Laimei, jutikliniai ekranai padeda valdant gausybę procesų, tačiau ir šiuo atveju reikia nepamiršti, kad viskas turi būti ergonomiška.
Prie visko galima priprasti, bet...
Nors jutikliniai ekranai iš tikrųjų padeda išspręsti daugybę klausimų, susijusių su gausybės modernių ir inovatyvių sistemų valdymu, ne ką mažiau svarbi ir pati aplinka – kaip patogiai valdomos atitinkamos funkcijos, kaip lengvai jos pasiekiamos vairuotojui. Kad įveiktų šiuos iššūkius, skirtingi automobilių gamintojai renkasi skirtingus sprendimus.
Pavyzdžiui, „Volvo“ ir „Renault“ pagalbos kreipėsi į „Google“ bei „Android“, tuo metu novatoriškais sprendimais garsėjantis „Citroën“ šią užduotį atlieka savarankiškai. Visa tai daro įtaką automobilio ergonomikai ir vartotojų patogumui.
„Kai programinę įrangą kuria pats gamintojas, jis gali geriau atliepti savo kliento poreikius. Taip pat automobilių gamintojas gali geriau suprasti, ko reikia būtent vairuotojui, kurioms funkcijoms suteikti prioritetą, o kurias galima paslėpti kiek giliau.
Jei programinę įrangą kuria, pavyzdžiui, „Android“, ji gali veikti greičiau, bet pats valdymo principas gali būti panašus į išmanųjį telefoną. Tai ne visada reiškia patenkintus būtinus vairuotojui poreikius“, – pastebi automobilių apžvalgininkas ir konkurso „Lietuvos metų automobilis“ komisijos narys Egidijus Babelis.
Jis sutinka, kad lietimui jautrūs ekranai iš tikrųjų leidžia sutelkti daugybę funkcijų į vieną vietą, tačiau kartais persistengiama ir noras pademonstruoti modernumą bei inovatyvumą gali tapti problema, o ne problemos sprendimo būdu.
„Kaip pavyzdį galima pateikti „Volkswagen“ sistemą. Senesniame, septintosios kartos „Golf“ viskas buvo tikriausiai geriausiai, kaip tik gali būti. Bet naujame aštuntosios kartos modelyje jau persistengta. Pavyzdžiui, jei norite įjungti galinio stiklo šildymą, reikia keliauti į atskirą meniu, nors tai yra funkcija, kuri turi būti pasiekiama lengvai ir patogiai“, – stebisi E. Babelis
Jo teigimu, kai kurie modernūs automobiliai net savo išvaizda sufleruoja apie naujoves, bet paprastas dalykas kaip sėdynių šildymas yra įjungiamas tik per jutiklinį ekraną – tam taip pat yra atskiras meniu.
„Mano manymu, turėtų būti paprasti fiziniai mygtukai – paspaudi, ir viskas. Šaltą žiemos rytą sėsdamas į šaltą automobilį, sėdynių šildymą nori įjungti kaip įmanoma greičiau. Žinoma, prie visko galima priprasti. Po kurio laiko jau žinai, kur kokios funkcijos ieškoti, kaip ją pasiekti, tačiau bet kokiu atveju tai nebus taip patogu, kaip viską atlikti vienu spustelėjimu“, – įsitikinęs specialistas.
Dydis – svarbu
Dėl tendencijų, kai kone visos automobilio funkcijos perkeliamos į jutiklinį ekraną, „kaltinti“ galima įmonę „Tesla“. Daugelis su didele nuostaba žiūrėjo į prieš dešimtmetį pristatytame „Model S“ sumontuotą santykinai didelį jutiklinį ekraną, per kurį buvo valdomos beveik visos šio elektromobilio funkcijos. Į tai dėmesį atkreipė ir kiti gamintojai, kurie taip pat ėmė stengtis į ekranus sudėti kuo daugiau funkcijų.
Tačiau yra pavyzdžių, kai nemėginama visko subrukti tik į ekraną, o atsižvelgiama į vairuotojų norą tam tikras funkcijas valdyti fiziniais mygtukas. Tarkime, naujajame „Citroën“ flagmane C5 X stengiamasi išlaikyti balansą tarp fizinių mygtukų ir jutiklinio ekrano funkcionalumo.
Įvairias funkcijas, sakykime, salono apšvietimo spalvą bei intensyvumą ar navigacijos sistemos parametrus, galima pakeisti ekrane, tuo metu klimato kontrolės sistemai valdyti naudojami fiziniai mygtukai, įskaitant ir sėdynių šildymą.
Didelis ekranas tokiais atvejais gelbsti tuo, kad jame galima atskirti zonas skirtingoms funkcijoms arba sukurti didelius skaitmeninius mygtukus. Tačiau E. Babelis pastebi, kad didesnis – ne visada geresnis. Šiuo atveju itin svarbi skaitmeninė ir fizinė ergonomika.
„Ekranas gali būti labai didelis ir „ikonėlės“, arba piktogramos, gali būti labai didelės, kas gali palengvinti naudojimąsi sistema važiuojant, tačiau taip yra ne visada. Nepaprastai svarbu, ar yra kur patogiai atremti ranką. Galbūt ekraną galima valdyti nykščiu ant jo viršaus uždėjus delną, gal galima kur nors delną atremti ir panašiai.
Valdant ypač didelius ekranus, ranka dažniausiai kybo ore. O tai nemenka problema. Važiuojant, kai viskas juda, net ir į didelę piktogramą pataikyti būna sudėtinga. Todėl didelis ekranas ne visuomet bus patogu naudoti“, – subtilybes paaiškina žurnalistas.
Viskas pasiekiama nykščiu
Automobilio multimedijos ekrano dydžio ergonomiką galima palyginti su išmaniaisiais telefonais. Nors dideliame ekrane telpa daugiau informacijos arba jos mastelis būna stambesnis, valdyti tokį telefoną viena ranka ypač sudėtinga, nes sunku pasiekti tolimesnius ekrano kraštus ir kampus.
Panašiai gali nutikti ir automobilyje. Pavyzdžiui, 17 colių įstrižainės „Tesla Model S“ ekranas didžiulis, bet net ir suradus, kur patogiai atremti renką, viso ekrano pasiekti iš tos pačios padėties nepavyks. „Citroën C5 X“ ekranas mažesnis, 10 colių įstrižainės, bet yra pailgas ir siauras, todėl ant jo viršaus uždėjus delną beveik bet kurią ekrano vietą galima paliesti nykščiu.
Anksčiau transporto priemonės ergonomiką daugelis vertino pagal mygtukų išdėstymą, kaip lengvai ir patogiai jie pasiekiami, o šiandien gamintojams tenka spręsti dvigubą dilemą – kaip suderinti fizinę bei skaitmeninę ergonomiką, kad visa aplinka nebūtų perkrauta, bet tuo pat metu funkcionali ir nesudėtingai valdoma.
