„Opel“ kelias tobulinant universalą

Artėjanti kompaktinės klasės „Opel“ universalo – „Astra Sports Tourer“ – premjera yra gera proga prisiminti 1953-uosius, kai tuomet debiutavęs „Olympia Rekord Caravan“ modelis tapo tikra sensacija. Tai buvo populiarus europietiškas universalas, kurio savininkai automobilį galėjo naudoti ir kaip smulkaus verslo įrankį, ir kaip asmeninę transporto priemonę.

Jau beveik šešis dešimtmečius „Opel“ sėkmingai parduoda universalus Europoje, ypač kompaktiškų automobilių rinkoje, kurioje „Kadett“ bei „Astra Caravan“ modeliai nuolat buvo perkamiausi automobiliai.

Nuo pat automobilizmo aušros takoskyra tarp furgonų ir lengvųjų mašinų buvo itin ryški: pirmieji buvo skirti prekių ir griozdiškų daiktų gabenimui, o asmeniniam naudojimui skirti automobiliai turėjo lepinti viduje sėdinčius keleivius didžiausiu įmanomu komfortu ir patogia erdve. Šiandien atrodo savaime suprantama, kad savaitgalio „ekspedicijoms“ į didžiuosius prekybos centrus ar mini atostogoms ant burlentės, patogiausia naudoti universalus. Tačiau anuomet tokios tiesos dar nebuvo suvoktos. Iki 1930-ųjų vidurio didesnių gabaritų kelionės bagažui automobiliuose paprasčiausiai nebuvo vietos. Prispyrus reikalui atmosferos poveikiui atsparūs lagaminai paprastai būdavo tvirtinami ant automobilio stogo ar palanges primenančios pakojos.

Pradžia Amerikoje

Kai 1936-aisiais JAV nedidelėje automobilių gamybos įmonėje „Hudson“ buvo sukonstruotas modelis „Terraplane Station Wagon“, tik nedaugelis neaiškiai nujautė, jog tai yra naujo tipo mašinų eros pradžia. Mašinų, kurios gerokai pakoregavo atostogų automobiliu, verslo kelionių ar paprasčiausių išvykų su šeima įpročius bei galimybes. Tačiau tuomet „Terraplane Station Wagon“, tiesiog atrodė kiek keistas, bet originalus, limuzino ir furgono hibridas.

Vis dėlto būtent šis automobilis, su medžio skydais apkaltu kėbulu ir didžiulėmis galinėmis durims, laikomas visų šiandien gaminamų universalų pirmtaku. Žinoma, idėja pradėti naujo kėbulo tipo automobilių gamybą subrendo pamažu. Iki Antrojo pasaulinio karo atrodė, kad tokiems erdviems ir įvairiapusiškiems automobiliams netgi nėra poreikio.

Padėtis pasikeitė ketvirtojo dešimtmečio viduryje, kai susiformavo vidurinysis visuomenės sluoksnis, kai suklestėjo smulki prekyba ir amatai, o tuo besivertę žmonės negalėjo sau leisti turėti dviejų automobilių: vieno darbo reikalams, kito – šeimai. Perpratę šiuos dalykus ir pajutę bręstantį poreikį kone visi didieji Amerikos mašinų gamintojai pradėjo gaminti universalus. Iš pradžių tuo užsiėmė mažesnieji rinkos žaidėjai, nes įvairiapusiškumu išsiskyrusių automobilių paklausa tebebuvo palyginti nedidelė.

Pirmieji universalai pradėti gaminti įmonėse, kuriose dominavo rankų darbas. Šių mašinų kėbulai buvo mediniai arba kombinuoti medžio – metalo. Toks, šiandien ypač patraukliai atrodantis medžiagų derinimas gaminant pirmuosius amerikietiškus universalus (automobiliai buvo vadinami „Woodies“) iš tiesų buvo priverstinis: kėbulų tiekėjams metalo apdorojimas buvo pernelyg brangus.

Kai universaliųjų automobilių paklausa pradėjo nuolat augti, jų gamybos ėmėsi didieji JAV mašinų gamintojai, o kėbulai tapo plieniniai. Įdomu, kad dažnai automobilių šonai būdavo „apkalami“ medžio imitacija, kad vizualiai atrodytų kaip „tikri“ universalai.

1953-ieji: universalo populiarėjimas Europoje – „Opel Olympia Rekord Caravan“

Europoje priešprieša tarp furgonų ir asmeniniam naudojimui skirtų automobilių išnyko drauge su ekonomikos augimo proveržiu penktajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Kaip ir keletu metų anksčiau Amerikoje, Senajame žemyne pradėjo augti vidurinioji visuomenes klasė, sparčiai didėti kūdikių gimstamumas, o drauge ryškėti naujo tipo automobilių poreikis. Universalas atrodė tobula išeitis, kai visą savaitę mašina turi atlikti „darbinio arklio“ funkcijas, o savaitgaliais tarnauti kaip šeimyninė transporto priemonė. „Opel“ buvo pirmoji Vokietijos automobilių gamybos kompanija suvokusi šias tendencijas ir pasiūliusi atitinkamą sprendimą – universalų automobilį.

1953-aisiais Frankfurte vykusioje automobilių parodoje buvo pristatytas pirmasis europietiškas universalas: „Olympia Rekord“ bazėje sukonstruotas modelis su furgono formos galine dalimi, turinčia šoninius langus ir limuzino standartus atitinkančią salono įrangą. Kaip ir įprastas sedanas, ši versija turėjo plokščią kėbulą ir tuometiniams „Opel“ modeliams būdingą, „ryklio nasrus“ primenančią, priekinę dalį. Patraukliai atrodantis „Olympia Rekord“ universalas pateko į automobilizmo istoriją kaip modelis, suformavęs bendrinį vardą tokio tipo automobiliams – „Caravan“. Šis naujadaras, gautas sujungus du angliškus žodžius „car“ (automobilis) ir „van“ (furgonas), be kita ko tiksliai atskleidžia mašinos ypatumus.

Skirtingai nei lig tol siūlyti dėžės formos furgonai, 1953-iais debiutavęs „Opel Olympia Rekord Caravan“ atrodė beveik ekstravagantiškai. Tuometinės „Opel“ reklamos skelbė: „Su mažesniu rankenų skaičiumi ir lengviau sulankstomomis galinėmis sėdynėmis, elegantiškas „Opel Caravan“ yra labai naudinga ir ekonomiška transporto priemonė“.

Universalas Europoje greitai įsigalėjo visose srityse. Tai buvo puikus elegancijos bei gražaus sedano ir praktiško komercinio furgono sintezės pavyzdys. Vokietijoje žmonės naujų formų automobilį vadino „Caravanu“ arba „Kombi“ – gremėzdiško sudurtinio žodžio „Kombinationskraftwagen“ trumpiniu. Šiandien marketingo specialistai tokias mašinas apibūdina kaip „funkcionalų krossoverį“.

Nuo vidutinės klasės universalo prie kompaktiško „Kadett Caravan“

Pirmojo „Caravano“ sėkmė pasufleravo mintį, kad tokia automobilio koncepcija galėtų būti įdomi ne tik amatininkams, bet ir gerokai didesnei auditorijai. Todėl „Opel“ strategai nusprendė pabandyti visų dydžių sedanų pagrindu sukonstruoti patrauklų universalą. 1953-iais ir 1954-iais buvo pagaminti 23 400 „Caravanai“, kas sudarė maždaug 10 proc. visų parduotų sedanų. Po metų „Caravanų“ dalis sudarė 20 proc. pardavimų (24 tūkst. universalų tarp 107 tūkst. parduotų automobilių).

Padrąsintas sparčiai augančio vidutinės klasės universalų populiarumo, „Opel“ ryžosi įgyvendinti šią koncepciją ir kompaktinėje klasėje. 1962-iais pasirodęs „Kadett A“ modelis kitų metų kovą sulaukė „brolio“ universalo kėbulu – „Kadett Caravan“. Šis sprendimas buvo toks sėkmingas, kad Vokietijoje bemaž kas antras automobilis universalo kėbulu buvo papuoštas „Opel“ skiriamaisiais ženklais. 1965-iais kas ketvirtas nuo konvejerio nuriedėjęs „Kadett A“ automobilis buvo universalas. Pastarųjų „tiražas“ buvo 125 tūkst. tarp 500 tūkst. iš viso pagamintų kompaktinės klasės „Opel“ mašinų.

Turėdamas šiek tiek didesnio diametro ratus ir tvirtesnį kėbulą nei sedanas, „Kadett Caravan“ galėjo gabenti maždaug 100 kg sunkesnį krovinį (iš viso 430 kg). Įspūdinga šio modelio bagažinės erdvė metė sodrų šešėlį visiems anuometiniams konkurentams universalų klasėje. Be to, „Opel“ galėjo pasiūlyti papildomų dalykų, kurie, sprendžiant iš pačių pirmųjų atsiliepimų, klientams buvo tokie pat svarbūs, kaip kad dabar „Zafira“ savininkams: čia buvo galima montuoti vaikišką kėdutę, nukreiptą prieš važiavimo kryptį.

„Opel“ universalų žanro madų diktatorius

1970-iais „Opel“ sukūrė naują universalų kartą, kuri sugebėjo atlikti dar daugiau funkcijų nei tradicinis „nešulinis arklys“ ar šeimos-aktyvaus laisvalaikio mėgėjų automobilis: tai buvo sportiško vairavimo stiliaus ir tam tikro gyvenimo būdo įkūnijimas.

Kuria kryptimi juda „Opel“ buvo galima spėti jau 1968-aisiais, kai Ženevos automobilių parodoje ši kompanija pademonstravo koncepcinį „Commodore Voyage“: didelio universalo išorė buvo dekoruota medžio imitacija, tarsi amerikietiškųjų „Woodies“ modelių reminiscencija. Nors šis modelis nebuvo pradėtas gaminti serijiniu būdu, durys naujiems „Opel“ stilistiniams eksperimentams buvo atvertos. Šeštojo dešimtmečio pabaigoje ir septintojo pradžioje dizaineriai pademonstravo keletą efektingų ir elegantiškų universalų modelių, kurie buvo beveik parengti serijinei gamybai. Visi jie turėjo „Voyage“ bruožų, buvo orientuoti į aktyvaus laisvalaikio mėgėjus ir galėjo pasigirti puikia įranga. „Nešulinio arklio“ misija tapo istorija. Tai, kad naujos kartos universalai turi būti erdvūs ir prabangiai įrengti, turėti didžiulius šoninius langus, tapo savaime suprantamu dalyku.

Šią koncepciją įkūnijo 1970-aisiais rinkoje pasirodęs „Ascona Voyage“ modelis, kuris pagal klientų pageidavimą galėjo būti papuoštas specifiniais „mediniais“ kėbulo šonais. „Voyage“ akivaizdžiai parodė, kad universalai liovėsi būti amatininkų automobiliais, ir kad „Opel“ pradėjo diktuoti šio mašinų segmento madas.

Jei septintojo dešimtmečio pradžioje maždaug 20 proc. „Opel Caravan“ pirkėjų šį modelį rinkosi kaip asmeninę mašiną, tai devintojo dešimtmečio pradžioje universalų gerbėjų-privatininkų armija išaugo iki 50 proc. nuo visų parduodamų automobilių. Po „Ascona Voyage“ premjeros tapo įprasta, kad universalai pasirengę patenkinti tiek komforto, tiek sportiško stiliaus gerbėjų lūkesčius, kad nepriklausomai nuo skonio ar finansinės galios, kiekvienas pirkėjas gali rasti visus poreikius tenkinantį, funkcionalų automobilį.

Universalas lenktynių trasai

Dar viena „Opel“ įkūnyta idėja: itin galingais varikliais aprūpintų ir aukščiausio kainos segmentui priskiriamų universalų gamyba. 1989-iais pasirodęs 3.0 litrų darbinio tūrio, 6 cilindrų, 204 AG jėgos agregatą turintis „Omega Caravan 24V“ tuo metu buvo greičiausias universalas pasaulyje. Šis „Opel“ iššūkis paskatino daugelį kitų automobilių gamintojų imtis panašių projektų.

1993-iais debiutavęs „Astra Caravan 16V“ su 2.0 litrų darbinio tūrio, 150 AG varikliu, taip pat buvo „aštriausias“ universalas visoje kompaktinių mašinų klasėje. Tiek „Omega“, tiek „Astra“ tapo savo segmento rekordininkėmis: abu modeliai galėjo pasigirti ne tik didžiausiu maksimaliu greičiu (240 km/val. – „Omega“ ir 200 km/val. – „Astra“), bet ir erdviausiomis bagažinėmis.

Šias tradicijas pratęsė vėlesnės kartos „Astra Caravan“, pirmą kartą gavęs OPC („Opel Performance Center“) paketą. Nuo 2000-ųjų rinkai siūlomas modelis su 200 AG, 2.0 l darbinio tūrio, 16 turbininiu varikliu – tokiu pat, koks komplektuojamas su sportiškąja tridure „Astra“. Didžiausias „Astra OPC Caravan“ greitis – 231 km/val. 100 km/val. greitį automobilis pasiekia per 7,8 sek.

2009-aisiais debiutavo „Opel Insignia OPC Sports Tourer“ su 325 AG varikliu ir į naujai sukurtą važiuoklę įdiegta inovatyvia „FlexRide“ mechatronine sistema. Be to, „Insignia“ universalo pirkėjams dar siūloma rinktis naują, modernią „Adaptive 4x4“ sistemą, kuri paskirsto sukimo momentą taip, kad būtų užtikrintas geriausias įmanomas sukibimas pačiomis sudėtingiausiomis važiavimo sąlygomis.

„Astra Sports Tourer“: naujas požiūris į senas tradicijas

Šiųmetinėje Paryžiaus automobilių parodoje numatyta surengti naujosios „Astra Sports Tourer“ premjerą. Tiksliau – akistatą su solidžią istoriją turinčio modelio evoliucija, nauju „Opel“ požiūriu į eleganciją, praktiškumą, vidinių automobilio erdvių planavimą ir t.t.. Kaip ir patys pirmieji „Caravanai“, naujasis „Astra Sports Tourer“ savo šeimininkams suteikia itin plačias universalo panaudojimo galimybes tiek versle, tiek keliaujant privačiais tikslais, leidžia mėgautis komfortu, sportiškumu ir kokybe.