Energijos taupymo plane anksčiau skelbta, kad Vyriausybė siūlo dviem mėnesiais prailginti maksimalaus 110 km/val. leistino greičio ribojimą greitkeliuose. Tai reiškia, kad maksimalus 110 km/val. leistinas greitis greitkeliuose įsigaliotų nuo spalio ir tęstųsi iki gegužės vietoj šiuo metu galiojančio lapkričio-kovo mėnesių periodo.
Energetikos viceministrė Inga Žilienė teigė, kad Energetikos ministerija pasiūlė, jog reikėtų mažinti ir degalų sąnaudas, o didžiausios degalų sąnaudos yra patiriamos keliuose. Anot jos, nepaisant to, jog trečiadienį šis siūlumas iš plano buvo išimtas, jis toliau bus derinamas ir svarstomos jo įgyvendinimo ir efektyvumo galimybės.
„Vyriausybė pritarė siūlymui, kad Susisiekimo ministerija, kartu su Energetikos ministerija, pateiks išsamų priemonių planą, kokiomis priemonėmis, kada ir kaip būtų galima gauti didžiausią efektą taupant degalų sąnaudas artėjantį šildymo sezoną.
Konkrečios priemonės dėl degalų sąnaudų taupymo keliuose bus pateiktos, kai Susisiekimo ministerija ir Energetikos ministerija išanalizuos visus prieinamus duomenis ir keleivių srautus“, – komentavo I. Žilienė.
Ekspertai mano, kad poveikis būtų pasiektas
Automobilių ekspertas ir žurnalistas Vitoldas Milius teigė, kad toks siūlymas, siekiant sumažinti degalų suvartojimą, yra realus. Kiek iš tiesų pavyktų sutaupyti, anot eksperto, reikėtų paskaičiuoti, tačiau atsižvelgiant į automobilių degalų suvartojimo rodiklius – greičiau važiuojančio automobilio sąnaudos bus didesnės nei to, kuris važiuoja lėčiau.
„Jei lyginsime automobilį, kuris važiuoja 130 km/val. ir tą, kuris važiuoja 110 km/val., jų degalų sąnaudos neabejotinai skirsis. Tačiau svarbu pastebėti, kad skirtingus variklius turinčių automobilių sąnaudos taip pat skiriasi nevienodai. Dyzeliniams automobiliams skiriasi mažiausiai, benzininiams – šiek tiek daugiau, tačiau keičiantis važiavimo greičiui labiausiai sąnaudos skiriasi vairuojant elektromobilį. Elektros suvartojimas dabar taip pat yra aktualus, todėl reikėtų nepamiršti ir šios energijos taupymo.
Žinoma, elektromobilių, kurių energijos sąnaudoms greitis turi didžiausią įtaką, mūsų automobilių parke yra labai mažai, didžiąją dalį Lietuvos autoparko sudaro dyzeliniai automobiliai, kurių degalų sąnaudoms šis greičio skirtumas turėtų gana nedaug įtakos. Vis dėlto, jei visi vairuotojai tokio greičio ribojimo griežtai laikytųsi visą nustatytą laiką, neabejotinai bendras suvartojimo rodiklis sumažėtų“, – komentavo V. Milius.
Automobilių ekspertas teigė, kad tokie užmojai – anokia naujiena, mat Europoje dar prieš šią energetinę krizę buvo kalbama apie leistino greičio mažinimą Europos greitkeliuose. Tuomet šis siūlymas buvo argumentuotas ne energijos suvartojimo mažinimo tikslais, tačiau siekiu mažinti automobilių sukeliamą taršą, mat lėčiau važiuojant suvartojama mažiau degalų, o tai tiesiogiai turi įtakos ir išmetamų teršalų kiekiui, kuris transporto priemonėms važiuojant greičiau yra didesnis.
„Žinoma, priimant tokius pakeitimus reikia atsižvelgti ir į laiko sąnaudas, žmonėms ypač aktualus yra laikas per kurį atliekami pervežimai, darbai, vykdomos kelionės. Jei 130 km/val. greitį greitkeliuose vertintume saugumo atžvilgiu, tai jo mažinti tikrai nereikia, nes tai yra saugus greitis.
Kita vertus, nereikia manyti, kad vien dėl to, jog maksimalus nustatytas leistinas greitis yra 130 km/val., tai visi juo ir važiuoja. Pastaruoju metu važiuodamas greitkeliais ir magistralėse pastebiu, kad vairuotojai važiuoja lėčiau nei leistina. Akivaizdu, kad žmonės jau yra įvertinę situaciją ir matydami didesnes degalų kainas patys renkasi mažesnį greitį dėl kurio automobilio sąnaudas pavyksta bent šiek tiek sumažinti. Kiek tenka pastebėti, gana dažnai, net jei leistinas greitis yra 130 km/val., vairuotojai renkasi 110–120 km/val. greitį“, – komentavo V. Milius.
