Pačioje šios pramonės aušroje automobilių sėdynės labiau primindavo tai, ant ko sėdima namuose: nuo paprastų suoliukų iki tikrų sofų, kuriose tiesiog prasmengi. Griežtėjant saugumo reikalavimams, keičiantis medžiagoms, mažėjant automobilių svoriui, keitėsi ir sėdynės.
Dabar, kuriant šiuolaikinius automobilius, sėdynėmis rūpinasi atskiri gamyklų padaliniai. Pavyzdžiui, Prancūzijos įmonė „Citroën“ tam paskyrė atskirą daugialypės „Advanced Comfort“ programos resursų dalį, kad dabartiniuose modeliuose būtų deramai įkūnyta nuo prekių ženklo istoriškai neatsiejama įvaizdžio detalė – komfortiškas sėdėjimas.
Diegia naujausias technologijas
Rūpindamiesi automobilyje sėdinčių žmonių komfortu ir jų nugaros sveikata, dauguma gamintojų pasitelkia naujausias technologijas. Jos susijusios ne tik su sėdynės mechanizmu, bet ir su pasirinktomis medžiagomis, tačiau ne visų gamintojų sprendimai yra vienodi.
Pavyzdžiui, bendrovė „Citroën“, kurdama tokių modelių kaip C5 X ar C4 sėdynes, naudojo specialų užpildą. Pastarasis yra 15 mm storesnis, todėl sėdint ant priekinių sėdynių atrodo, kad jos apgaubia kūną. Kartu su kruopščiai parinktais sėdynių apmušalais, šis derinys geriau sugeria vairuotojo stuburui nepageidautinas vibracijas.
Tikrai ne paskutinėje vietoje yra ir elektronika. Tai, kad sėdynės reguliuojamos įvairiausiomis kryptimis (netgi leidžiama išpūsti ar įgaubti juosmeninę sėdynės dalį), o kiekvienas jų elementas valdomas elektra, suteikia gausybę laisvės ir patogumo. Komfortą padidina sėdynių šildymo ar aušinimo funkcija, o nuovargį numalšinti padeda masažo funkcija.
Vien atsisėsti neužtenka
Tačiau tai, kaip vairuotojas jaučiasi fiziškai automobilyje, lemia ne vien sėdynės. Jos gali būti pačios kokybiškiausios, bet, pasak „Citroën Advanced Comfort“ programos inžinierių, jeigu visi kiti mašinos elementai išdėstyti nepatogiai, jau po valandėlės vairuotojas jausis pavargęs ar išsiblaškęs.
Žinovų tvirtinimu, svarbu, kur ir kaip išdėlioti pagrindiniai mašinos valdymo prietaisai, kaip lengva viską rasti ir pasiekti ištiesus ranką, ar įmanoma įrenginius valdyti balsu. Visą automobilio saloną stengiamasi įrengti taip, kad jo valdymas būtų kuo intuityvesnis.
Priežastis, kodėl galvojama net apie, rodos, tokias smulkmenas, akivaizdi: jei vairuotojas negali kažko surasti ar pasiekti, jei labai nepatogiai įtaisytas koks nors valdiklis, jis vairuoja automobilį įsitempęs, nukreipdamas akis nuo kelio, neretai – atsitraukdamas nuo atlošo, pasistiebdamas ar įsitempdamas. Vargu ar verta stebėtis, kad tokiu atveju nukamuoja net ir trumpa kelionė.
Kokios savybės užtikrina komfortą?
Automobilių žurnalistas ir konkurso „Lietuvos metų automobilis 2023“ komisijos narys Dainius Leonavičius neslepia, jog anksčiau automobilių gamintojai buvo įsitikinę, kad komfortiškos sėdynės privalo būti minkštos, o prilaikančios visą kūną vadintos sportiškomis. Laimei, dabar jau suprantama, kad, siekiant komforto, šios savybės turi derėti.
„Mano nuomone, svarbūs trys dalykai. Sėdynė neturi būti pernelyg minkšta, privalo turėti šonų ir šlaunų atramas ir atitikti sėdinčiojo kūno sandarą, – vardija žinovas ir priduria, kad paskutinę sąlygą įgyvendinti sunkiausia, mat žmonės yra skirtingo ūgio, sudėjimo. – Ši problema yra didžiausias galvos skausmas gamintojams ir kartais būna viena lemiamų priežasčių, kodėl pirkėjas nepasirenka patinkančio modelio.“
Visgi dabar, anot eksperto, gamintojai jau sugeba rasti sprendimą, leidžiantį kelionėmis automobiliu mėgautis visiems. Pasak žurnalisto, dažniausiai viską išspręsti padeda sėdynių reguliavimas.
„Svarbu, kad sėdynės turėtų kuo platesnes reguliavimo galimybes: ne tik pirmyn ir atgal, bet ir aukštyn bei žemyn. Jei to nėra, kartais sunku nustatyti tinkamą vairo padėtį, net jei jis reguliuojamas keturiomis kryptimis“, – dėsto žinovas ir nurodo, kad jei automobiliu naudojasi keli vairuotojai, elektrinis sėdynių valdymas yra tiesiog būtinas. Vairavimą palengvina ir sėdynių atminties funkcija, leidžianti įrašyti skirtingiems vairuotojams tinkamas sėdynių parinktis.
Kalbėdamas apie sėdynių formą, D. Leonavičius pabrėžia, jog nemažą reikšmę tam, kaip jausimės pavairavę, turi sėdynių šoninės atramos, ypač – plokščiosios dalies, ant kurios sėdima.
„Ne visi supranta, kad kiekvienas užpakalio pavažiavimas į šoną bent centimetru ilgesnėje kelionėje išvirsta į bendrą kūno nuovargį. Nes kūnas intuityviai reaguoja į kiekvieną pajudėjimą ir bando jį kompensuoti. Net jei mes beveik nejaučiame, vidiniai kūno raumenys dirba, o tai prisideda prie bendro vairuotojo nuovargio“, – aiškina specialistas.
Kitas nemalonus nepatogių sėdynių efektas tas, kad vairuotojas yra labiau įsikibęs į vairą ir savo kūno padėtį kompensuoja rankomis.
„Būti įsitvėrusiam į vairą labai blogai vairavimo saugumo atžvilgiu, be to, tai labai išvargina visą vairuotojo kūną. Taip pat, kaip ir netinkamas sėdynės bei vairo atstumų susireguliavimas prieš važiuojant, t. y. netaisyklinga pati sėdėsena. Taigi, mano nuomone, geros sėdynės yra ne tik komforto, bet ir saugumo garantas“, – pabrėžia pašnekovas.
Kas išduoda nuovargį?
Kineziterapeutė Renata Laurinėnaitė paklausta, kiek per dieną žmogus gali sėdėti, atsako paprastai: kūnas sutvertas judesiui, tad sėdėti reikėtų kuo mažiau. Kad sėdima per ilgai, pasak specialistės, gali išduoti nuovargis, įtampa, skausmas ar tiesiog sąstingio jausmas juosmenyje, krūtininėje nugaros dalyje prie menčių, taip pat kakle arba keliuose, klubuose. Kai kuriems signalas, kad nejudama per ilgai, gali pasireikšti galvos skausmu, mieguistumu ar sumažėjusia dėmesio koncentracija.
„Visiems, kurie daug laiko praleidžia nugrimzdę kėdėje, rekomenduojama daryti pertrauką bent kas valandą, idealiu atveju – kas pusvalandį. Per pertrauką būtina pajudėti, pvz., pasirąžyti, pavaikščioti, atlikti tempimo judesius tose kūno vietose, kurios labiausiai jaučiasi sustingusios po sėdėjimo“, – pataria žinovė.
Anot R. Laurinėnaitės, džiugu, kad šiuolaikinių automobilių sėdynės turi nemažai funkcijų, kurios padeda individualiai prisitaikyti sėdėjimo padėtį, mat kiekvieno dubuo bei stuburas skirtingi.
„Sėdint automobilyje svarbu, kad mūsų klubai būtų sulenkti apie 90 laipsnių kampu. Svarbiausia, kad jie jaustųsi laisvai, kad prireikus būtų tikrai lengva pajudinti koją. Nes per smailiu ar per daug dideliu kampu laikant klubą gali jaustis lengvas „užrakinimo“ jausmas. Sėdėti turime ne atsilošę, lyg kaip pusiau gulomis, o vertikaliu stuburu.
Šitaip įsitaisę, sėdynės atlošą turime prisitraukti taip, kad dubuo būtų stabilus. Jei reikia didesnio stabilumo, galima susireguliuoti atramą juosmeninei stuburo daliai prilaikyti. Be to, galva neturėtų būti išsikišusi į priekį, kaklas privalo būti tiesaus stuburo tąsa.
Tuomet vertėtų susireguliuoti atstumą iki vairo bei pedalų: kojos sulenktos taip, kad klubai vis dar jaustųsi laisvai, rankos per alkūnes lengvai sulenktos, kad pečiai būtų laisvi ir neišsišovę į priekį. Galva nebūtina remtis į atlošą, bet ji neturi būti per toli nuo jo, jei įvyktų eismo įvykis“, – detaliai pasakoja specialistė.
Anot kineziterapeutės, pajutus nuovargį, geriausia sustoti ir išlipus iš automobilio atlikti didesnius tempimo judesius, kurių tuo metu reikalauja kūnas, ar bent pasivaikščioti.
„Būtina suaktyvinti kraujotaką, pajudėti, kad kūnas geriau jaustųsi. Vienas iš mažiausiai laiko reikalaujančių ir maloniausių judesių – rąžymasis“, – priduria ji.
