Už įsigytą „Volvo XC90“ moteris sumokėjo 2500 eurų, tačiau dar važiuodama iš Vilniaus į Klaipėdą ji suprato, kad automobilis tikrai nėra toks tvarkingas, kaip tikino pardavėjas. Šiam nesileidus į kalbas ir nesutikus grąžinti pinigų bei pasiimti automobilio, moteris nusprendė ieškoti teisybės.

20 didelių trūkumų

Klaipėdietė netruko nuvairuoti automobilį į Klaipėdos techninių apžiūrų įmonę „Transkona“. Joje dar praėjusių metų gruodžio 5 d. patikrinus buvo nustatyta 20 didelių trūkumų. Paprastai jau vienas toks reiškia, kad automobilis negali būti eksploatuojamas, kol trūkumas nebus pašalintas.

Techninės apžiūros kontrolieriams užkliuvo automobilio stabdžių sistemos būklė, nekokybiškas ir matymo lauką apribojantis priekinis stiklas, nesureguliuoti priekiniai žibintai, sudilusi ir išdėvėta automobilio pakaba, netinkamai pritvirtinta išmetamoji sistema, automobilio kėbulo dugnas.

Taip pat buvo aptiktas skysčių nuotėkis, sudėvėtas automobilio vairo mechanizmas, netinkamai pritvirtintas akumuliatorius, problemų rasta ir dujų įrangoje.

Tarp nedidelių trūkumų buvo įrašyta tai, kad automobilis neturi gesintuvo, vaistinėlės, avarinio sustojimo ženklo, nėra apsaugos virš duslintuvo, trūkumų turi variklio dangtis, pavarų perjungimo svirtis.

Trūkumų sąrašas toks ilgas, kad Klaipėdos techninių apžiūrų centro kontrolieriams jis nė netilpo į vieną lapą.

Moteris neslėpė, kad toks sąrašas ją itin nustebino, mat dar prieš 8 mėnesius automobilis buvo pripažintas tinkamu važinėti gatvėmis.

Raimondas Simonavičius, advokatų kontoros „Win & Law“ Simonavičius ir partneriai advokatas, pabrėžė, kad žmonės, pirkdami automobilius, mato skelbimus, kuriuose tikinama, kad parduodama transporto priemonė kokybiška ir tinkama važiuoti.

„Kadangi jie nėra techniniai ekspertai, dažniausiai būtent tai, kad automobilis turi galiojančią techninę apžiūrą, tampa įrodymu, jog toks automobilis yra saugus, – kalbėjo teisininkas. – Pirkėjas negali palįsti po automobiliu, patikrinti, ar viskas tvarkinga, ar viskas veikia, nebent važiuojant išlenda kažkokių trūkumų. Bet jeigu neišlenda, žmogus ir tiki tuo „žaliu lapu.“

Iš automobilio – tik pavadinimas

Renaldas Gabartas, techninių apžiūrų centrus vienijančios asociacijos „Transeksta“ atstovas spaudai, pabrėžė, kad minėtas „Volvo“ buvo tikrintas Vilniuje, Naujosios Vilnios techninių apžiūrų centre. Iki kol pasiekė Klaipėdos techninių apžiūrų centrą, 15 metų amžiaus visureigis nuvažiavo daugiau nei 9 tūkst. kilometrų.

„Kitaip tariant, jis buvo gana intensyviai eksploatuojamas. Tokio amžiaus automobiliui toks intensyvumas yra didelis ir rida užtektina, kad išlįstų daugybė trūkumų, kuriuos sužymėjo Klaipėdos techninės apžiūros centras. Žvelgiant į sąrašą galima sakyti, kad iš automobilio likęs tik pavadinimas“, – akcentavo laidos „Delfi garažas“ pašnekovas.

Pasak R. Gabarto, asociaciją šokiravo užfiksuoti automobilio trūkumai, todėl buvo pradėta ieškoti, kaip galėjo nutikti, kad praėjusių metų kovą toks automobilis buvo pripažintas tinkamu naudoti. Pasak pašnekovo, labiausiai akis bado neįtikėtinai smarkiai pažeistas automobilio dugnas – kai kurios skylės ten tokios, kad galima įkišti ranką.

„Čia matyti akivaizdūs slėpimo požymiai. Korozijos pažeistas vietas užpurškia glaistu, galbūt kokia nors medžiaga nuo korozijos, vėliau galbūt pavažiuoja žvyrkeliu. Tada atrodo, kad automobilio dugnas būtų apdorotas antikorozine danga ir vientisas – tikrai nematyti jokių akivaizdžių problemų, skylių. Svarbi detalė ta, kad per techninę apžiūrą automobiliai nėra ardomi, kitaip tariant, dažniausiai kontrolieriai kėbulą vertina vizualiai“, – pasakojo specialistas.

Anot jo, techninės apžiūros metu nėra bandoma automobilio tikrinti nei kaltais, nei atsuktuvais, mat yra buvę atvejų, kai ką nors pajudinus atsikabindavo gabalas automobilio kėbulo, o tuomet savininkai puldavę kaltinti kontrolierius, esą šie sugadino automobilį.

Patikrinus klaipėdietės įsigytą "Volvo" nustatyta 18 trūkumų
Foto: Stop kadras

Techninę apžiūrą galima apgauti

Klaipėdietės Violetos teises ginti ėmęsis R. Simonavičius neslėpė, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) bus prašoma patikrinti techninių apžiūrų centrą, kuriame „Volvo“ buvo įvertintas tinkamu eksploatuoti.

R. Gabartas akcentavo, kad techninių apžiūrų centruose dirba žmonės, todėl jis neabejoja, kad pasitaiko atvejų, kai randama būdų susitarti su kontrolieriumi arba įkalbėti jį nepastebėti kokių nors trūkumų.

„Kalbant apie šią „Volvo“ situaciją, mes bandėme atsekti, kaip taip nutiko, mat to kontrolieriaus, kuris praėjusių metų pavasarį tikrino automobilį, reputacija yra absoliučiai nepriekaištinga, jį kolegos vertina kaip vieną geriausių technikos ekspertų ir kaip žmogų, kuris niekada nedavė pagrindo suabejoti jo sprendimais. Jis tos istorijos neprisimena, mat tas automobilis niekaip neatkreipė į save dėmesio. Tuo metu buvo nustatyti keli dideli automobilio trūkumai, po savaitės jis grįžo į pakartotinę apžiūrą, tie trūkumai buvo sutvarkyti“, – pasakojo R. Gabartas.

Visgi jis neslėpė – jeigu norima apgauti techninės apžiūros kontrolierius, tą sėkmingai galima padaryti.

„Kita problema, kad „žalias lapas“ yra priimamas kaip garantija. Tai nėra garantija, tai žinia, kad tuo metu automobilis atitiko galiojančius saugaus eismo reikalavimus. Tačiau automobilis greitai dėvisi, pavyzdžiui, Latvijoje šešerių metų senumo automobilis kasmet turi įveikti techninę apžiūrą, – pasakojo žinovas. – Mūsų patirtis rodo, kad tokio amžiaus automobilis, išvažiavęs iš techninės apžiūros centro be trūkumų, geras būna pusmetį, vėliau pradeda lįsti bėdos.“

Renaldas Gabartas

Pastebėjo svarbias detales

R. Gabartas pasakojo, kad į Lietuvą „Volvo XC90“ atkeliavo iš JAV. Šioje šalyje automobilis buvo patyręs ganėtinai nemažą avariją, galimai netgi tokią, kad iššovė abi automobilio priekinės saugos pagalvės.

„Sunku pasakyti, kas tiksliai buvo pažeista ir kiek stipriai, bet kad su dugnu buvo atsitikęs kažkoks „kriminalas“, faktas. Man yra tekę kalbėtis su chemikais, kurie rūpinasi antikorozine automobilio apsauga, jie sako, kad pažeidus metalą iš karto prasideda korozijos procesas. Jeigu jis nėra stabdomas, korozija per metus „suvalgo“ po milimetrą metalo. Tai šiuo atveju faktas, kad dugnas buvo stipriai pažeistas ir nebuvo remontuotas pagal reikalavimus“, – pastebėjo žinovas.

Jis atkreipė dėmesį ir į „Volvo“ ridą. Paaiškėjo, kad ši atsukta, – sumažėjusi kone 50 tūkst. km.

„Tikrai gaila, kad žmogus net nebandė atidžiau pasižiūrėti į automobilį, nes vien tik turint automobilio kėbulo ir registracijos dokumento numerius patikrinti minimalius duomenis galimybių tikrai yra“, – konstatavo pašnekovas.

Teigiama, kad šitaip atrodė "Volvo" prieš atkeliaudamas į Lietuvą

Atsukta rida ir bent 4 avarijos

Tai, kad tokį automobilį verta patikrinti atidžiau, išduoda bendrovės „carVertical“ suformuota „Volvo“ istorijos ataskaita. Joje – bent du perspėjimai, turintys atkreipti potencialaus pirkėjo dėmesį.

Automobilis pagamintas 2004 m., pirmą kartą užregistruotas šių metų liepos pabaigoje JAV. Ir jau 2006 m. pabaigoje buvo užfiksuota, kad automobilis pateko į avariją. Į dar vieną avariją „Volvo“ papuolė jau 2008 m.

Tikslių duomenų, kas nutiko 2006 m., nėra, tačiau Arnas Vasiliauskas, „carVertical“ Inovacijų ir produktų vadovas, „Delfi“ pasakojo, jog nukentėjo automobilio priekinė dalis, stiklas, buferis. Nors avarija užfiksuota ir 2008 m., pažeidimų mastas taip pat nežinomas. Visgi jau 2009 m. automobilis buvo atvežtas į Lietuvą, kur balandžio pabaigoje atlikta pirmoji techninė apžiūra. Čia nustatyta, kad automobilis nuvažiavęs 84 144 km.

Po dar poros metų, 2011-aisiais, atliekant automobilio techninę apžiūrą, rida siekė 195 968 km, kitaip tariant, išaugo daugiau negu dukart.

2012 m. automobilis pateko į avariją, tačiau, kas tiksliai buvo pažeista bei kokio dydžio žala buvo padaryta, – neaišku. Visgi jau 2013 m. atliekant techninę apžiūrą matyti, kad šis tas pasikeitė, – čia užfiksuota vos 144 664 km rida. Mažiausiai 51 tūkst. km mažesnė nei prieš porą metų.

Žvelgiant į ridos istoriją įdomiai atrodo ir tai, kad 2015 m., kai buvo atliekama techninė apžiūra, automobilis buvo nuvažiavęs vos 11 tūkst. kilometrų. Akivaizdu, kad techninės apžiūros įveikti iš pirmo karto nepavyko, todėl teko grįžti. Vėliau kas porą metų buvo fiksuojami nežymus, iki 20 tūkst. km siekiantys, ridos padidėjimai.

„carVertical“ pateikiamoje istorijoje matyti ir dar vienas įrašas – 2018 m. lapkritį, vos prieš porą metų, automobilis patyrė dar vieną avariją. Šįkart nukentėjo „Volvo“ galinė dalis.

Tokių pat – daugybė

Apskaičiuojama, kad vidutinė tokio modelio rinkos vertė – 4261 euras, tačiau klaipėdietė už savo pirkinį sumokėjo gerokai mažiau – 2500 eurų.

„Visuomet sakau, kad svarbiausia – žinoti realią būklę. Kai žinai jo būklę, tada gali įvertinti, ar prašomos kainos jis vertas. Svarbiausia, kad nebūtų slepiama būklė, nes dažniausiai toks automobilis pristatomas kaip nuvažiavęs 190 tūkst. km ir niekuomet nedaužtas. Tada atsiranda „kriminalas“, nes žmogus nežino, ką perka“, – kalbėjo A. Vasiliauskas.

„carVertical“ turimi duomenys iškalbingai nupasakoja Lietuvos automobilių rinkos situaciją. Pavyzdžiui, nors automobilio ridos klastojimas yra Baudžiamojo kodekso pažeidimų sąraše, vidutiniškai Lietuvoje rida „sumenksta“ daugiau nei 71 tūkst. km.

Negana to, pabrėžia bendrovės specialistai, duomenys rodo, kad vienas iš penkių jų sistemoje tikrinamų automobilių buvo remontuojamas kėbulo meistrų, kitaip tariant, jį teko atkurti po patirtų avarijų.