Problema, dėl kurios Tarandės gyventojai sakosi pavargę prašyti dėmesio, kilo tuomet, kai prieš ketverius metus buvo užbaigta paskutinė Vilniaus Vakarinio aplinkkelio atšaka. Tuomet, kaip sako bendruomenė, Tarandės gyventojai su savo problemomis buvo nustumti į šalį.

Trečiadienio vakarą Tarandės gyventojai nusprendė surengti taikią akciją „Važiuojam už saugią Tarandę“ ir atkreipti visuomenės dėmesį į šią problemą. Susirinkusi beveik 100 automobilių kolona pravažiavo Vilniaus Vakarinio aplinkkelio atkarpa iki pat Ukmergės plente esančio posūkio į Tarandę.

„Mes suprantame, kad gyvename teisinėje valstybėje, kad reikia laiko žengiant kiekvieną žingsnį. Bet nesuprantame, kaip per metus laiko tik viena iš trišalėje sutartyje esančių pusių sugebėjo žengti kelis žingsnius. Ir bijome, kad planui įgyvendinti neužteks trijų metų. Čia reikia sprendimo skubos tvarka“, – kalbėjo asociacijos „Tarandės bendruomenė“ pirmininkė Renata Gelažauskienė.

Kaip aiškino moteris, kai 2016-aisiais buvo užbaigta Vakarinio aplinkkelio atšaka, problemos, kilusios dėl to, kad norint atvažiuoti iš Vilniaus į Tarandę teko apsisukinėti Ukmergės plente įrengtame apsisukime, niekas nesiėmė spręsti.

„Mes likome už borto, nes visi sako, „oi, kaip pas jus pavojinga“. O mes kaltų neieškome, norime sprendimo skubos tvarka. Galų gale, tai nėra tik Tarandės problema, apsisukimu naudojasi ir kiti gyventojai. Sakyčiau, kas ketvirtas, kas penktas automobilis nėra tarandiškių. Laukėme ketverius metus, dar ketverių laukti negalime“, – kalbėjo R. Gelažauskienė.

Anot jos, praėjusiais metais buvo pasirašyta trišalė sutartis tarp Vilniaus miesto, Vilniaus rajono savivaldybių ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos. Tačiau prabėgus metams, tik Vilniaus savivaldybė sugebėjo parengti detalųjį planą ir pradėti žemės paėmimo procedūras. Numatyta, kad pertvarka turėtų būti įgyvendinta 2024 metais, tačiau kai šitaip vilkinamos procedūros, anot R. Gelažauskienės, neramu, kad tiek laiko neužteks.

„Ir čia pavojinga ne tik apsisukti. Kasmet čia palaidojame po žmogų, o smulkių avarijų net neskaičiuojame“, – pabrėžė moteris, pasakojusi, kad iš pradžių Tarandės gyventojai norėjo stoti į gyvą grandinę ir susikibę rankomis parodyti, kokio masto problemą jie turi įveikti kasdien.

Bus įgyvendinti keturi projektai

Kaip „Delfi“ komentavo Aušra Ramoškaitė, Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LADK) Komunikacijos vadovė, trišalė bendadarbiavimo sutartis buvo pasirašyta pernai rugsėjo 27-ąją. Pagal šią sutartį, valstybinės reikšmės magistralinio kelio A2 Vilnius–Panevėžys ruože nuo 9,276 km iki 10,238 km bus įrengtas tunelinis pravažiavimas, atliktas jungiamųjų kelių bei pėsčiųjų viaduko projektavimas ir statybos.

Pagal šią sutartį bus įgyvendinti su transporto mazgo pertvarkymu susiję keturi projektai.

LAKD vykdys pravažiavimo 10,127 km eismo mazgo po magistraliniu keliu A2 Vilnius–Panevėžys naują statybą ir magistralinio kelio A2 Vilnius–Panevėžys nuo Nesvyžiaus g. 9,276 km iki nuvažiavimo į tunelinį viaduką 9,912 km rekonstravimą, taip pat pėsčiųjų viaduko kelio A2 Vilnius–Panevėžys 9,276 km nauja statybą.

Vilniaus miesto savivaldybė vykdys jungiamojo kelio šalia valstybinės reikšmės magistralinio kelio A2 Vilnius–Panevėžys ruožo nuo 9,284 kim iki 9,856 km naują statybą.

Vilniaus rajono savivaldybė vykdys Avižienių sen. Bukiškio k. Nesvyžiaus g. rekonstrukciją.

Pagal bendradarbiavimo sutartį, bendras visų keturių projektų užbaigimas suplanuotas iki 2024 m. pabaigos.

Ieško būdų sprendimus ankstinti

Kaip „Delfi“ pasakojo A. Ramoškaitė, šiemet rugsėjo pradžioje LAKD surengė posėdį, kuriame drauge su Vilniaus savivaldybe sutarė ieškoti būdų, kaip paspartinti projektų įgyvendinimą.

„Atsižvelgusi į situaciją, LAKD iki šių metų pabaigos inicijuos pirkimą dėl tunelinio pravažiavimo. Savivaldybė savo ruožtu turėtų paspartinti detaliojo plano parengimą ir sklypų išpirkimą, lygiagrečiai parengdama techninį projektą. Tiek savivaldybės, tiek LAKD planuojami įgyvendinti objektai turėtų pradėti funkcionuoti vienu metu“, – pasakojo pašnekovė.

Ji pabrėžė, kad norint sėkmingai įgyvendinti projektą, būtina, kad bendradarbiautų visi partneriai ir įgyvendintų visas reikiamas dalis laiku, mat be šito užbaigti projekto nebus įmanoma.

„Šiuo atveju savivaldybei neįrengus jungiamųjų kelių, VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija negalėtų užtikrinti tunelinio pravažiavimo projektinio funkcionavimo ir eismo saugumo“, – kalbėjo A. Ramoškaitė.