„Tokia praktika yra sėkmingai taikoma Šveicarijoje, Vokietijoje, Danijoje, Suomijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse. Tai efektyviau atgrasytų didesnes pajamas gaunančius asmenis nuo kelių eismo taisyklių pažeidimo“, – kalba Seimo narys.
Kaip klausimo aprašyme rašė Seimo narys, „Praėjusiais metais, remiantis Lietuvos kelių policijos duomenimis, buvo užfiksuoti 2 863 eismo įvykiai. Viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių yra nepasirinktas saugus greitis; vien praėjusiais metais fiksuota daugiau nei 760000 greičio viršijimo atvejų.“
Viešoji konsultacija susilaukė 1052 balsų ir, „Polltix“ duomenimis, apklausos reprezentatyvumas buvo aukštas, tai reiškia, kad viešosios konsultacijos dalyvių demografija gerai atitiko visos Lietuvos gyventojų demografinį pasiskirstymą.
„Visuomenės nuomonė šiuo klausimu nėra vienareikšmiška. 43 proc. respondentų siūlymui pritaria (19 proc. sutinka, kad Kelių eismo taisyklių (KET) baudos turėtų būti nustatomos pagal pažeidėjų pajamas, o 24 proc. mano, kad visos baudos (tarp jų ir KET) turėtų būti nustatomos pagal pažeidėjų pajamas), 38 proc. nepritaria, 13 proc. mano, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama išduotų baudų surinkimui, o ne didinimui“, – vardijo parlamentaras.
Vertina nevienareikšmiškai
Pasak D. Griškevičiaus, įdomu tai, kad 63 proc. 16-29 m. amžiaus vyrų idėją remia, o labiausiai jai prieštarauja 30-49 m. amžiaus moterys – net pusė jų siūlymui nepritartų.
„Polltix“ platformoje išsakyti respondentų komentarai paaiškina tokį nuomonių išsiskyrimą.
24 m. vyras iš Vilniaus komentare rašo: „KET pažeidėjams gaunantiems dideles pajamas dabar skiriamos baudos yra daugiau simbolinės ir neatgraso nuo kelių eismo taisyklių pažeidimų darymo“.
O štai 34 m. moteris iš Šiaulių rašo: „Baudos pagal pajamas? Tai reikštų, kad mažai uždirbantys kelių ereliai galėtų lakstyt be galvų ir girti, nes jų baudos mažos? Ar neužšoktumėm nuo vilko ant meškos?“
39 m. moteris iš Klaipėdos rajono antrina: „Tai būtų dar vienas motyvas slėpti pajamas ir didintų šešėlį.“
Seimo narys D. Griškevičius prideda, kad dauguma žmonių, perskaitę klausimą suprato, jog pajamų negaunantys asmenys bus atleisti nuo baudų už KET pažeidimus, tačiau taip nėra. Fiksuotas baudos dydis visiems nemažėtų, jis proporcingai išaugtų didesnes pajamas gaunantiems, mat tokiu būdu „pajaustų“ baudos neigiamas pasekmes.
„Ši viešoji konsultacija man buvo labai naudinga, akivaizdu, kad pajamų nelygybė daugumai Lietuvos žmonių yra jautri ir aktuali problema, kurią reikia spręsti tiek struktūriškai per mokesčių sistemos keitimą, tiek ir tematiškai, pavyzdžiui, peržiūrinėjant baudų skyrimo metodiką. Tačiau akivaizdu ir tai, kad šiuo metu gyventojų požiūris į diversifikuotą baudų dydžių taikymo sistemą nėra vienareikšmiškas“, – pasidalino mintimis Seimo narys.
