Beatodairiškai didinant kainas dėl sumažėjusio vartojimo vien pernai valstybė iš degalų pardavimo nesurinko maždaug 300 milijonų litų mokesčių. Situaciją dar apsunkina degalų kontrabanda, todėl jų pardavimas Lietuvoje, pasak I. Paleičiko, katastrofiškai sumažėjo ir dabar tesudaro apie 30 proc. nuo 2008-ųjų lygio.
Degalų kainoms nepaliaujamai kylant aukštyn, daugelis specialistų, visų pirma ekonomistų, siūlo vyriausybei kuo greičiau galvoti apie akcizo, kuris Lietuvoje yra kiek aukštesnis nei Europos Sąjungoje nustatytas minimumas, benzinui mažinimą.
Padėtis verčia ieškoti išeičių
Susidarius tokiai situacijai vis daugiau vairuotojų renkasi pigesnį benziną, kuriame yra 15 proc. bioetanolio. Specialistai prognozuoja, jog augant naftos kainoms skirtumas tarp įprastos 95 ar 98 markės benzino ir benzino su bioetanoliu dar labiau išryškės, nes būtent bioetanolis nulemia mažesnę degalų kainą. Be to dėl savo sudėties ši degalų rūšis yra atsparesnė naftos kainos svyravimams. Bioetanolis, kuris maišomas su benzinu, gaminamas Lietuvoje. Tokiu būdu ir remiamas vietos žemės ūkis, ir mažinamas nedarbas. Lietuvoje tinkamiausia žaliava etanolio gamybai yra grūdai.
Dar vienas svarbus faktorius tas, kad šis benzinas ne tik pigesnis, bet ir degdamas į aplinką išskiria mažiau kenksmingų medžiagų. Be to, rinktis šiuos degalus ne tik lietuvius, bet ir viso pasaulio vairuotojus, skatina neseniai paskelbtos JAV Aplinkos apsaugos agentūros ir Energetikos departamento ilgalaikių tyrimų išvados, kad benziną su 15 proc. bioetanolio priedu sėkmingai gali naudoti ir 10 metų senumo automobiliai.
Norėdami nustatyti etanolio įtaką variklio ekonomiškumo bei ekologiškumo rodikliams eilę tokių tyrimų yra atlikę Vilniaus Gedimino technikos ir Lietuvos žemės ūkio universitetų mokslininkai. Kadangi etanolis savo sudėtyje turi net 32 proc. deguonies, jų nuomone benzino ir jo mišinys ne tik geriau sudega, bet ir mažiau teršia aplinką.
Teoriją bandys grįsti praktika
„Visas čia išdėstytas aplinkybes ir teorinius aspektus mes bandysime pagrįsti praktiškai ir įsitikinti to nauda kovo 24-25 dienomis rengiamame žygyje automobiliais maršrutu Vilnius-Talinas-Vilnius, - sako vienas pagrindinių žygio organizatorių Valdas Juozas Vilūnas. – Jau tradiciniais tapusius ekonominius žygius rengia VšĮ „Saugus ratas“, žygio kuras – UAB „Lukoil Baltija“ 98E15, žygio palaikymas – iš asociacijos „Litbioma“, o žygio padangos – „Goodyear“.
Kelionės metu žygio dalyviai aplankys dvi modernias kogeneracines jėgaines, veikiančias Taline ir Tartu.
„Šios dvi Estijoje veikiančios modernios jėgainės šilumos ir elektros gamybai naudoja vietinį biokurą. Estijos ir Lietuvos šilumininkai koja kojan žengia pervedant šilumos gamybos šaltinius nuo brangaus importinio iškastinio kuro (gamtinių dujų ir mazuto) prie daug pigesnio biokuro. Šie projektai leidžia sumažinti šalių priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro, šiltnamio dujų išmetimus į aplinką, sukuria naujas darbo vietas ir mažina šilumos kainas,“ - teigia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentas Remigijus Lapinskas ragina mokytis važiuoti ekonomiškai ne tik tokių žygių metu, bet ir kasdien bei didesnį dėmesį kreipti į atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo svarbą Lietuvoje.
„Vieną didžiausių potencialų šalyje turintis atsinaujinantis energijos šaltinis – biomasė – Lietuvoje jau sėkmingai naudojama. Pernai per 19 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos Lietuvoje buvo pagaminta naudojant biomasę. Mūsų uždavinys pasiekti, kad 2020 m. iki 70 proc. šilumos Lietuvoje būtų gaminama naudojant biomasę,“- sako R. Lapinskas.
Tačiau žvalgytis nors ir po labai įdomius objektus žygio dalyviai laiko neturės daug. Per dvi dienas jie su įvairiais skirtingo galingumo, skirtingo variklio darbo tūrio bei paskirties automobiliais, kurie pagal tai bus skirstomi į septynias klases, privalės įveikti beveik 1500 kilometrų ilgio maršrutą, kuris nesidrieks vien tik pagarsėjusiu trijų Baltijos šalių vienybę simbolizuojančiu laisvės keliu.
Žygio dalyviams teks išbandyti ne tik automagistralę, bet ir krašto bei rajoninius kelius su asfalto ir žvyro danga.
„Iki šiol mūsų rengtų tokių ekonominių žygių ilgio rekordas buvo 2006 metų balandį bendro naudojimo keliais Vilnius – Semeliškės – Marijampolė - Rietavas – Plungė – Mažeikiai – Palanga surengtas žygis, nusitęsęs 563,7 kilometro, - sako V. J. Vilūnas. – Vos ne tris kartus pailginome jo maršrutą ne vaikydamiesi naujų rekordų, o norėdami visapusiškai įsitikinti žygio kuro 98E15 teikiamomis galimybėmis bei pranašumais, kuriuos galėtume drąsiai rekomenduoti degalų kainų kamuojamiems vairuotojams.“
Planuojama, kad šiame dviejų dienų žygyje dalyvaus apie 15 ekipažų, tarp kurių bus ir svečių iš Latvijos bei Estijos. Dalyviai stengsis įveikti maršrutą ne tik kaip įmanoma taupiau, bet ir lygins įprastinio ir benzino su bioetanolio priedais sąnaudas 100 km., jų kaštų skirtumus, analizuos žygio degalų įtaką variklio galingumui, startiniam greičiui ir pan.
