Specialistų teigimu, tokia gausybė aplinkos informaciją fiksuojančios įrangos atsirado dėl gamintojų siekio užtikrinti efektyvesnį saugos sistemų ir vairuotojo asistentų veikimą. Rinkos tendencijos rodo, kad automobiliai pamažu, bet užtikrintai tampa vis autonomiškesnėmis mobilumo priemonėmis. Jos visapusiškai palengvina vairuotojų gyvenimą.
„Iš esmės kamerų ir radarų skaičiaus augimas liudija apie artėjančią savavaldžių automobilių erą“, – pripažįsta Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ komunikacijos vadovas Renaldas Gabartas.
Anot jo, jau dabar naujos kartos transporto priemonėse gali veikti dešimtys skirtingų saugos bei komforto sistemų, pradedant prie aplinkos automatiškai prisitaikančiais žibintais, nukrypti iš eismo juostos ir keisti važiavimo krypties, jei aklojoje zonoje yra kliūtis, neleidžiančiomis sistemomis, baigiant mašinos sustabdymu nustačius, kad vairuotojas dėl kokių nors priežasčių prarado kontrolę.
Štai minėtame „Peugeot 408“ toks kamerų ir radarų kiekis gamintojams leidžia įdiegti net 30 pažangių pagalbos vairuotojui sistemų. Tai apima ir naktinio vaizdo technologiją, leidžiančią tamsoje aptikti gyvūnus, pėsčiuosius ar dviratininkus, kurių neapšviečia žibintai, ir ypač ilgos – net iki 75 metrų – aklosios zonos perspėjimo sistema bei perspėjimo apie potencialias kliūtis važiuojant atbulomis funkcija.
„Kameros ir radarai skenuoja eismo srautą, svarbiausius kelio ženklus, perspėja apie galimas rizikas ar perima automobilio kontrolę. Tai – banginiai, ant kurių laikosi aktyvios saugos sistemos“, – pažymi R. Gabartas.
Daugiau duomenų, daugiau saugumo
Automobilių apžvalgininkas Justas Lengvinas sako, kad dažnai išgirdus, kiek automobiliai turi kamerų, radarų ar jutiklių, iš tiesų plaukai ant galvos pasišiaušia. Tačiau, žurnalisto teigimu, reikėtų pažiūrėti ir iš kitos pusės.
„Štai kad ir elektroninė stabilumo kontrolės sistema privalo turėti akselerometrą, visada matuojantį automobilio judėjimo kryptį. Taip pat ir su kameromis bei radarais – juostų ar atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės palaikymo funkcijos, automatinio sustojimo, parkavimo bei panašios sistemos naudoja tiek kameras, tiek radarus. Kai kurioms sistemoms toli gražu neužtenka vienos kameros ar radaro“, – dėsto „Lietuvos metų automobilio“ rinkimų komisijos narys.
Pašnekovo teigimu, kamerų ir radarų kiekis automobiliuose paprastai tiesiogiai rodo ir saugos sistemų skaičių. Kuo daugiau montuojama įrangos, tuo daugiau ji surenka duomenų ir leidžia efektyviai veikti įvairiausioms saugumo technologijoms.
„Visos jos smarkiai prisideda prie eismo saugumo visų pirma todėl, kad kelią stebi absoliučiai visada – skirtingai nei vairuotojai, linkę nukreipti akis į blaškančius dėmesio rijikus. Šios sistemos niekada nepavargsta. Sakoma, kad savavaldžiams automobiliams užplūdus gatves nebeliks avarijų, nes didžioji jų dalis yra padaroma dėl žmogaus klaidos, o šios sistemos – žingsnis į tą pusę“, – pažymi J. Lengvinas.
R. Gabarto teigimu, todėl šiuolaikiniuose automobiliuose kamerų galima aptikti pačiose netikėčiausiose vietose.
„Antai „Land Rover“ modeliuose vaizdo kamera gali būti sumontuota visureigio papilvėje – ji leidžia pamatyti, kas yra važiavimo trajektorijoje tiesiai po variklio gaubtu ir kokioje padėtyje vairuojamieji ratai“, – pasakoja pašnekovas.
Gelbėja kasdienėse situacijose
J. Lengvinas išskiria situacijas, kai automobilio „akys ir ausys“ gali pagelbėti vairuotojui atliekant bene dažniausius veiksmus – pajudant ar statant transporto priemonę. Moderniuose keturračiuose įtaisytos kameros itin parankios, kai tamsiu paros metu tenka manevruoti ankštose erdvėse ar sausakimšose parkavimo vietose. Todėl prieš įsigyjant automobilį verta atkreipti dėmesį į jų vaizdo kokybę.
„Daugelis naujų automobilių gamintojų siūlo tikrai neblogas kameras, tačiau vis dar pasitaiko itin mažos raiškos ar labai prastos kokybės gaminių, kurie perduoda blausų vaizdą, ypač naktį. Domiuosi naujausiomis technologijomis, tad pastebiu įvairių keistenybių.
Kartais atrodo, jog automobilių gamintojai naudoja dešimtmečio senumo prietaisus – dažno išmaniojo telefono už kelis šimtus eurų parametrai geresni ir, turėkime omenyje, kad kamera sudaro mažą dalį telefono kainos. Keista, kodėl tokių kamerų neatsiranda automobiliuose“, – pečiais gūžčioja žurnalistas.
Jo teigimu, didesniu patogumu pasižymi sistemos, kurios gali sujungti visų kamerų duomenis į vieną 360 laipsnių vaizdą. Tokios technologijos anksčiau buvo diegiamos tik prabangių prekių ženklų modeliuose, tačiau dabar gali būti aptinkamos ir tokių gamintojų kaip „Peugeot“ automobiliuose.
„Dabar jau dažnai pasitaiko ir ypač patogi funkcija, rodanti ratą iš arti ir leidžianti nenubrėžti ratlankio į bortelį. Tačiau būna ir nepatogių: blogiausia – prastos kokybės vaizdą transliuojanti kamera be jokių kryptinių ženklų arba taip nukreipta, kad sunku susiorientuoti, kur automobilis, o kur – kliūtis“, – pastebi J. Lengvinas.
Dvi saugumo kryptys
Į eismo saugumo temas besigilinančių ekspertų teigimu, apie 95 proc. eismo įvykių daugiau ar mažiau yra susiję su žmogaus klaida, tačiau apskaičiuota, kad 75 proc. tokių įvykių sukelia vien tik žmogaus padaryta klaida.
R. Gabarto teigimu, pasiūlymų, kaip taisyti padėtį ir mažinti tragiškai pasibaigiančių incidentų keliuose skaičių, yra daugybė, tačiau apibendrinus dažniausiai girdimas rekomendacijas išryškėja dvi pagrindinės idėjų grupės.
„Pirmoji – daugiau dėmesio vairuotojų mokymui ir sąmoningumui didinti. Antroji – daugiau dėmesio kelių infrastruktūrai, techninėms ir inžinerinėms priemonėms, kurios minimizuotų avarijų riziką ar sušvelnintų jų padarinius. Tad kuo daugiau aktyvios saugos sistemų turinčių automobilių įsilies į eismą, tuo mažiau erdvės liks žmogiškoms klaidoms“, – reziumuoja specialistas.
