Praeitos avaitės pradžioje pasigirdus gandams, kad radarai fiksuoja net ir minimaliai viršijant greitį, DELFI pasiekė ne vienas skaitytojo laiškas.

Tačiau pareigūnams pasipiktinę vairuojai buvo nė motais. „Yra nustatytos Kelių eismo taisyklės (KET), kuriose aiškiai įvardijami leistini greičiai. Jos galioja jau labai seniai ir jokie pakeitimai pastaruoju metu nebuvo daromi, todėl nelabai suprantu, kodėl vairuotojai yra nepatenkinti“, – praeitą savaitę komentavo Lietuvos kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Marija Kazanovič.

Pasiteiravus, kokie nusižengimai buvo užfiksuoti dažniausiai, M. Kazanovič tikina, kad apie 95 proc. visų užfiksuotų greičio viršijimo atvejų sudarė greičio viršijimas iki 10 km.val, taip pat 10-20 km/val.

„Europinėje statistikoje užimame tvirtą vidurinę poziciją, artimą ES vidurkiui. Vairuotojų kultūra keičiasi pamažu, tačiau pastebime augantį nepakantumą pavojingiems ir šiurkštiems KET pažeidimams, augantį aktyvumą pranešant policijai apie pavojingai manevruojančius, galimai neblaivius vairuotojus“, – apie lietuvių kelių kultūrą pasakoja policijos atstovė.

Vienintelė žūtis – Vilniuje

Vilniaus mieste ir jo rajone daugiausiai įvykių buvo užregistruoti sekmadienį. Per visą savaitę eismo įvykiuose buvo sužeista 19 žmonių. Iš jų – didžioji dalis vairuotojai.

Pareigūnai taip pat negailėjo baudų ir pėstiesiems: net 69 pėstieji buvo nubausti už KET taisyklių pažeidimus.

Pareigūnai sustabdė 21 vairuotoją, kuris buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Būtent dėl neblaivaus vairuotojo, eismo įvykio metu Vilniaus mieste žuvo vienas žmogus.

DELFI primena, kad sekmadienio naktį, 4.17 val., Vilniuje, prie Laisvės ir Pilaitės prospektų sankryžos susidūrus trims automobiliams, žuvo vieno jų keleivė. Avarijos kaltininkas girtas - vairuotojui (gim. 1963 m.) nustatytas 1,51 prom. girtumas.

Avarija įvyko Pilaitės pr., kai prie sankryžos su Laisvės pr. automobiliai stovėjo laukiant žalio šviesoforo signalo. Vienoje juostoje stovėjo BMW, kitoje - pavežėjimo įmonės „eTransport“ automobilis „Toyota Prius“. Atlėkęs „CityBee“ automobilis „VW Golf“ trenkėsi į juos abu. BMW nukentėjo mažiau, bet „Toyota“ visiškai sumaitota. Pastarasis automobilis ir „VW Golf“ po susidūrimo atsidūrė Laisvės pr.

„Toyota“ keleivė (gim. 1991 m.) žuvo vietoje.

Ignoruoja meteorologines sąlygas

Kaune saugaus greičio savaitė buvo šiek tiek ramesnė. Pareigūnai užfiksavo 180 leistino važiavimo greičio viršijimo atvejų ir 50 pėsčiųjų padarytų Kelių eismo pažeidimų. Taip pat esą nustatyta 18 neblaivių dviratininkų ir dar tiek pat neblaivių automobilių vairuotojų. Nustatytas ir vienas pavojingo ir chuliganiško vairavimo atvejis.

„Dažnai vairuotojai renkasi maksimalų leistiną greitį, kartais jį ir viršija vietoj to, kad atsižvelgtų į meteorologines sąlygas, kelio dangą ir pasirinktų saugų greitį. Tuomet ne tik fiksuojami Kelių eismo taisyklių pažeidimai, bet ir įvyksta eismo įvykiai. Kelyje privalome būti atidūs ir kantrūs – kai tampame eismo dalyviais esame atsakingi ne tik už save, bet ir už kitus eismo dalyvius“, – sako Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius, pabrėždamas, kad policijos Kauno apskrities pareigūnai aktyviai organizuoja įvairaus pobūdžio prevencines priemones, skirtas atkreipti visų eismo dalyvių dėmesį į saugų elgesį keliuose.

Klaipėdoje be perstojo blyksėjo greičio radarai

Kaip teigia Klaipėdos apskr. VPK atstovė spaudai Andromeda Grauslienė, Europos saugaus ir leistino greičio kontrolės savaitės metu Klaipėdos apskrities keliuose įrengti stacionarieji greičio matuokliai užfiksavo 16 397 greičio viršijimo atvejus. „Kelių policijos tarnybos pareigūnų teigimu, tai yra itin didelis skaičius. Reikia paminėti, kad balandžio 17-19 d. buvo paskelbta nulinė tolerancija greičio viršijimui, tai yra fiksuotas net 1 km/h nei leista didesnis greitis“, – sako policijos atstovė.

Esą balandžio 20-22 d. policinių priemonių Klaipėdos mieste, Plungės rajone ir Palangos mieste metu buvo patikrinta 718 transporto priemonių. Saugumą keliuose esą užtikrino 20 pareigūnų ir du rėmėjai. „Nustatyti 34 Kelių eismo taisyklių pažeidimai: 8 neblaivūs vairuotojai, 4 – be vairuotojo pažymėjimo, 2 vairuotojų alkoholio vartojimo atvejai iki leistos ribos. Vairuotojų girtumas svyravo nuo 0,19 iki 1,12 promilės“, – pasakoja A. Grauslienė.

Gatvėse patruliavo ilgiau

Šiaulių miesto vairuotojai ne ką mažiau nusileidžia ir didžiųjų miestų vairuotojams: Šiaulių apskr. VPK pareigūnai nustatė net 210 greičio viršijimo atvejų. Taip pat buvo fiksuoti 7 įskaitiniai eismo įvykiai, jų metu sužeisti 8 žmonės, žuvusių nėra. Kaip teigia Šiaulių apskr. VPK atstovas spaudai Artūras Šliavas, daugiausiai nusižengimų buvo greičio viršijimas, pėsčiųjų ir dviratininkų pažeidimai bei kalbėjimas mobiliu telefonu

Panevėžyje policijos pareigūnai nustatyto leistino važiavimo greičio kontrolę vykdė ilgiau ( apytiksliai 4 kartus daugiau laiko, negu įprastai), teigia Panevėžio apskr. VPK atstovė spaudai Karolina Miganovičienė. „Greitį matavo ekipažai, kurie turėjo galimybę, tuo metu nevyko į iškvietimus, eismo įvykius“, – teigia ji.

„Siekiame, kad Lietuvos keliuose greičio viršijimas taptų atgyvena, o kiekvienas vairuotojas gebėtų atsakingai pasirinkti tinkamą ir saugų važiavimo greitį, neviršydamas leistino važiavimo greičio. Kiekvienas gali prisidėti prie bendro saugios aplinkos keliuose kūrimo“, – teigia Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys.

Foto: Lietuvos kelių policijos tarnybos nuotr.

Europos kelių policijos tinklas TISPOL praneša, kad kad greičio viršijimas prisideda prie trečdalio visų eismo įvykių, kuriuose žūsta žmonės ir yra svarbiausias veiksnys, lemiantis avaringumą Europos keliuose. Šią savaitę Europos kelių policijos pareigūnai vieningai užtikrins, kad vairuotojai laikytųsi nustatyto leistino važiavimo greičio. Neatsakingi ir kitiems eismo dalyviams pavojingi vairuotojai, nepaisantys nustatyto važiavimo greičio, bus traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

Europos transporto saugumo taryba praneša, kad kiekvieną savaitę Europos keliuose vis dar žūsta 500 žmonių, o Europos Sąjungos tikslas iki 2020 metų sumažinti žuvusiųjų Europos keliuose skaičių per pusę vargu ar bus pasiektas. Europos keliuose 2010–2017 m. laikotarpiu avaringumas sumažėjo 20 proc., kai buvo užsibrėžtas tikslas avaringumą sumažinti 38 proc.