„Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ dalyvavęs Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) viršininkas Vytautas Grašys pasakojo, kad statistika – liūdna.

„Palyginus šių metų aštuonis mėnesius su praėjusiais, turime beveik tūkstančiu daugiau vairuotojų, kurie vairavo transporto priemonę būdami neblaivūs. Kalbama apie 4270 vairuotojų šiemet ir 3275 neblaivius vairuotojus pernai. Be to, šiemet iš jų 3000 vairavo apsvaigę daugiau nei 1,5 promilės, kitaip tariant, pakankamai stipriai apsvaigę. Otai užtraukia baudžiamąją atsakomybę“, – akcentavo pareigūnas.

Anot jo, pasakyti, kodėl taip išaugo neblaivių vairuotojų skaičius, sudėtinga. V. Grašys svarstė, kad galimai prie pernai mažesnio neblaivių vairuotojų skaičiaus galėjo prisidėti ribojamas judėjimas dėl karantino. Visgi, anot specialisto, atsakyti į klausimą, kodėl neblaivus žmogus sėda prie vairo ir rizikuoja, turėtų ir psichologai.

Teisinasi išradingai

Kaip pasakojo V. Grašys, sustabdžius neblaivų vairuotoją, tenka išgirsti pačių įvairiausių pasiteisinimų.

„Girdime tokių, kad „išgėriau taurę vyno“ ar „pusę bokalo alaus“. Netrūksta ir sakančių, kad „aš puikiai jaučiausi ir nejaučiau to girtumo“, ar kad važiuoti buvo būtina“, – pasakojo pareigūnas.

Įvertinus aštuonių metų mėnesių duomenis, sakė V. Grašys, aišku, kad gerokai dažniau neblaivūs vairuoja vyrai. Bene 9 iš 10 sustabdytų girtų vairuotojų buvo vyrai.

Beje, netrūksta keliuose ir neblaivių dviratininkų ar paspirtukininkų. Tiesa, jiems tenkanti atsakomybė mažesnė: jei automobilio vairuotojui gresia šimtinės baudos, teisės vairuoti atėmimas ir netgi transporto priemonės konfiskavimas bei baudžiamoji byla, vairuojantys dviratį ir į alkoholio matuoklį įpūtę iki 1,5 promilės, gaus 80-150 eurų baudą, peržengę 1,5 promilės ribą – 150-200 eurų baudos.

Per šių metų aštuonis mėnesius Lietuvos policija nustatė 3757 neblaivius dviratininkus ir paspirtukininkus Lietuvos keliuose.

Atpažinti lengva

Kaip „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo V. Grašys, neblaivus vairuotojas išsiskiria iš viso eismo srauto, mat pirmiausia skiriasi jo važiavimo trajektorija, neretai toks vairuotojas kelyje blaškosi.

„Pastebėjus taip manevruojantį automobilį ir galimai neblaivų vairuotoją, ar besiruošiantį sėsti prie vairo neblaivų asmenį, mes raginame kreiptis pagalbos telefonu ir pranešti tą informaciją. Kartais klausant operatoriaus nurodymų paprašome važiuoti iš paskos tam automobiliui, kad tiksliai žinotume jo vietą“, – pasakojo LKPT viršininkas.

Visgi dažniausiai neblaivūs vairuotojai sulaikomi specialiųjų akcijų ir reidų metu, nors, pastebėjo pareigūnas, reidų vietos viešinamos, apie juos pranešama žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose.

„Įkliūna ir įkliūna tie neblaivūs. Tai reiškia, kad kažkas negerai su tų žmonių mąstymu, nes jie nejaučia realios atsakomybės“, – stebėjosi V. Grašys.

Riziką supranta, bet sau netaiko

„Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ situaciją komentavusi klinikinė psichologė Justina Kymantienė konstatavo, kad dauguma žmonių tarsi ir supranta tam tikro elgesio keliamą riziką ir netgi gali netgi nuoširdžiai piktintis neblaiviais žmonėmis, bet to netaiko sau.

„Ir tuo pačiu savo elgesiui atranda vidinių pasiteisinimų. Tarkim, kad „aš visą laiką laikausi visų Kelių eismo taisyklių“, „aš labai lėtai važiuoju“, arba „atstumas yra labai nedidelis“. Ir neretai tas asmeninės rizikos suvokimas prasilenkia su objektyviu rizikos laipsniu“, – pasakojo specialistė.

Pasak jos, alkoholis turi įtakos ir kognityvinėms funkcijoms, ir nuotaikai. Pavyzdžiui, žmogus gali sunkiai įvertinti suvartoto alkoholio kiekį ir savo savijautą, motoriką. Taip pat atsiranda apgaulingos drąsos, atsipalaidavimo, pasitikėjimo savimi, o tai gali apgauti ir stipriai paveikti priimamus sprendimus.