„Regitros“ duomenimis, 2022 metų rugsėjo 1 dieną šalyje buvo registruotos 1 643 878 M1 kategorijos transporto priemonės. Per šiuos metus šis skaičius pasipildė 22 986 transporto priemonėmis. Tiesa, skaičiaus augimas mažėja, mat per 2021-uosius Lietuvos automobilių parką papildė 47 524 (1 620 886) M1 kategorijos transporto priemonės. Ankstesniais metais fiksuotas dar didesnis šio skaičiaus didėjimas – 59 186 (1 573 362) transporto priemonės per 2020 m. ir 71 843 (1 514 176) M1 klasės transporto priemonės per 2019 m. 2018 metais Lietuvos lengvųjų automobilių parką sudarė 1 442 333 transporto priemonės.

Panašus automobilių skaičiaus augimas fiksuojamas ir sostinėje. 2022 m. rugsėjo 1-osios duomenimis sostinėje registruota 310 277 M1 klasės automobiliai. Tiesa, skirtingai nei visoje šalyje, sostinėje automobilių skaičius didėja netolygiai, mat per šiuos metus iki rugsėjo 1-osios automobilių jau padaugėjo 6 463 vienetais, o štai per visus 2021-uosius sostinėje registruotų automobilių skaičius paaugo tik 2 121. Didelis skaičiaus augimas buvo fiksuotas 2020-aisiais, kai Vilniaus lengvųjų automobilių parkas pasipildė 12 218 automobiliais. Šį skaičiaus šuolį galima sieti ir su pandemija, kai žmonės dažniau rinkosi keliones nuosavu, o ne viešuoju transportu. 2019 metais automobilių skaičius sostinėje padidėjo 4 005 automobiliais.

Spūsčių trukmė mažėja

Vis dėlto, Vilniaus miesto savivaldybės įmonės JUDU („Susisiekimo paslaugos“) atstovai pabrėžia, kad šiuos skaičius reikėtų vertinti kritiškai, mat ne visi registruoti automobiliai dalyvauja eisme, kaip ir ne visi dalyvaujantys eisme yra registruoti Vilniaus miesto savivaldybės ribose.

Nors JUDU atstovai teigia, kad situaciją vertinti dar anksti, jie užsimena, kad didėjantis automobilių skaičius mieste ne būtinai reiškia ir ūmėjančias eismo sąlygas, mat bent kol kas, palyginus 2021 metų visą rugsėjo mėnesį su 2022 metų rugsėjo savaite, srautai dar nesiekia praėjusių metų ir yra apie 5 proc. mažesni, o ir spūsčių laikas šiemet per pirmą rugsėjo savaitę vis dar trumpesnis – 79 minutės, nors 2021-aisiais spūsčių trukmės laikas per pirmą savaitę siekė 93 minutes, o viso mėnesio vidurkis buvo 88 minutės.

„Įvertinus spūsčių trukmės situaciją, peržiūrėjus 2021 m. pirmos rugsėjo savaitės duomenis ir palyginus juos su 2022 m. pirmos savaitės turimais skaičiais, galima fiksuoti spūsčių trukmės mažėjimą, siekiantį net 15 proc. Tuo galime pasidžiaugti, kad intensyvėjant srautams, po karantino automatizuotas šviesoforinis valdymas ir eismo organizavimo sprendimai gerina susisiekimą. Įtakos spūsčių trukmės mažėjimui turi ir pačių miestiečių pasirinkimas keliauti darniais būdais – viešuoju transportu, dviračiais, paspirtukais.

Skaičiaus augimas lėtėja

Žvelgiant ir analizuojant situaciją visoje Lietuvoje, matome, kad automobilių – daugėja, tačiau didėjimo tempas yra kur kas apmažėjęs. Jeigu analizuotume situaciją Vilniaus mieste ir rajone, matome, kad situacija drastiškai pasikeitė tik pandemijos metu. Kol kas tas didėjimas išlieka gana stabilus“, – „Delfi“ komentavo JUSU komunikacijos specialistė Snieguolė Valiaugaitė.

Anot jos, bendras srautų didėjimas Vilniaus mieste, palyginus šių metų rugpjūtį ir pirmą rugsėjo savaitę – 11 proc., tačiau palyginus pirmas dvi 2021-ųjų metų rugsėjo savaites su analogišku laiku šiais metais, fiksuojama, kas srautai padidėjo tik 3 procentais. Vis dėlto, ji pabrėžia, kad tiksli situacija bus matoma tik įsibėgėjus rudeniui.

„Tai leidžia prognozuoti palaipsninį srautų didėjimą mieste. Aiški srautų situacija turėtų pasimatyti rudeniui įsibėgėjus, mat dalis studentų įprastai atvyksta į Vilnių spalio mėnesį“, – komentavo JUDU atstovė.

Vilniaus miesto savivaldybės eismo informacinės sistemos duomenimis, šių metų rugsėjį per parą tik Geležinio Vilko gatve centro link pravažiuoja virš 40 tūkstančių automobilių. Ozo gatvę kerta apie 25 tūkstančius., Ukmergės gatvę – taip pat apie 25 tūkst. automobilių. T. Narguto gatve per parą pravažiuoja virš 22 tūkst. automobilių. Daugiau nei 28 tūkst. transporto priemonių per parą įveikia Drujos gatvę nuo Olandų g. iki Paplaujos g., o Gariūnų gatvėje šis skaičius yra kiek didesnis nei 35 tūkst. transporto priemonių.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)