Eilinis nusižengimas virto ilgu teisminiu ginču

Ar gali privačias draudimo bendroves vienijanti organizacija, pasitelkdama kitą bendrovę sumontuoti vaizdo stebėjimo kamerą, ja skenuoti visų automobilių valstybinius numerius, o užfiksavus tuos, kurie nėra drausti privalomuoju draudimu – perduoti policijai?

Šį klausimą nuo 2009 metų pavasario teko nagrinėti net dviejų instancijų teismams, o ginčas baigėsi galutine ir neskundžiama nutartimi. Panašu, kad tai viena tų bylų, kuriose priimti galutiniai sprendimai formuoja teismų praktiką.

Šis ginčas, o ypač jo baigtis, gali turėti reikšmės ateityje. Juolab, kad daugelis automobilius stebinčių ir Kelių eismo taisyklių (KET) bei kitus pažeidimus fiksuojančių kamerų priklauso ne policijai. Jų savininkai – Kelių direkcija, savivaldybės, ar pagal sutartį tam tikram laikotarpiui šias sistemas įdiegusios bei aptarnaujančios bendrovės.

Istorija, kurioje galutinį tašką neskundžiama gegužės 21 dienos nutartimi padėjo pats Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis, prasidėjo gana įprastai. 2019 metų balandžio 26 dieną Kaune sumontuota valstybinius numerius skenuojanti kamera užfiksavo važiuojantį automobilį „Opel Zafira“, kuris nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Duomenis apie pažeidimą gavę policijos pareigūnai nustatė, jog „Opel“ priklauso Kauno rajone, Dulkių kaime registruotai Informacijos analizės asociacijai. Šios organizacijos vadovas, prezidentas Donatas Jančaras neginčijo fakto, kad automobilis yra nedraustas, tačiau neigė jį vairavęs bet nenurodė, kas tai galėjo daryti.

2019 metų liepą policijos nutarimu jam skirta galutinė 150 eurų bauda už du pažeidimus: privalomuoju draudimu nedrausto automobilio vairavimą ir pareigos apdrausti eisme dalyvaujantį automobilį nevykdymą.

Stebėjimo kameros

Kamerą įrengė „pelno siekiančių komercinių bendrovių sambūris“

Regis, tai niekuo neišsiskirianti, įprasta situacija, su kokiomis susiduria pratęsti draudimo polisą pamiršę vairuotojai. Tačiau šis policijos sprendimas skirti baudą D. Jančarui buvo tik ilgos istorijos pradžia: nesutikdamas su bausme jis skundu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydamas panaikinti policijos nutarimą.

Esminiu skundo argumentu tapo ne pats pažeidimo faktas, kurio D. Jančaras neginčijo, bet jo užfiksavimo aplinkybės. Tai Kaune, Savanorių prospekte sumontuota sistema, kuri skenuodavo visų pravažiuojančių automobilių numerius, juos tikrindavo draudikų duomenų bazėje, o informaciją apie nedraustus automobilius perduodavo policijai.

Ši kamera, kuri dabar jau neveikia, buvo įrengta Transporto priemonių draudikų biuro iniciatyva. Tai draudikų asociacija, kurios nariai – draudimo bendrovės, turinčios teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo veiklą. Biuras ne tik koordinuoja draudimo įmonių veiklą, bet ir atlieka informacijos centro funkcijas – valdo privalomojo draudimo duomenų bazę.

Pats D. Jančaras skundė nurodė, kad jo vairuotą automobilį užfiksavusią kamerą įrengęs draudikų biuras „jokios eisme dalyvaujančių automobilių kontrolės nevykdo ir vykdyti negali, nes tai yra pelno siekiančių komercinių bendrovių sambūris“.

„Tokių komercinių bendrovių pranešimų, kurios, siekdamos pelno, turi tiesioginį interesą, kad kuo daugiau automobilių būtų apdraustų, savo iniciatyva, be įstatymą kontroliuojančių institucijų prašymo, teikdamos informaciją apie eisme dalyvaujančias nedraustas transporto priemones Lietuvos policija neturėtų nagrinėti“, – skunde nurodė vairuotojas.

Teismo posėdžio metu jis kėlė klausimą, ar ši kamera Kaune įrengta legaliai, ar jos įrengimas suderintas su policija. Taip pat jis minėjo, kad draudikų biuras turi tiesioginį interesą apdrausti kuo daugiau automobilių, asociacija, teikdama informaciją apie eisme dalyvaujančias nedraustas transporto priemones, siekia pelno ir yra tiesiogiai suinteresuota.

“Policija turi kreiptis į draudikų biurą patikrinti, ar automobilis draustas, o šiuo atveju vyksta atvirkščiai”, – teisme tikino D. Jančaras.

Foto: R. Tenio nuotr.

Sulaukęs nepalankaus sprendimo jį apskundė

Tačiau Kauno apylinkės teismas 2020 metų sausį atmetė Informacijos analizės asociacijos prezidento D. Jančaro skundą bei konstatavo, kad draudikų biuras turi teisę rinkti informaciją apie eisme dalyvaujančių transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą.

Šį sprendimą asociacijos prezidentas apskundė Kauno apygardos teismui. Skunde jis nurodė panašius motyvus: kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo kontrolę Lietuvoje vykdo tik policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, įmonės, atliekančios techninę apžiūrą, institucija, atsakinga už transporto priemonių valstybinę registraciją. O draudikų biuro tarp šių institucijų nėra.

Skunde taip pat minėta, kad šiam biurui įstatymu nenumatyta teisė kontroliuoti, ar eisme dalyvaujantys automobiliai yra apdrausti. Pasak apelianto, dėl to draudikų biuras, pastatydamas stacionarų fotoaparatą, fiksuojantį automobilius eisme, būtent užsiima kontrole, kuri vadovaujantis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (TPVCAPDĮ), turėtų būti pripažinta neteisėta.

D. Jančaras taip pat reiškė abejones, ar veikusi vaizdo kamera, kurios surinktais duomenimis policija naudojosi bausdama žmones dėl neapdraustų automobilių, iš viso veikė legaliai.

Jis akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas „neatsižvelgė į prašymą nustatyti ar biuras turi sudaręs kokią nors sutartį su savivaldybe ar privačiu asmeniu, nesiaiškino apie valstybinės ar privačios žemės naudojimą biuro stacionaraus fotoaparato naudojimui, bei nesiaiškino ar padaryta nuotrauka yra originali“.

Informaciją apie pažeidimus policijai gali teikti visi

Apeliacinį D. Jančaro skundą nagrinėjęs Kauno apygardos teismo pirmininkas N. Meilutis, panašu, į šią situaciją įsigilino iš esmės. Proceso metu surinkta nemažai informacijos bei paaiškėjo, kad automobilius stebinčios kameros savininkas visai ne draudikų biuras, o Vilniuje veikianti bendrovė. Tačiau šios aplinkybės esminės įtakos priimant sprendimą neturėjo.

Atsakydamas į skunde nurodoma argumentą, jog draudikų biuras esą negalėjo pats, savo iniciatyva, policijai neprašant perduoti jai duomenis apie užfiksuotus pažeidėjus, teismas nurodė, jog tai atlikti gali ne tik minėta organizacija, tačiau ir bet kuris asmuo, ar įmonė. Ši teisė įtvirtinta Administracinių nusižengimų kodekse (ANK).

„Atsakant į šį skundo argumentą pažymėtina, jog ANK 590 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo teisena taip pat gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą.

Aiškinant šią teisės normą galima daryti dvi išvadas: a) kad biurui, kaip ir visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, taip pat galioja bendro pobūdžio teisė apie galimai padarytus administracinius nusižengimus pranešti policijai, ir b) kad bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, tam tarpe ir biuras, turi teisę pateikti duomenis bet kokiu būdu (nes įstatyme nenumatyta baigtinė galimo informavimo ir duomenų pateikimo forma) policijai apie galimus administracinio nusižengimo požymius atitinkančią veiką“, – neskundžiamoje nutartyje pasisakė Kauno apygardos teismo pirmininkas.

Nagrinėjant bylą taip pat buvo išreikalautas dokumentas – 2015 metų balandį pasirašyta sutartis tarp draudikų biuro ir Policijos departamento.

„Analizuojant šią sutartį matyti, kad jos pagrindu biuras turi teisę policijai teikti duomenis apie teisės pažeidimus bei kitą informaciją siekiant užtikrinti policijos uždavinių įgyvendinimą, funkcijų vykdymą ir kt.“, – konstatavo teismas.

Nerijus Meilutis


Kamerą įrengė privati bendrovė, tam pritarė Kauno politikai

Aiškindamasis, ar iš tiesų, D. Jančaro teigimu, pažeidėjus fiksuojanti vaizdo kamera Kaune galėjo būti įrengta neteisėtai, Kauno apygardos teismas rinko papildomus duomenis ir atliko jų tyrimą.

Pirmiausia nustatyta tai, jog ginčo objektu tapusi kamera priklauso ne draudikų biurui, o Vilniuje registruotai bendrovei „Viltechna“. Taip pat išsiaiškinta, jog ši įmonė, susitarimų su biuru pagrindu teikia transporto priemonių numerių atpažinimo paslaugą, juos lygina su apdraustų automobilių duomenų baze, suradusi nedraustus automobilius, jų nuotraukas archyvuoja ir perduoda draudikų biurui. O šis duomenis teikia policijai.

Tai pat išsiaiškinta, kad šios kameros įrengimui Savanorių prospekte dar 2017 metų vasarį pritarė Kauno savivaldybės taryba, o po mėnesio buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp savivaldybės ir bendrovės „Viltecha“. Sutartyje taip pat nustatyta, jog kamera bus montuojama ant šviesoforo, kad iš įrangos gauti duomenys bus teikiami draudikų biurui, kuris, patikrinęs atpažinimo klaidas, perduos juos policijai.

Beje, šie dokumentai yra viešai prieinami, juos galima rasti virtualiame Kauno savivaldybės dokumentų archyve.

„Konstatuojama, jog UAB „Viltechna“ turėjo teisę įrengti stacionarų įrenginį, užfiksavusį byloje nurodytą transporto priemonę ir užfiksuotus duomenis teikti biurui, kuris, atitinkamai, turėjo teisę, atlikdamas TPVCAPDĮ numatytas funkcijas, papildomai patikrinti, ar užfiksuota eisme dalyvaujanti transporto priemonė iš tikrųjų nėra apdrausta. Biurui nustačius, kad užfiksuota transporto priemonė nėra apdrausta valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, jis galėjo tokius duomenis perduoti policijai“, – galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje pasisakė bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismo pirmininkas N. Meilutis.

Teismas atmetė D. Jančaro apeliacinį skundą ir paliko galioti pirmosios instancijos, Kauno apylinkės teismo nutartį, kuria apeliantui skirta 150 eurų bauda.

Bylą pralaimėjo, bet nemano, jog tai – istorijos pabaiga

Susisiekus su D. Jančaru, jis minėjo dar negavęs teismo nutarties. Paminėjus, kad jo skundas atmestas neskundžiama teismo nutartimi, vyras sakė, jog tai dar ne pabaiga ir prakalbo apie galimą dokumentų klastojimą šioje istorijoje.

„Aš įsivaizduoju, kad atgaline data buvo padaryti susitarimai, pasirašytos sutartys, kad įrodyti, jog nebuvo pažeistas Asmens duomenų apsaugos įstatymas. Akivaizdu, kad labai ilgai buvo vilkinamas procesas“, – sakė D. Jančaras.

Šį savo įsitikinimą jis grindė ir tuo, kad apeliacinį skundą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas rinko ir vertino papildomus įrodymus.

„Kai paskutiniame teismo posėdyje manęs paklausė, ar norėčiau vertinti papildomus įrodymus. Aš atsakiau, jog nenorėčiau, bet teismas kažkodėl pamanė, kad reikia vertinti... Taip ir įvertino, nes reikėjo „pasidaryti“ sutartis draudikų biurui su „Vaiceha ( UAB „Viltechna“ – red.), kad jinai, greičiausiai, teisėtu būdu perdavė duomenis“, – kalbėjo D. Jančaras.

Kauno rajone, Dulkių kaime registruotos Informacijos analizės asociacijos prezidentas D. Jančaras užsiminė, jog nepaisant to, kad jo skundas buvo atmestas neskundžiama nutartimi, teisinę kovą tęs ir toliau.

„Taip ir vertinu. Aš tą, visą Lietuvos teisinę sistemą žinau, man čia nenuostabu. O jums ar nėra keista, kad visas šis procesas vyko daugiau, kaip metai ir visą tą laiką nebuvo randama įrodymų, kaip mane pripažinti kaltu ir ieškoma būdų, kaip pateisinti neteisėtą duomenų nutekinimą, „kas liečia“ draudikų biurą?“, – svarstė D. Jančaras.

Priminus, jog remiantis bylos duomenimis, sutartys tarp draudikų biuro, policijos, bendrovės„Viltechna“ pasirašytos kur kas anksčiau, vyras užsiminė apie šios teisinės kovos tęsinį.

„Taip įvyko, kaip įvyko. Ką aš galiu padaryti? Yra Aukščiausiasis teismas, Europos Žmogaus teisių teismas, yra Strasbūras, dėl asmens duomenų apsaugos dabar labai griežtai žiūrima. Aš nemanau, kad jau yra šios istorijos pabaiga“, – portalui „Delfi“ sakė D. Jančaras.

Ginčo objektu tapusi kamera jau nebeveikia

Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas portalui „Delfi“ sakė, kad tokio pobūdžio byla – pirmoji jo vadovaujamos įstaigos istorijoje.

„Man labai juokinga, kad tokiose situacijose, kai pažeidžiau įstatymą, bandau įrodyti, kad kažkas ne ta akimi mirktelėjo“, – šią istoriją, kurioje buvo aiškinamasi ar pažeidėją užfiksavusi kamera yra legali, ar ne, komentavo A. Križinauskas.

A. Križinauskas svarstė, jog draudikų biuras galėtų tikrinti visus šalyje registruotus automobilius, o aptikus neapdraustus, duomenis apie tai perduoti policijai. Tačiau tuomet būtų susidurta su situacija, kai nuobaudų sulauktų ir tie automobilių savininkai, kurie jais nebuvo išvažiavę į gatves. Nes kieme laikyti nedraustą automobilį nėra draudžiama.

„Todėl vaizdo kamera, ar techninė priemonė kuri fiksuoja, veika kaip filtras, kad tu tikrai važiavai“, – sakė draudikų biuro direktorius A. Križinauskas.

Jis minėjo, kad automobilių srautą stebinčios ir nedraustus automobilius aptinkančios sistemos buvo įrengtos trijuose šalies miestuose: po vieną kamerą Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Tačiau dabar sutartis su sistemas įdiegusia ir aptarnavusia bendrove „Viltechna“ nėra pratęsta, pasak draudikų biuro vadovo, tai daryti nebėra prasmės.

„Valstybė perima šią funkciją ir tai daro pakankamai rimtai. Pavyzdžiui sektoriniuose greičio matuokliuose veikia numerių atpažinimo sistema, kurios pagalba tikrinama ar automobiliai yra drausti“, – sakė A. Križinauskas.

Kamerų tinklas jau sumontuotas ir netrukus pradės veikti ir Kaune. Kameros fiksuos visų pravažiuojančių automobilių numerius, šie duomenys bus saugomi kelis metus. O važiuojantys neapdraustais ar laiku techninės apžiūros nepraėjusiais automobiliais, nuobaudų sulauks iš karto.

Draudimo polisas

Pati byla nėra reikšminga, kur kas svarbesnis – precedentas

„Mes, kaip biuras, jokių pinigų iš surinktų baudų negauname, neturime jokio intereso kuo daugiau sugaudyti. Bet mes žinome, kad neapsidraudusių vairuotojų padarytų žalų liūto dalį atlyginame mes visi“, – sakė A. Križinauskas.

Jo skaičiavimais, kiekvienais metais iki 2 tūkst. privalomu draudimu nedraustų automobilių vairuotojai padaro žalų už 3 – 4 mln. eurų, o didžiausia žalų suma kartą siekė ir 6 mln. eurų.

„Supraskime, tai nėra juokingos sumos. Tai viena priežasčių, kodėl draudimas kainuoja ne taip jau pigiai. Aišku, mes turime teisę išieškoti žalą regreso tvarka, tačiau tai padaryti toli gražu ne visada pavyksta“, – sakė draudikų biuro vadovas.

Komentuodamas teismo sprendimą, Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro direktorius minėjo, kad šiuo atveju labai svarbi ne pati byla, bet sprendimu formuojamas teisinis precedentas.

„Aš suprantu, kad tai yra bandymas formaliai rasti kokį nors kabliuką. Džiaugiuosi, kad teismas paklausė ir mūsų nuomonės, kurią mes detaliai pateikėme raštu. Teismas įsigilino, priėmė sprendimą, ir tai iš esmės yra gerai. Nors mums tai nėra reikšminga byla, bet precedento prasme – ji labai svarbi“, – sakė Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro direktorius A. Križinauskas.