Siekiant, kad rūdys savo rudą darbą pradėtų kaip įmanoma vėliau, gamintojai imasi įvairių priemonių. Paprastai jos susijusios ne tik su specialiais atsparumo korozijai didinimo procesais, bet ir su transporto priemonės konstrukcija.
Mokosi iš praeities klaidų
Nė vienas vairuotojas nesidžiaugia ant savo automobilio aptikęs korozijos židinių. Kartais rūdys būna tokios kibios ir agresyvios, kad kėbulo detales pergraužia vos per dvejus–trejus metus.
Pavyzdžiui, tokie modeliai kaip „Opel Ascona“, „Ford Sierra“ ar „Mazda 626“ ant šių gamintojų reputacijos dėmę uždėjo ilgam. Kiaurai prarūdiję sparnai, durelės ar net toks struktūrinis kėbulo elementas kaip slenkstis, deja, nepuošė šių modelių. Šiandien pamatyti stipriai surūdijusį automobilį – tikra retenybė.
„Per metus atlikti pirminę techninę apžiūrą atvyksta beveik milijonas automobilių. Iš jų maždaug 1,9 proc. sulaukia pastabų dėl stiprių korozijos pažeidimų. Todėl iš pirmo žvilgsnio tai neatrodo didelė bėda.
Tačiau reikia pastebėti, kad techninių apžiūrų centruose nėra vertinamos ir tikrinamos uždaros automobilių ertmės. Kai bendravau su antikorozines paslaugas teikiančios įmonės atstovais, jie pažymėjo, jog rūdys dažniausiai kaupiasi uždarose ertmėse, tad mes negalime jų pastebėti. Jie man rodė, kaip į vidines ertmes įkišus kamerą galima išvysti išsikerojusius korozijos židinius.
Apskritai korozija yra ne tik estetikos, bet ir saugumo klausimas. Jei svarbiausiuose automobilio struktūriniuose komponentuose, kurie įvykus avarijai sugeria smūgį, įsivešėjusios rūdys, gniuždymo zonos nebeveikia taip, kaip jas suprojektavo daug darbo įdėję inžinieriai“, – pasakoja techninių apžiūrių centrų asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas.
Automobilių žinovo atskleidžiamos problemos susijusios su tuo, jog per įvairius plika akimi nematomus sujungimus, tarpelius ir ertmes į vidines kėbulo dalis patenka drėgmė, druskos, kiti nešvarumai, kurie yra tikri korozijos katalizatoriai.
Ilgą laiką dėl tokių rūpesčių buvo linksniuojami ne vieno gamintojo automobiliai, tačiau galiausiai kai kuriems iš jų pavyko rasti būdų išspręsti šią problemą. Pavyzdžiui, „Mazda“ nuo 2011 metų ėmė naudoti „Skyactiv“ kėbulo konstrukciją, kuri, palyginti su tradicinėmis, turi mažiau virinimo siūlių bei jungčių, galinčių tapti viena iš korozijos priežasčių.
Ne tik kėbulo prakeiksmas
Nors rūdis automobilių savininkai dažniausiai keiksnoja dėl šio nemalonaus reiškinio ardomo kėbulo, neigiamų pasekmių korozija gali sukelti ir kitose vietose. Pavyzdžiui, netikėti ir erzinantys elektronikos sutrikimai gali būti būtent korozijos pasekmė.
„Elektronikos sutrikimai nebūtinai reiškia kurio nors komponento gedimą. Netikėtų rūpesčių gali kilti būtent dėl korozijos, nes ji pažeidžia automobilio elektros sistemos laidus ar jungtis. Identifikuoti tokias problemas ne visada lengva, nes reikia tikrinti ilgą automobilio elektros sistemos grandinę, ieškoti, kuri konkrečiai vieta yra pažeista“, – į dar vieną korozijos padarinį dėmesį atkreipia R. Gabartas.
Pavyzdžiui, jeigu automobilio prietaisų skydelyje išnyra pranešimas apie perdegusią lemputę, tikroji priežastis gali būti visai ne lemputė. Tokį pranešimą automobilio kompiuteris gali gauti dėl korodavusios ir tinkamos elektros srovės neperduodančios jungties. Tokiu atveju vizitas pas automobilių elektronikos meistrus yra neišvengiamas: teks susitaikyti tiek su nenumatytomis išlaidomis, tiek ir su prarastu laiku.
Korozija gali sukelti problemų ir su akumuliatoriumi. Nuo drėgmės neapsaugotos jungtys ilgainiui pažeidžiamos korozijos, dėl ko gali tinkamai neveikti starteris, centrinis užraktas ar kitos elektroninės sistemos, kurių moderniose transporto priemonėse išties nemažai.
Vis dažniau elektroninių sistemų gedimai sulaukia didelio dėmesio vertinant automobilių patikimumą apskritai. Štai autoritetingo Didžiosios Britanijos leidinio „Autoexpress“ kasmetinėje apklausoje, kurioje dalyvauja konkrečių automobilių savininkai, vienas iš vertinimo kriterijų yra patikimumas ir bendra kokybė. Kaip pavyzdys, trejus metus į šios apklausos penketuką patenkantis „Mazda CX-5“ modelis ypač aukšto įvertinimo sulaukia būtent dėl patikimumo, rodančio, kaip gamintojui sekėsi spręsti ankstesnes problemas.
Blogo remonto pasekmė
Specialus metalo apdirbimas antikorozinėmis medžiagomis dar automobilio gamybos proceso metu padeda prailginti metalo tarnavimo laiką, tačiau bet koks gamintojo indėlis į tokią apsaugą gali būti nubrauktas, jei po avarijos transporto priemonė remontuojama nesilaikant reikalavimų. R. Gabartas pastebi, kad būtent nekvalifikuotai atlikti remonto darbai gali būti korozijos priežastimi.
„Kiekvienas gamintojas pateikia rekomendacijas, kaip remontuoti pažeistas mašinos vietas. Pavyzdžiui, jei lanžeronas neberemontuojamas, jį galima keisti, tačiau tam yra numatytos specialios sujungimo vietos. Kai įgyvendinome „Geležinių spąstų“ projektą, specialiai pjaustėme automobilį ne tam skirtose vietose ir nesilaikėme remonto metodikos. Pastebėjome, kad tuose ploteliuose atsirado korozija, kas tikrai nepridėjo stiprumo bendrai automobilio konstrukcijai“, – pabrėžia automobilių žinovas.
Ne paslaptis, kad, norint sutaupyti tiek laiko, tiek remonto kaštų, kėbulo remonto darbai ne visada atliekami profesionaliai. Pažeistos vietos nėra padengiamos gruntu ar korozijai atspariomis medžiagomis, o tik perdažomos. Tokiu atveju visiškai nebesvarbu, kokio gamintojo tai automobilis – jis natūraliai praranda atsparumą korozijai.
Dėl šios priežasties kai kurie gamintojai į transporto priemonės remontą po eismo įvykio žiūri ypač rimtai. Pavyzdžiui, minėtoji „Mazda“ yra sukūrusi specialius aprašus, kokią įrangą privalo turėti dirbtuvės, kad kokybiškai suremontuotų automobilį ir suteiktų ilgalaikę apsaugą nuo galimos korozijos.
Todėl vairuotojams ir automobilių pirkėjams svarbu įvertinti, kad korozija nėra vien tik išorinių kėbulo detalių pažeidimai ir neestetiškas vaizdas. Korozija gali sukelti nemalonių ir netikėtų elektronikos gedimų, o rūdys gali vešėti ten, kur patiems pamatyti beveik neįmanoma. Svarbu suprasti, jog gamintojai apie šią problemą žino ir deda pastangas, kad jų automobiliai šiam nemaloniam reiškiniui būtų kuo atsparesni.
