DELFI redakcijai parašiusio Michailo istorija prasidėjo prieš 3 metus – 2015 m. spalį, kai vyras gavo teisę vairuoti. Egzaminus laikė Lietuvoje, tad ir pažymėjimą gavo lietuvišką, tačiau emigravo į Didžiąją Britaniją.
„Pasikeičiau „teises“ į angliškas. Visi taip daro, kad draudimas būtų pigesnis ir mažiau klausimų visiems būtų. Lietuvišką kortelę nusiunčiau į DVLA – anglišką „Regitrą“, po savaitės gavau anglišką, o lietuviška buvo išsiųsta į Lietuvą ir sunaikinta“, – pasakojo vyras.
Pirmas kartas – už greitį
2016-ųjų vasarą Michailas apsilankė Lietuvoje, atvairavo Didžiojoje Britanijoje įsigytą „Audi A7“. Liepos viduryje vyras patraukė pareigūnų dėmesį – kelyje Mažeikiai-Plungė-Tauragė jį sustabdė nežymėtas policijos pareigūnų automobilis. Vairuotojas viršijo leistiną greitį 86 km/val. – ten, kur galima važiuoti 70 km/val., skriejo 158 km/val.
„Pasiaiškinime parašiau, kad gailiuosi, paaiškinau, kur skubėjau, teismas liepos pabaigoje skyrė teisės vairuoti atėmimą vieneriems metams“, – pasakojo Michailas ir pridūrė, kad policijos pareigūnai iš jo angliško vairuotojo pažymėjimo nepasiėmė.
Vyras sakė, kad po teismo grįžo atgal į Didžiąją Britaniją ir tikino, jog buvo gavęs laišką su raginimu pristatyti anglišką dokumentą į policiją, tačiau jau buvo išvykęs.
„Paprašiau sesės, kad nueitų į policiją ir pasiaiškintų, nes grįždamas į Didžiąją Britaniją aš praradau piniginę su visom banko kortelėm, tapatybės dokumentu ir vairuotojo pažymėjimu“, – aiškino pašnekovas.
Sugrįžęs į Didžiąją Britaniją Michailas suskubo pasirūpinti anglišku vairuotojo pažymėjimu. Kaip sako pats, pagalvojo, jog teisė vairuoti atimta Lietuvoje, ne Didžiojoje Britanijoje, tad kreipėsi į DVLA.
„Sumokėjau 20 svarų ir po 3 dienų gavau naują anglišką vairuotojo pažymėjimą“, – pasakojo jis.
Neteko to, ko neturėjo
Į Lietuvą vyras vėl grįžo po metų, tuo pačiu, sakė, planavo ir išsilaikyti reikiamus egzaminus, kad atgautų teisę vairuoti Lietuvoje. Visgi planų įgyvendinti nespėjo.
„Atsisėdau prie vairo išgėręs, vežiau draugą namo. Sustabdė policija, įpūčiau 0,79 promilės. Policija paprašė vairuotojo pažymėjimo ir padaviau anglišką kortelę. Pareigūnai man surašė protokolą, kad vairavau transporto priemonę būdamas neblaivus, skyrė baudą ir atėmė teisę vairuoti“, – pasakojo Michailas.
Pašnekovas pabrėžė, kad teismo nesulaukė, mat jau turėjo bilietus grįžimui į Didžiąją Britaniją, tad teismo procesas įvyko jam nedalyvaujant.
Tas pats egzaminas – dukart?
Dar po metų vyras nusprendė grįžti gyventi į Lietuvą, kaip sako pats – dėl sunkios mamos ligos, mat jai reikia priežiūros. Grįžo, pabrėžia pats, taip pat Anglijoje registruotu automobiliu, tik šįkart „Mercedes-Benz GLE43“.
„Draugas važiavo atostogų į Lietuvą, tai ir parvairavo mašiną. Kadangi mamą reikėjo visur vežioti, man prireikė vairuotojo pažymėjimo. Aš praėjau visus reikiamus kursus, išlaikiau vairavimo teoriją ir praktiką, bet po visko vis tiek negalėjau atgauti „teisių“ – stebėjosi Michailas. – „Regitros“ darbuotoja pasakė, kad aš perlaikiau egzaminus už antrąjį pažeidimą, kai vairavau girtas. Išdavė lapą, kad išlaikiau egzaminus, ir pasakė, kad policija turi nuimti apribojimus dėl pirmos bausmės – už greičio viršijimą.“
Mažeikių rajono policijos pareigūnų atsakymas Michailą pribloškė. Apsilankęs pas pareigūnus jis išgirdo priešingą istoriją: kad išlaikyti egzaminai yra už 2017 m. padarytą Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimą. Tam, kad atgautų teisę vairuoti, jis turi išlaikyti tuos pačius egzaminus dar kartą, o šie, esą, „užsiskaitys“ už 2016 m. įvykdytą greičio viršijimą.
„Pasakiau, kad aš prieš pusvalandį išlaikiau „Regitroje“ egzaminą, turiu galvą, rankas, žinau taisykles, moku vairuoti. Tai negi man dabar reikia padaryti tą patį antrą kartą iš eilės? Ir išgirdau atsakymą, jog taip“, – stebėjosi vyras, kurio nuomone, antrasis KET pažeidimas turėjo pratęsti teisės vairuoti atėmimo laikotarpį dar metams, o ne virsti dar katra atimta teise vairuoti.
Vyras neslėpė, kad tokį policijos pareigūnų atsakymą laiko pasišaipymu. Ir pabrėžė, kad Mažeikiuose dabar tenka gyventi lyg po didinamuoju stiklu – policijos pareigūnai esą atpažįsta jo turimą „Mercedes-Benz“ ir vos pamatę, stabdo patikrai.
„Pirmą savaitę stabdė kiekvieną dieną, kur tik pamatydavo. Perlaikiau egzaminus ir gaunu pasityčiojimą. Kiek klausiau, visi sako, kad reikalavimas antrą kartą laikyti tą patį egzaminą yra nelogiškas“, – guodėsi Michailas.
Iš policijos į „Regitrą“ ir atgal
DELFI pasiteiravus apie situaciją Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK), kuriam pavaldus Mažeikių rajono policijos komisariatas, panašu, kad greičiausiai nesusikalbėjimas įvyko aiškinantis, už kokį pažeidimą vyras laikė papildomo vairavimo mokymo egzaminus „Regitroje“.
Telšių apskrities VPK komunikacijos grupės vyriausioji specialistė Aušra Blaževičienė DELFI teigė, kad į policijos pareigūnus vyras kreipėsi dar lapkritį.
„Jam buvo panaikinti su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu susiję apribojimai įvykdžius numatytas sąlygas. Tačiau šie apribojimai panaikinti tik už 2016 m. įvykdytą KET pažeidimą“, – akcentavo A. Blaževičienė.
Ji paaiškino, kad nuo 2017 m. sausio 1 d., teisės vairuoti suteikimą vykdo „Regitra“. Kadangi KET pažeidimas įvyko, t. y. neblaivus Michailas vairavo jau po šios datos, norint panaikinti teisės vairuoti apribojimą, vyrui reikėtų kreiptis būtent į „Regitrą“.
„Apie tai asmuo infromuotas ir supažindintas su reikalingais atlikti tolesniais veiksmais“, – akcentavo specialistė.
„Regitra“ gūžčioja pečiais
Apie tai, kad keitėsi įstaigos, grąžinančios teisę vairuoti, primena ir „Regitros“ atstovai. Iki 2016 m. pabaigos atimtą teisę vairuoti grąžina policijos pareigūnai. Jei teisė vairuoti buvo prarasta 2017 m., ją, atlikus visas reikiamas procedūras, grąžina „Regitra“.
Kaip aiškino „Regitros“ atstovai, jei pradedantiesiems arba kitiems vairuotojams dėl KET pažeidimų atimta teisė vairuoti metams ar ilgiau, vairavimo mokykloje jiems reikės pabaigti papildomus mokymus ir išlaikyti teorijos bei praktikos egzaminus „Regitroje“. Tiems, kurie sėdo prie vairo neblaivūs, dar reikės gauti ir sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą, kuris išduodamas pagal privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą.
„Regitra“ visus duomenis apie galiojančius apribojimus Lietuvos vairuotojams gauna iš Administracinių nusižengimų ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrų.
Tačiau kur reikėtų kreiptis DELFI pašnekovui, teisę vairuoti praradusiam dukart, o antrą kartą – formaliai jos nė neturint, „Regitros“ specialistai pasakyti negalėjo.
„Reikia pripažinti, kad istorija yra pakankamai paini ir sudėtinga, todėl konkretų atsakymą galėtų gauti tik pats asmuo“ – sakoma DELFI atsiųstame atsakyme.
Rado klaidų
Kad istorija neeilinė, sutinka ir advokatas, dr. Arnas Paliukėnas. Jo žodžiais, kai kurie šios istorijos aspektai sunkiai suprantami.
Pirmiausia, atkreipia dėmesį jis, jei asmuo nuolat gyvena užsienio valstybėje ir turi jos išduotą vairuotojo pažymėjimą, padarius kitoje šalyje KET pažeidimą, teisė vairuoti apribojama tik konkrečioje valstybėje, o vairuotojo pažymėjimas privalo būti grąžintas jį išdavusiai institucijai. Būtent tokia tvarka nurodyta „Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos apraše“. Kitaip tariant, policijos pareigūnai, apriboję vyro teisę vairuoti, turėjo vairuotojo pažymėjimą perduoti dokumentą išdavusiai Didžiosios Britanijos institucijai.
„Ar teisės vairuoti asmuo turėtų netekti ir šalyje, kurioje nuolat gyvena, turi nuspręsti tos šalies teisėsaugos institucijos, besiremdamos šalyje galiojančiais teisės aktais“, – pabrėžia A. Paliukėnas.
Jeigu pažeidimas būtų padarytas turint Lietuvoje išduotą vairuotojo pažymėjimą ir per metus nebūtų spėta išklausyti privalomų pažeidėjams kursų, išlaikyti egzaminų, dokumentas turėjo būti sunaikintas. Tai reiškia, aiškina advokatas, kad antro pažeidimo atveju asmuo turėjo būti baudžiamas kaip neturintis pažymėjimo išvis.
„Kalbant apie „Regitros“ egzaminų laikymą antrą kartą, vadinčiau tai teisiniu absurdu. Net ir nesiejant jų su pirmu pažeidimu, kuris įtakos tam neturėtų turėti, nes asmuo pavėlavo ir pažymėjimas turėjo būti sunaikintas. Teisėtu pagrindu galima sugalvoti įvairių kursų, be kurių asmuo negalėtų eiti laikyti egzaminų „Regitroje“, bet jeigu jis juos laikyti jau galėjo, papildomi įpareigojimai dar kartą laikyti tuos pačius egzaminus, yra kažkas, švelniai tariant, keista ir sunkiai suprantama tiek teisine, tiek žmogiška prasme“, – komentavo A. Paliukėnas.
