„Statistinis pažeidėjas yra dažniausiai jauno amžiaus, dažniausiai vyras ir neretai yra prabangaus ar prašmatnaus automobilio savininkas. Aš galiu šiek tiek pasidžiaugti ir pasakyti, kad visuomenė tikrai pilietiškėja, mes gauname labai daug pranešimų su nuotraukomis iš būtent tokių vietų. Šie pranešimai yra tiriami ir dažnai baigiasi administracinės nuobaudos skyrimu pažeidėjui. Nei automobilio prekės ženklas, nei spalva, nei jo prašmatnumas nesuteikia privilegijų atvažiuoti ir pastatyti automobilį neįgaliojo vietoje, nors yra tokių pažeidėjų grupė, kuri, jeigu ne barjerai, automobiliu nuvažiuotų į parduotuvės salę arba prie kasų“, – ketvirtadienio spaudos konferencijoje sakė Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius.
Jo teigimu, didėjantį gyventojų pilietiškumą rodo ir tai, kad šiemet per devynis mėnesius nubausta 10 tūkst. daugiau pažeidėjų nei pernai.
G. Aliksandravičius DELFI sakė, kad vyrai sudaro maždaug 65 proc. visų pažeidėjų, neretai pažeidėjų automobiliai kainuoja apie 100 tūkst. Lt.
„Kaip mes elgiamės stovėjimo aikštelėse, taip elgiamės ir kelyje. Gana dažnai prie parduotuvių esančiose aikštelėse statomi automobiliai, nepažymėti specialiu ženklu. O pasiaiškinimai būna labai įvairūs: „aš trumpam užbėgsiu“, „pažiūrėkite, kokį didelį krepšį nešu“, tuo tarpu neįgalusis susiduria su sunkumais pastatyti savo automobilį“, – sakė Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininkas.
G. Aliksandravičius pabrėžė, kad baudos pažeidėjams skiriamos ir gavus nuotraukas, kuriose aiškiai matyti pažeidimas, data, automobilio numeris.
Dalis neįgaliųjų gėdijasi ženklo
Lietuvos žmonių su negalia sąjungos vadovė Rasa Kavaliauskaitė sakė, kad vairuotojai dažnai nepagalvoja, jog judėjimo negalią turintiems žmonėms yra sunku išlipti iš automobilio, jei šalia stovi kita mašina.
„Netgi ne visada teisingai yra paženklintos neįgaliesiems skirtos vietos ir dažnai atsistojęs į tą vietą žmogus su vežimėliu negali išlipti. Tai yra tokios problemos, kurios jaunuoliams, sėdintiems prabangiuose automobiliuose, net į galvą neateina. Tiesa, situacija po truputį keičiasi. Dažniausiai pažeidėjai yra jauni žmonės, dažniau tai yra vyrai, kurie turi tikrai labai gražias mašinas“, – kalbėjo R. Kavaliauskaitė.
Jos teigimu, tai, kad specialų neįgaliojo ženklą galima tiesiog nusipirkti, yra piktnaudžiaujančių šia galimybe. Todėl, R. Kavaliauskaitės teigimu, reikėtų keisti šią sistemą ir išleisti specialius tik neįgaliesiems skirtus automobilių statymo bilietus, kuriuos jie galėtų palikti savo automobilyje matomoje vietoje, nes dalis neįgaliųjų gėdijasi ant savo automobilio klijuoti specialų ženklą.
„Užsienyje tik su tokiais specialiais bilietais ir vairuoja neįgalieji. Pavyzdžiui, Norvegijoje nepamatysite žmonių, važinėjančių su tais mėlynais ženkliukais „neįgalusis“, nes tai jie laiko žmogaus teisių pažeidimu. Jie tiesiog automobilyje prie priekinio lango padeda specialų bilietą, leidžiantį neįgaliojo vietoje statyti automobilį“, – sakė Lietuvos žmonių su negalia sąjungos vadovė.
Šį mėnesį prašė nutempti 6 automobilius
Neįgaliojo vežimėlyje sėdinti 21-erių Ramunė Šidlauskaitė vairuoja maždaug metus ir tvirtina, kad situacija keliuose yra kraupi. Mergina pasakoja nuolat turinti kovoti su ne į savo vietą automobilius statančiais vairuotojais ir, pavyzdžiui, vien per šį mėnesį prašiusi nutempti šešis automobilius.
„Aš kviečiu policiją, tempiu mašinas. Bent jau mano kieme žmonės mato, kad automobilis yra ištempiamas ir visi žiūri vos ne kaip į cirką, bet kuriam laikui tai suveikia. Aš manau, kad žmonės automobilius į neįgaliųjų vietas stato todėl, kad daugiabučių kiemuose jiems trūksta vietų, o prie prekybos centrų nesinori toli eiti, – savo nuomonę dėstė Ramunė.
Ji sako mačiusi automobilių savininkų, kurie neįgaliojo ženklą iš daiktų dėtuvės išsitraukia tik atsistoję į neįgaliojo vietą ir jį prideda prie priekinio lango iš vidaus.
„Netgi žinote, aš mačiau naujausią „Hummer“ su neįgaliuko ženklu viduje prie priekinio lango“, – pripažino mergina.
Ramunė atkreipia dėmesį, kad neįgaliajam, norinčiam išlipti iš automobilio, reikia, kad automobilio durelės atsidarytų visiškai, kitaip jis negali surinkti savo vežimėlio.
„Man buvo taip, kad aš pasistačiau mašiną savo vietoje, tarp manęs ir kito automobilio buvo likusi speciali juosta neįgaliojo išlipinimui, bet vėlai vakare po darbo aš radau toje juostoje pastatytą automobilį. Tada aš nekviečiau policijos, nes buvo vėlus vakaras ir norėjau namo, todėl paprašiau žmogaus, kad mano mašina pavažiuotų atgal ir taip galėčiau įsėsti ir susidėti vežimą. Tačiau tas žmogus ne iš karto rado „slapuką“, žodžiu, kol aš grįžau namo, praėjo maždaug valanda“, – savo patirtį prisiminė mergina.
28-erių Lena, vairuojanti jau dešimt metų, sako, kad yra žmonių vis dar manančių, kad neįgalieji neturi teisės vairuoti.
„Man buvo atvejis, kai atvažiavus į degalinę įsipilti degalų, mūsų paprašė išlipti iš automobilio, mes paklausėme, ar galėtume likti, nes sunku ištraukti ir vėl sudėti vežimą, tada darbuotojas nustebęs sako: „taigi neįgalieji negali vairuoti automobilio“, – DELFI pasakojo mergina.
Kartu su policija ir neįgaliųjų atstovais prekybos tinklas „Rimi“ inicijuoja akciją, kurios metu neįgaliųjų vietose vairuotojų akių lygyje bus įrengiami stendai, primenantys, kam skirta ši stovėjimo vieta. Taip pat pirkėjams prekybos centruose vietinis radijas primins, kad reikia gerbti neįgaliuosius. Pirkėjai taip pat bus skatinami fotografuoti pažeidėjus ir apie juos pranešti.
Lietuvos iš viso yra 273 tūkst. neįgaliųjų. Į neįgaliesiems skirtas vietas teisę statyti automobilius turi visi žmonės, turintys bet kokį neįgalumą.
Už neįgaliojo vietoje neleistinai pastatytą automobilį skiriama 50-100 Lt bauda, tačiau dažnai tokie automobiliai yra nutempiami, todėl pažeidėjo išlaidos didėja.
