Du girti vyrai: abu be kelnių, o bet vienas – su marškinėliais
Ar privalo policijos pareigūnai patys matyti, kaip neblaivus asmuo vairuotoja automobilį, ar galima remtis ir kitais įrodymais? Šią dilemą sprendė iš pažiūros vieną iš daugelio neblaivių vairuotojų bylų nagrinėjęs Kauno apylinkės teismas, o vėliau – nuteistojo skundo sulaukęs Kauno apygardos teismas.
Istorija, kuri Kauno rajone, Lapių seniūnijos Drąseikių kaime vyko praėjusių metų birželio 24 dienos popietę gana įdomi teisine prasme.
Prie kauniečių pamėgto Drąseikių karjero išsimaudyti automobiliu atvykusi šeima stabtelėjo prie kaimo parduotuvės. Moteris su vaikais liko automobilyje, o vyras nuėjo vidun. Vėliau jis liudijo ten pamatęs du akivaizdžiai girtus vyrus, vienas buvęs tik su glaudėmis, stambaus kūno sudėjimo, kitas smulkesnis ir šiek tiek daugiau apsirengęs. Jie apsipirkę iš parduotuvės išėjo.
„Jis susimokėjo už savo prekes, įsėdo į automobilį ir pamatė, jog priešais stovinčiame automobilyje sėdi tie patys du vyriškiai, kuriuos matė parduotuvėje“, – liudininko parodymus cituoja teismas.
Tas pačias aplinkybes patvirtino ir automobilyje su vaikais vyro laukusi liudininko žmona.
„Iš parduotuvės išėjo du pusnuogiai vyrai, vienas tik su glaudėmis, o kitas – tik su marškinėliais, abu atrodė akivaizdžiai neblaivūs. Vyras, kuris buvo su marškinėliais, atsisėdo į vairuotojo pusę, o visiškai nuogas – į keleivio pusę“, – tvirtino moteris.
Abiejų girtų vyrų kūno sudėjimai bei jų apranga tapo itin svarbiomis detalės nagrinėjant bylą teismuose.
Užblokavo automobilį ir neleido važiuoti
Su šeima prie karjero išsimaudyti atvykęs pilietiškas vyras taip pat matė, kaip girtas, pusnuogis vyras sėdi šalia stovėjusio „Audi A4” vairuotojo pusėje, jo kompanionas įsitaisė šalia, keleivio vietoje.
Tik jam atsisėdus, automobilis „Audi“ buvo užvestas, girtas vairuotojas pradėjo rodyti posūkį ėmė sukti į kelią. Liudininkas atkreipė dėmesį į vėliau daug reikšmės turėjusią detalę – vairuotojas buvo su marškinėliais ir stambesnis, o keleivis be marškinėlių, smulkesnio sudėjimo.
Pilietiškas žmogus neliko abejingas matydamas, kad girtas vairuotojas suka į kelią. Jis sušuko žmonai filmuoti, kad abu girti, ir savo automobilį užstatė taip, kad „Audi“ su girtais vyrais niekur nevažiuotų.
Su šeima buvusiam liudininkui išlipus iš savo automobilio, užstatytas „Audi“ dar pavažiavo atgal, jame buvę vyrai liepė patraukti automobilį, tačiau šis jiems atsakęs, jog abu jie girti ir niekur nevažiuos. Už automobilio „Audi“ stovėjo dar viena mašina, todėl jiems buvo sudėtinga išsisukti, tad automobilis taip ir liko stovėti.
Supratęs, jog kelionė baigėsi, neblaivus „Audi“ vairuotojas su apsvaigusiu pusnuogiu keleiviu ėmė iš salono rinktis daiktus ir patraukė pėsčiomis. Tuo metu jų automobilį užstatęs liudininkas apie incidentą pranešė policijai.
Duomenų pakako kaltei įrodyti
Vienas policijos pareigūnų vėliau teisme prisiminė tądien gavęs pranešimą apie neblaivų vairuotoją ir su kolega vykęs į Drąseikių kaimą, kur Medžiotojų gatvėje, prie parduotuvės jį pasitiko liudininkas. Šis pasakė kuria kryptimi nuėjo girtas vairuotojas su keleiviu. Policininkas minėjo ir svarbią bylai aplinkybę – liudininkas nurodė matęs patį vairavimo faktą bei apibūdino vairuotojo požymius – stambaus sudėjimo vyriškis be kelnių.
Neilgai trukus abu vyrai buvo surasti. „Audi“ vairavusiam stambaus sudėjimo vyrui policijos automobilyje buvo nustatytas vidutinis, 2,12 promilių girtumas.
Pasak pareigūno, vairuotojas nurodė, kad per laikotarpį, kol ėjo nuo automobilio iki kol buvo surastas policijos pareigūnų, alkoholio nevartojo.
Baudžiamąją bylą nagrinėjant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo remtasi ne tik liudininkų parodymais, bet ir vaizdo medžiaga. Automobilyje su vaikais buvusi moteris paraginta vyro telefonu nufilmavo, kaip neblaivus vairuotojas bando manevruoti automobiliu.
Surinktų įrodymų pakako, tad Evaldą V. teismas pripažino kaltu būnant girtam vairavus automobilį ir skyrė 3,5 tūkst. eurų baudą, trejiems metams atėmė teisę vairuoti transporto priemones bei nusprendė konfiskuoti „Audi A4” vertę atitinkančią pinigų sumą – 785 eurus.
Nuosprendį apskundė, prašė išteisinti
Toks teisme verdiktas nepatiko solidžią baudą gavusiam ir teisę vairuoti trejiems metams praradusiam vyrui. Šį nuosprendį jis apeliacine tvarka apskundė Kauno apygardos teismui, teigė būdamas girtas automobilio nevairavęs ir prašė išteisinti.
Pagrindiniu nuteistojo argumentu tapo kelių sekundžių trukmės vaizdo įrašas, kurį telefonu nufilmavo liudininkė. Vyras tikino, kad jį nuteisęs teismas padarė išvadą, kad jis girtas vairavo automobilį remdamasis filmuota medžiaga, kurioje matosi, kad automobilis pajuda atgal, tačiau teismas nieko nepasisako apie tai, kiek per 3 sekundes pavažiavo automobilis.
Abejota ir tuo, ar liudininko parodymai atitinka vaizdo medžiagoje užfiksuotas aplinkybes. Liudytojas minėjo, kad vairuotojas buvo pavažiavęs apie 3 – 4 metrus į priekį susukęs ratus į kairę pusę. Iš byloje esančių nuotraukų, kuriose užfiksuotas automobilis, matosi, jog priekiniai ratai susukti į dešinę pusę, dešinėje automobilio pusėje yra pastatas.
„Be to filmuotoje medžiagoje nėra užfiksuota, kad jis atlieka būtinus vairavimui veiksmus: perjungia pavarą, manevruoja, kad pastatytų automobilį tvarkingai prie šaligatvio ir t.t. Taip pat automobilio užvedimo spynoje nebuvo ir raktelių, o be jų automobilio vairo pasukti neįmanoma, nes jis užsirakina, posūkio signalo taip pat įjungti neįmanoma“, – skundą cituoja teismas.
Teismo argumentas: važiavokelis metrus, bet akivaizdžiai vairavo
Šį nuteistojo skundą nagrinėjus Kauno apygardos teismo trijų teisėjų kolegija dar kartą pažvelgė į situaciją.
„Aukštesnysis teismas pažymi, kad vertinant liudytojų parodymus darytina išvada, jog vaizdo medžiagoje užfiksuota tik dalis Evaldo V. vairavimo epizodo, kuomet jis jau susuko ratus į dešinę ir nepavykus išvažiuoti pradeda rinktis daiktus“, – konstatavo teismas.
Nutartyje nurodyta, jog liudininkų parodymai neprieštarauja pateiktam vaizdo įrašui, kurį bandė nuginčyti nuteistasis. Taip pat minima, jog liudytojo nurodomos aplinkybės, kad automobilis „Audi“ buvo užvestas, pradėjo rodyti posūkį, išvažinėjo, vyko prieš vaizdo įrašo pradžią iki kol liudytojas užstatė Evaldo V. vairuojamą automobilį.
„Apeliantas teigia, kad filmuotoje medžiagoje nėra užfiksuota, kad jis atlieka būtinus vairavimui veiksmus, t. y. perjungia pavarą, manevruoja, kad pastatytų automobilį ir pan., tačiau iš vaizdo įrašo daroma neabejotina išvada, kad Evaldas V., nors tik kelis metrus, tačiau akivaizdžiai vairavo automobilį „Audi“, – pasisakė Kauno apygardos teismo kolegija.
Teismas taip pat padarė išvadą, kad nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės bei argumentai yra tik jo gynybinė versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jas paneigia nuoseklūs ir objektyvūs liudytojų parodymai, kita bylos medžiaga.
„Aukštesnysis teismas pažymi, kad šioje byloje pagrindiniu įrodymu yra ne liudytojo pateiktas vaizdo įrašas, o būtent abiejų liudytojų parodymai tiek apie aplinkybes, vykusias iki vaizdo įrašo, tiek ir vaizdo įrašo fiksavimo metu“, – nutartyje pasisakė sausio 9 dieną nuteistojo skundą atmetęs Kauno apygardos teismas.
