„Iššūkiai, su kuriais susiduria pasaulio automobilių pramonė, veikia ir Lietuvos rinką. Vis dar juntamos pandemijos pasekmės, pavyzdžiui, puslaidininkių (lustų) krizė ir sutrikusios tiekimo grandinės. Tad tęsiasi tendencija, kad maždaug pusė privačių klientų yra linkę verčiau iš karto įsigyti naudotą automobilį negu laukti naujo“, – teigia SEB Baltijos šalių lizingo vadovas Saulius Mickus.
Pasak jo, išimtis – elektromobiliai. Kone du iš trijų (62 proc.) automobilių, kuriuos įsigyjant taikomos specialios žaliojo lizingo sąlygos, šiemet buvo nauji elektra varomi automobiliai.
Rinka rodė bendrą ekonomikos padėtį
Naujų automobilių finansavimo mastas šiemet beveik 24 mln. eurų, o naudotų – 14,4 mln. eurų. S. Mickaus nuomone, pirmą šių metų pusmetį lizingo rinka išlaikė pagreitį, kuris pernai priminė iššovusios spyruoklės efektą: iš pradžių dėl pandemijos rinka buvo stabtelėjusi, bet įsibėgėjus vakcinacijai klientų aktyvumas ėmė sparčiai augti – automobilių pirkėjai įgyvendino prieš tai atidėtus planus.
Gyventojų pajamos ir toliau didėjo, ekonomika ir vartojimas atsigavo, nors šiemet teigiamus lūkesčius prislopino Rusijos karas prieš Ukrainą.
Didesnė lizingo vertė – daugiau erdvės elektromobiliui
Pusmečio rezultatai rodo, kad privatūs klientai už automobilius mokėjo daugiau negu prieš metus. Palyginti su pernai, šiemet lizingo vertė naujam automobiliui įsigyti vidutiniškai siekė apie 34,2 tūkst. eurų – 5 tūkst. eurų daugiau negu pernai. Naudoto automobilio lizingo vertė 22,4 tūkst. eurų – beveik 4 tūkst. eurų daugiau negu prieš metus.
Pasak SEB Baltijos šalių lizingo vadovo S. Mickaus, tiek naujo, tiek naudoto automobilio lizingo vidutinės vertės augimas rodo bendrą padėtį rinkoje, kur pastebimas pasiūlos trūkumas ir kainų šuolis. Be to, klientai rinkosi naujesnius, brangesnius naudotus automobilius negu anksčiau.
Taip pat akivaizdu, kad gamintojų atstovai kai kuriuos atnaujintus modelius siūlo už 30–40 proc. didesnę kainą, argumentuodami, jog didesnes sąnaudas lemia naujosios technologijos ar naujas, pavyzdžiui, įkraunamo hibrido, variantas. Pokyčiai populiariausių pasirinkimų sąraše rodo, kad pardavėjų argumentai daro įtaką: privatūs klientai palankiai vertino gamintojų siūlomas naujoves ir buvo linkę už jas sumokėti. Galima daryti prielaidą, kad dėl to į dešimties populiariausių lizingu perkamų modelių sąrašą šiemet pateko naujasis „Toyota Yaris Cross“, „Nissan Juke“ ir elektromobilis „Nissan Leaf“.
Būtent elektromobilio proveržį S. Mickus vadina didžiausiu šio pusmečio pokyčiu populiariausių modelių dešimtuke. Anot eksperto, privatūs klientai per pusmetį sudarė net 3,5 karto daugiau elektromobilių lizingo sutarčių negu per tą patį laikotarpį 2021 metais.
„Pildosi ankstesnių metų prognozės – elektromobilių paklausa ir pardavimo mastas Lietuvoje auga eksponentiškai, ir tam įtakos turi ir žaliasis lizingas, ir valstybės subsidijos. Vis daugiau žmonių supranta, kad kelionės gali palikti kur kas mažesnį anglies dvideginio pėdsaką“, – apibendrina S. Mickus.
Banko duomenimis, viso lizingu įsigytų naujų automobilių sąrašo lyderiu tapo elektromobilis „Kia Sportage“, į antrą vietą nustūmęs pernykštį – „Toyota RAV4“. Kiti populiariausių sąraše išlikę modeliai, tokie kaip „Hyundai Tucson“ ar „Toyota C-HR“, rodo, kad padidinto pravažumo (SUV) tipas ir toliau dominuoja.
Naudotų automobilių sąraše permainų. – kur kas mažiau. Dažniausiai ir toliau dažniausias pasirinkimas „Volkswagen Passat“, nors lyderio atotrūkis nuo antroje vietoje esančio „Toyota RAV4“ nėra didelis. Trečioje vietoje šį pusmetį įsitvirtino „Toyota C-HR“, už jo naudotų sąraše liko „Škoda Superb“, „Volkswagen Tiguan“, „Nissan Qashqai“, „Toyota Corolla“.
Pramonė patiria iššūkių, pirkėjai ieško išeičių
S. Mickus atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Europos automobilių rinka išgyvena nelengvą laikotarpį. Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, naujų lengvųjų automobilių registracija Europoje pirmą šių metų pusmetį buvo 14 proc. mažesnė, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Labiausiai šiems rezultatams įtakos turėjo rinkų susitraukimas Italijoje (pardavimo mastas sumažėjo 22,7 proc.), Prancūzijoje (-16,3 proc.), Vokietijoje (-11 proc.) ir Ispanijoje (-10,7 proc.). Naujų automobilių pardavimo atoslūgis pagrindinėse Europos Sąjungos rinkose, tikėtina, turės įtakos naudotų automobilių pasiūlai po 5–7 metų.
Lietuvoje naujų automobilių pardavimas atslūgo dar labiau – per pusmetį iš viso jų užregistruota 25 proc. mažiau. Priežastys tos pačios kaip ir kitose Europos šalyse: išaugusios žaliavų ir gamybos komponentų kainos, stringančios tiekimo grandinės, didelis puslaidininkių trūkumas. Dėl to ne vienam pirkėjui iš pardavėjų teko išgirsti, kad užsakytas naujas automobilis atvyks vėliau, negu planuota. Taip pat kone visiškai sustojo reeksportas. Situacija rinkoje tokia, kad, net ir turėdami pakankamai pinigų naujam brangiam pirkiniui, gyventojai yra priversti ieškoti naudotų transporto priemonių. Duomenys rodo, kad Lietuvoje naudotų automobilių šiemet užregistruota 8 proc. daugiau negu pernai.
