„Honda“ istorijos pradžią galima minėti ne tik 1906 metais, kai gimė šio prekės ženklo įkūrėjas Soichiro Honda, tačiau ir 1936-aisias, kai buvo įkurtas „Honda“ technologijų institutas.
Šio prekės ženklo gerbėjai puikiai žino, kad „Honda“, kaip gamintojo, kelias prasidėjo tikrai ne nuo automobiliu gamybos. Pirmasis šio gamintojo kūrinys – motorinis dviratis, kuriam sukurti buvo naudojami visai ne „Honda“ varikliai, o tie, kurie buvo likę po karo. Tik po kurio laiko gamintojas pristatė savo gamybos variklius, kurie tapo visos produkcijos pagrindu.
Jau kiek vėliau, nepaisant to, ar buvo kuriami motociklai, automobiliai, vejapjovės ar kita produkcija, svarbiausias akcentas buvo „Honda“ sukurti varikliai.
Įdomu, kad pats S. Honda turėjo vos 8 klasių išsilavinimą ir visai trumpai mokėsi technikos institute, kuriame nepanoręs laikyti egzaminų mokslus nutraukė. Veikiausiai būtent dėl to ir savo įmonėje gamintojas nereikalavo, kad darbuotojai būtų pasiekę mokslo aukštumas ir į įmonę pritraukė nemažai panašų išsilavinimą turinčių darbuotojų, kurie vargu ar būtų buvę priimti į kitų gamintojų įmones. Dar vienas iš būtų, kaip S. Hondai pavykdavo pritraukti inžinierius į savo įmonę – lenktynių programa.
Motociklus gaminusi įmonė ketino, tačiau neskubėjo „šokti“ į automobilių gamybą, vis dėlto netrukus aplinkybės privertė suskubti daryti sprendimus. Pokariu Japonijoje Pramonės ir Prekybos ministerija (ang. Ministry of International Trade and Industry – MITI) de fakto kontroliavo gamybą šalyje. Nelyginant planinės ekonomikos sąlygomis, ministerija kūrė penkmečio planus, dosniai subsidijuodavo didžiuosius gamintojus, skirdavo užduotis stambiosioms pramonės įmonėms.
Pagal MITI planus, Japonijos rinkai pakako trijų stambių automobilių gamintojų. Didesnis jų skaičius sukurtų bereikalingą konkurenciją dėl gamybos išteklių, darbuotojų bei pirkėjų.
1955 m. MITI paskelbė tautos automobilio programą, pagal kurią kvietę gamintojus teikti paraiškas ir sukurti Japonijos tautos automobilį. Buvo numatyta, kad tokios paraiškos būtų teikiamos iki 1962 m., o tie gamintojai, kurie tokios paraiškos iki nustatyto laikotarpio nepateikė – apskritai automobilių gaminti neturėtų.
Nors noru gaminti automobilius „Honda“ nedegė, gamintojas nusprendė bent jau formaliai atitikti keliamus reikalavimus, todėl pirmieji „Honda“ automobiliai pasirodė būtent 1962-aisiais. Vis dėlto, vien to neužteko.
MITI galėjo ekonomiką reguliuoti subsidijuodama paskolas, finansuodama plėtros projektus, teikdama projektus atskiriems gamintojams, o „Honda“ į šį sąrašą taip ir nepateko. Nuo motociklų gamybos į automobilių rinką ketinusiai žengti „Hondai“ vietos po saule namų
rinkoje neliko. Tad vienintelis likęs kelias buvo eksportas.
Taip „Hondoje“ radosi globalaus automobilio pasaulio vairuotojams idėja. Bendrovė siekė sukurti produktą, tapsiantį milijonų žmonių kasdienybės dalimi. „Civic“ turėjo būti paprastas, kompaktiškas, ekonomiškas bei universaliai priimtinas vairuotojams Azijoje, Amerikoje, Afrikoje ar Europoje.
Pirmojo „Civic“ vizitine kortele tapo CCVC (ang. Compound Vortex Controlled Combustion) variklis, kurio emisijos atitiko 1970 metais JAV priimto griežčiausio švaraus oro akto reikalavimus. Su „Civic“ trečiąja karta pradėti siūlyti DOHC varikliai – 1986-ųjų „Civic“ „trečiukas“ su 1.6l 120 AG varikliu 100 km/val. galėjo pasiekti per 8.9 sekundės. Ketvirtosios kartos „Civic“ legendinis DOHC VTEC iš 1.6l gebėjo „išspausti“ 160 AG.
1997 metais sportinis DNR persikėlė į „karštųjų hečbekų“ tipo „Civic Type R“ modelius. Pirmosios kartos „Type R“ buvo varomas 1.6l aukštasūkio 185 AG variklio, o 100 km/val. pasiekdavo per 7.1 sekundės.
Ilgainiui „Type R“ tapo „karštųjų hečbekų“ segmento flagmanu. Nuo 2015-ųjų gaminto ketvirtosios kartos „Type R“ galia siekė 310 AG, jį pakeitęs penktosios kartos modelis pagerino priekiniais ratais varomų serijinių automobilių rato įveikimo rekordą Niurburgringo trasoje. „Type R“ iki šiol gaminamas tik su mechanine pavarų dėže.
Dar 2001-aisiais „Honda“ pristatė hibridinę „Civic“ versiją. Šiemet debiutavusi 11-oji „Civic“ karta Europoje siūloma tik su hibridine pavara.
„Per penkis „Civic“ dešimtmečius galime matyti visą automobilių pramonės raidos istoriją – dizaino tendencijas, variklių bei saugos sistemų evoliuciją. Nuo pat 1972-ųjų „Hondos“ inžinieriai siekė automobilyje suderinti ekologiškumą, mažas kuro sąnaudas ir dinamišką važiavimą. Pasikeitė tik technologijos - idėja gyva”, - teigė Gediminas Saudargas.
Istorinė „Honda Civic“ ekspozicija „Nippon auto“ salone veiks rugsėjo 30 – spalio 1 dienomis.
