Pirmiausia trimis automobilvežiais bei specialiu krautuvu, skirtu automobiliams pakelti nuo žemės, apsiginklavę policijos pareigūnai drauge su Vilniaus miesto savivaldybės Viešiosios tvarkos skyriaus atstovais atvažiavo į sostinės Ozo gatvę.
Pirmasis į pareigūnų akiratį papuolė prie pat perėjos paliktas automobilis. Kelių eismo taisyklės (KET) nurodo, kad šitaip palikti transporto priemonę draudžiama, mat iki perėjos turi likti 5 metrų tarpas. Priešingu atveju pėstieji, norintys kirsti kelią, vairuotojams lieka nematomais.
Kai jau buvo pasiruošta automobilį nukelti, tuoj pat iš darbovietės išbėgo jo savininkė ir patikino, kad tuoj pat automobilį patrauks, paprašė jo nenuvežti. Nepaisant to, buvo akivaizdu, kad pareigūnams šioje gatvėje darbo netrūks.
Pažeidėjų neieškos
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vadas Žydrūnas Adomaitis DELFI minėjo, kad ne vietoje paliekamų automobilių problema Vilniuje labai aktuali, tačiau tik pastaruoju metu ją imta spręsti drastiškesniais būdais.
Nepaisant to, jeigu bandant nuvežti automobilį atsiranda jo savininkas, Ž. Adomaitis akcentavo, kad niekas per prievartą transporto priemonės nebandys nutempti. Automobilis bus grąžintas žmogui, kuris privalės jį pastatyti tinkamoje vietoje arba patraukti iš draudžiamos, be to, bus skirta bauda už KET pažeidimą.
Nurodoma, kad bauda už neleistinoje vietoje pastatytą transporto priemonę siekia 30-90 eurų.
Kitaip nei tuo atveju, kai automobiliu užstatomos kitos transporto priemonės ir išvažiuoti negalintys vairuotojai kreipiasi į policiją prašydami pagalbos, o ši – skambina automobilio savininkui ir perspėja apie situaciją, KET pažeidėjai skambučių iš policijos pareigūnų nesulauks.
„Kai automobiliu užstatomos kitos transporto priemonės, tai nekelia pavojaus. O kad ir šiuo atveju, matome, kad automobilis užstatęs perėją, pėstieji eina, tačiau jų kiti važiuojantys nemato – pavojus yra akivaizdus. Todėl ir imamės veiksmingesnių priemonių, nes vairuotojo paieška užtrunka. Tad, galima pasakyti, kad KET pažeidėjai skambučių iš policijos tikrai nesulauks“, – pabrėžė Ž. Adomaitis.
Savo automobilio neradęs ten, kur paliko, savininkas galės paskambinti trumpuoju pagalbos numeriu 112, o ten dirbantys operatoriai informuos, kodėl automobilis buvo nuvežtas ir kur jis dabar yra.
Nori nuvežinėti kasdien
Adomas Bužinskas, Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojas, akcentavo, kad niekas nesirengia nuvežinėti tų automobilių, kurių savininkai yra nesusimokėję rinkliavos – dėmesio centre yra transporto priemonės, pastatytos pažeidžiant KET.
„Natūralu, kad tokie automobiliai turi būti pašalinami. Tokia praktika taikoma Vakarų Europos didžiuosiuose miestuose, nemanau, kad mes turime atsilikti“, – kalbėjo DELFI pašnekovas.
Pasak jo, po pirmosios įvykdytos akcijos atgarsiai buvo įvairūs: dalis gyventojų sveikino iniciatyvą, kiti – piktinosi, kodėl pasirinktas jų kiemas ar gatvė. Nepaisant to, sako A. Bužinskas, nors visų ne vietoje pastatytų automobilių nuvežti neįmanoma, tačiau geriausias būdas išvengti nemalonumų – nedaryti KET pažeidimo.
„Mūsų tikslas – susitarti su policija taip, kad kiekvieną dieną automobiliai būtų nuvežami pagal mūsų ir policijos susitartus prioritetus“, – akcentavo A. Bužinskas.
Priemones tobulins
Pašnekovas akcentavo, kad jau po pirmosios akcijos išryškėjo kelios problemos, kurias reikėtų išspręsti. Pavyzdžiui, dabar automobiliai nuvežami į Minsko plente esančią aikštelę, tačiau pastaroji savaitgaliais nedirba, tad vairuotojams, nespėjusiems atsiimti automobilių darbo dieną, tai reiškia papildomus rūpesčius.
„Galbūt mes iš miesto pusės galėsime pasiūlyti aikštelę, kuri yra patogesnėje vietoje, nes dabar Minsko plentas tikrai nėra pati patogiausia vieta, o nesinori, kad ta atgrasymo nuo pažeidimų priemonė būtų itin nepatogi“, – kalbėjo A. Bužinskas.
