„Mūsų prognozės dėl to, kad miestuose ir regionuose ne tik trūksta paslaugų elektromobiliams, bet ir vienodai didelis yra jų poreikis, pasitvirtino. Šiai dienai turime pasirašę daugiau nei 10 sutarčių dėl 34 įkrovimo stotelių įrengimo tiek didžiuosiuose, tiek mažesniuose miestuose ar šalia intensyvaus eismo kelių. Daugumos stotelių įrengimo darbai yra planavimo etape, su keletu jau gerokai pasistūmėjome, nes turime užsibrėžę tikslą, kad iki metų pabaigos visos šios stotelės būtų įrengtos ir paruoštos naudoti elektromobilių vairuotojams“, – sako bendrovės įkrovimo stotelių verslo plėtros vadovas Erikas Nemeikšis.

Tarp bendrovės jau pasirašytų sutarčių – įkrovimo stotelių įrengimas Klaipėdos, Kauno, Druskininkų ir Zarasų miestuose, taip pat jų daugiau atsiras ir kituose regionuose, šalia populiarių maršrutų rajoninių kelių.

„Elektrum Lietuva“ 3 greitas įkrovimo stoteles su 5 įkrovimo vietomis įrengs šalia Klaipėdos prekybos centro „Luizė“, o dar4 greito įkrovimo stotelės su 8 įkrovimo vietomis Klaipėdos mieste atsiras naujai statomame pramogų komplekse. Taip pat 2 greito ir 2 lėto įkrovimo stotelės su 7 įkrovimo vietomis bus įrengtos šalia verslo vystymo centro Kaune, 2 greito įkrovimo stotelės su 4 įkrovimo vietomis – šalia restorano „ETNO Dvaras“ Druskininkuose ir 1 lėto įkrovimo stotelė su 2 įkrovimo vietomis – Zarasų miesto centre.

Bendrovė iki 2023 m. pabaigos įrengs ir keletą įkrovimo stotelių šalia dažnai naudojamų rajoninių kelių: 1 greito įkrovimo stotelę su 2 įkrovimo vietomis šalia restorano „Pilialaukis“ kelyje Vilnius–Trakai ir 2 greito įkrovimo stoteles su 4 įkrovimo vietomis šalia „Porto“ viešbučio bei degalinės „Circle K“ šalia Plungės, kelyje Šiauliai–Palanga. O dar šį mėnesį vidutinio įkrovimo stotelė su 1 vieta bus įrengta turizmo sodyboje „Karpynė“, esančioje Raseinių rajone, netoli automagistralės Vilnius–Klaipėda.

„Latvenergo“ grupė, kuriai priklauso ir „Elektrum Lietuva“, elektromobilių įkrovimo paslaugų srityje Latvijoje veikia nuo 2019 m., o šiuo metu aktyviai kuria įkrovimo tinklą visose trijose Baltijos šalyse. Latvijoje jau veikia kiek daugiau nei 200 įkrovimo prieigų, kuriose gali būti įrengta nuo vienos iki kelių įkrovimo stotelių, Estijoje – 2 įkrovimo prieigos, o iki metų galo visose Baltijos šalyse jų ketinama turėti per 500. Vien „Elektrum Lietuva“ šiemet Lietuvoje planuoja įrengti 50 įkrovimo stotelių, o kitais metais bendrovės įrengtų įkrovimo stotelių skaičius turėtų didėti iki 200.

Pasak E. Nemeikšio, elektromobilių viešo įkrovimo stotelių plėtra planuojama atsižvelgiant ne tik į elektromobilių savininkų poreikius, pageidavimus bei įpročius, bet ir į rinkos bei įrengimo galimybes.

„Be jau išvardintų vietų, planuojame ir naujas galimas įkrovimo stotelių įrengimo vietas, bendraujame su nekilnojamojo turto savininkais, valdytojais, savivaldybių administracijomis. Atsižvelgdami į tai, kad paslaugos elektromobiliams turėtų atsirasti didesniuose traukos taškuose, dėmesį sutelkiame į kelius, prekybos centrus, lankytinus objektus, įvairios paskirties kompleksus“, – sako pašnekovas.

Jo teigimu, tiek įmonėms, tiek viešosioms įstaigoms ar savivaldybių administracijoms svarstant įkrovimo stotelių įrengimą svarbu ne tik pati įranga, bet ir nuolatinė jos priežiūra, techninis aptarnavimas, stabili ir prieinama elektros kaina, nes tai leidžia išvengti galimų rūpesčių eksploatuojant įkrovimo stoteles.

„Viešo įkrovimo stotelę norinčiam įsirengti subjektui svarbiausia turėti tam vietą, o investicijomis, strategija, įranga, elektra pasirūpiname mes. Rinkoje veikiame jau 4 metus, tad naudojama techninė ir programinė įranga jau praktiškai patikrinta, o klientams galime suteikti solidžias garantijas. Siūlome ir greito, ir lėto įkrovimo sprendimus, nes rinkoje yra paklausa abiem variantams. Be to, esame elektrą gaminantis įkrovimo stotelių operatorius ir galime siūlyti patrauklias viešo įkrovimo kainas vairuotojams, kadangi elektrą tiekiame be tarpininkų“, – vardija bendrovės atstovas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją