltams, bet ir visoje Baltijos pakrantėje gyvenusioms gentims. Šiuos pakabučius sudarė arkliukas, antelė, kiti gyvūnai. Aš vis ruošiausi juos paanalizuoti, nes niekas jų semantinės prasmės neaptarinėja iki šiol“, – teigė L.Klimka.
Etnologas spėja, kad tokius pakabučius sudarė kelios figūrėlės, todėl einant ar bėgant jos turėjo žvangėti.
„Tai faktas, kad lietuviai nuo seno turėjo savo talismanus. Gal tas garsas buvo laikomas reikšmingu atbaidant piktąsias dvasias? Žvangantys žaržolai vėliau atsirado, nes jais arklius puošdavo važiuodami į šventes“, – tvirtino etnologas.
Puoštis nedraudžiama
Vis dėlto policijos pareigūnai stebisi tokiu lietuvių vairuotojų pomėgiu ant priekinio stiklo karstyti įvairiausius daiktus.
Ypač ryškių blizgučių mėgėjais įvardijami vilkikų vairuotojai. Jie sugeba savo kabinose net ir šviečiančią dirbtinę eglutę vežiotis.
Miesto gatvėse vis dar galima išvysti automobilių, kurių priekinį lango stiklą puošia pakabinta kompaktinė plokštelė.
Klaipėdos kelių policijos biuro viršininkas Ramūnas Šideikis tikino pastebėjęs, kad vairuotojai savo mašinas puošia tokiais blizgučiais.
„Kompaktinė plokštelė neapsaugo nuo policininkų greitį nustatančių prietaisų. Apsaugo tik 50 kilometrų per valandą žymintis ženklas, jei jo laikaisi“, – juokėsi pareigūnas.
Pasak R.Šideikio, kelių eismo taisyklėse nėra užsiminta, kad būtų kokių nors ribojimų vairuotojams puošiant savo automobilio saloną.
„Svarbu, kad šie jų žaisliukai netrukdytų vairuoti ir neribotų matomumo lauko“, – tikino R.Šideikis.
Nedraudžiama mašinų puošti ir iš išorės. Vis labiau populiarėja lipdukai su užrašais „Blondinė“, „Ieškau vyro“, „Direktorius“.
„Jei tokie užrašai nėra įžeidžiantys, jie nėra draudžiami, kaip ir vardiniai numeriai, kuriuos gali įsigyti mašinos savininkas“, – tvirtino R.Šideikis.
Neseniai uostamiestyje įkliuvo buvęs kunigas, kuris girtas sukėlė avariją, spruko, o buvo sučiuptas vienos mokyklos kieme begeriantis alkoholį. Šis veikėjas savo juodos spalvos automobilį buvo papuošęs raudonos spalvos švyturėliu.
„Už važinėjimąsi su tokiais švyturėliais numatyta bauda nuo 100 iki 200 litų su prietaiso konfiskacija. Tokia bauda grėstų ir antiradarinės įrangos mėgėjams“, – priminė R.Šideikis.
Sportininkai prietarais netiki
Autoprekių parduotuvėse apstu įvairiausių priedų, skirtų automobilių pagražinimui – nuo automobilių lempų, šviečiančių mašinų slenksčių, įvairių chromuotų detalių.
Automėgėjų klubo „I Made This“ prezidentas Gediminas Jarulis pastebėjo, kad mūsų vairuotojai savo plieninius žirgus puošia vis tais pačiais nuobodžiais žaisliukais.
„Populiarūs pavarų svirčių antgaliai, vadinamieji antakiai, tvirtinami automobilio priekyje, slenksčiai ar ant automobilio bagažinės tvirtinami oro srauto nukreipikliai. Išpopuliarėjo ir LED žibintai“, – tvirtino ne vieną sportinį automobilį savo rankomis perrinkęs G.Jarulis.
Sportinių automobilių meistrai prisipažino neskiriantys tiek dėmesio mašinos išorei, nes sporte labiau svarbūs automobilių techniniai parametrai, tačiau vis dėlto laikomasi tam tikrų mados taisyklių.
Automobilių lenktynėms ruošiami automobiliai nėra karstomi žaisliukais. Net sėdynių apmušalus galima pasirinkti tik iš sertifikuotų gamintojų, kaip tai numato taisyklės.
„Talismanų mes nesivežiojame, nors yra sportininkų, kurie prieš varžybas batus stengiasi užsirišti pradėdami tik nuo dešinės kojos“, – tikino G.Jarulis.
Rožinis be maldos nepadės
Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios kunigas Vilius Viktoravičius teigė, kad pomėgis vežiotis mašinoje rožinį nėra smerktinas.
„Tai priklauso nuo žmogaus, juk malda yra individualus dalykas, todėl negalima nei smerkti, nei sakyti, kad tai netinka. Iš išorės negalima spręsti“, – tvirtino kunigas.
Pats V.Viktoravičius tikino, kad vežiojasi rožinį.
„Ilgesnėse kelionėse malda man padeda susikaupti. Todėl jei automobilyje yra rožinis tik kaip talismanas, jis tikrai niekuo negali padėti“, – neslėpė V.Viktoravičius.
Jis prisipažino, kad ant priekinio automobilio skydelio jis vis dėlto vežiojasi šv.Kristoforo paveikslėlį.
„Tai keliaujančiųjų globėjas. Aš maldoje prašau išminties, saugumo ir budrumo, vadinasi, tai yra mano dangiškasis užtarėjas ir globėjas“, – sakė kunigas.
