„Liepos 6d. vakarą elektroniniu paštu gavome laišką, kuriame buvo failas su administracinio nusižengimo protokolu. Pradėjome žiūrėti į protokole surašytus duomenis ir stipriai nustebome, kad automobilis užfiksuotas vietoje, kurioje jis visiškai nevažiavo“, – pasakojo „Delfi“ skaitytoja.
Patikrinus koordinates paaiškėjo, kad automobilis užfiksuotas „Via Baltica“ kelyje, atkarpoje tarp Sitkūnų ir Vandžiogalos esančiame Babtų miške. Tai itin nustebino, mat, pasak moters, ne tik automobiliu ta kryptimi ir toje vietoje nebuvo važiuota, bet apskritai nebuvo išvažiuota už Kauno ribų.
Viršijo ar neviršijo?
Be to, akcentavo skaitytoja, nustebino ir kiti protokole pateikti duomenys. Pavyzdžiui, tai, kad automobilis buvo užfiksuotas važiuojant 70 km/val. greičiu, o leistinas greitis toje vietoje esą yra 50 km/val.
„Kas žino šį kelią, puikiai žino ir tai, jog protokole nurodytoje atkarpoje leistinas greitis yra 90km/val., todėl važiuojant 70km/val. greičiu ne tik nebuvo padarytas joks pažeidimas, bet ir „trikojis“ neturėjo užfiksuoti automobilio. Kelių dienų skirtumu du kartus važiavome šiuo keliu su visai kitu automobiliu, todėl buvome užtikrinti, jog ten nevyksta jokie kelio ar kiti darbai, dėl kurių galėtų būti sumažintas leistinas greitis, bei jokių greičio apribojimų šiame kelyje nebuvo, o kintamos reikšmės ženklų šioje vietoje taip pat nėra“, – pasakojo „Delfi“ skaitytoja.
Ji neslėpė, kad kilo klausimas, kaip galėjo būti užfiksuotas greičio viršijimo faktas, kai ir leistinas greitis minėtoje atkarpoje didesnis, ir automobilis joje nebuvo. Tad užuot suskubusi apmokėti gautą baudą, „Delfi“ skaitytoja kreipėsi į policijos komisariatą, kur paaiškėjo, kad buvo padaryta klaida ir protokolas suformuotas klaidingai.
Klysta ir technika, ir pareigūnai
Kaip „Delfi“ aiškino Lietuvos kelių policijos tarnyba (LKPT), kai naudojami mobilieji greičio matavimo prietaisai, tokie kaip „PoliScan FM1“, protokolai suformuojami automatiniu būdu. Ir būtent dėl šios priežasties gali pasitaikyti klaidų, mat, pavyzdžiui, automatinė numerių atpažinimo sistema neteisingai atpažino numerius, užfiksavo ne tą transporto priemonę ir pan.
„Tokiais atvejais procesiniai dokumentai gali būti išsiųsti asmenims, kurie nėra susiję su užfiksuotu KET pažeidimu“, – akcentavo policijos pareigūnai.
Atsakyme pabrėžiama ir tai, kad klysti gali ir įranga, ir policijos pareigūnai, dirbantys su ja. Tad pastebėjus neatitikimus, svarbu kreiptis protokole nurodytu el. paštu ir informuoti apie pastebėtus netikslumus.
„Klaidos įvyksta ir dėl technikos (greičio matavimo prietaisų) netikslumų, kartais ir dėl pareigūno veiksmų pasirenkant (nustatant) pažeidimo fiksavimo vietos koordinates“, – aiškinama „Delfi“ skirtame rašte.
Kaip elgtis, jei bauda skirta nepelnytai?
Policijos pareigūnai akcentavo, kad gavęs protokolą dėl padaryto KET pažeidimo, žmogus pirmiausia privalo su juo susipažinti, mat jeigu pirmiausia skubama mokėti skirtą baudą, o vėliau gilintis į situaciją, sumokėtą sumą gražinti gali tik Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), kuri administruoja skirtas baudas.
Taip pat, aiškino pareigūnai, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai buvo suformuotas protokolas, asmuo gali prašyti atnaujinti bylą, jeigu paaiškėjo naujų aplinkybių arba atsakomybėn patrauktas žmogus yra nekaltas.
„Gautas toks asmens prašymas atnaujinti bylą sprendžiamas per kiek įmanoma trumpiausią laiką“, – teigė policijos pareigūnai.
