Priėmus siūlomus Alternatyvių degalų įstatymo pakeitimus, žalia elektra įkrautų elektromobilių sunaudota energija bus pripažįstama kaip alternatyvusis kuras ir padės Lietuvai pasiekti tikslą iki 2030 metų 15 proc. transporte sunaudojamos energijos pakeisti alternatyviais degalais.

„Tai, kad žalia elektra iki šiol nėra pripažįstama kaip alternatyvūs degalai, yra vienas iš atsakymų, kodėl Lietuvoje tokia vangi elektromobilių įkrovimo stotelių plėtra. Šiuo metu žalia elektra, pateikiama į elektromobilius, negali būti apskaitoma kaip degalai iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Pagal Europos Sąjungos (ES) direktyvas tokio ribojimo neturėtų būti, jo, mano žiniomis, nėra nei Latvijoje, nei Estijoje, todėl dalyje šių šalių degalinių jau stovi arba yra numatytos pastatyti įkrovimo stotelės“, – teigia K. Adomaitis.

Anot parlamentaro, dėl dabartinio reguliavimo elektrinėms transporto priemonėms būtinos infrastruktūros plėtra stabdoma, nes investicijos, kurios galėtų būti nukreipiamos į elektros įkrovimo stotelių įkūrimą Lietuvoje, nukeliauja į kaimynines šalis, kur tokios išimties nėra.

Dar vienu įstatymo projektu siūloma elektromobilius atleisti nuo kelių naudotojo mokesčio. Šiuo metu tokį mokestį, naudojantis automagistraliniais keliais, turi mokėti autobusai, krovininės ir kt. transporto priemonės. Tačiau yra taikomos išimtys, kam šis mokestis netaikomas. Anot K. Adomaičio, komercinės paskirties elektromobilius būtina priskirti prie šių išimčių.

„Transporto sektorius yra atsakingas už didžiausią procentinę šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos dalį – net 30,4 proc. Lietuvai ypač aktualu mažinti transporto sektoriaus emisijas, nes kitu atveju rizikuojame neįvykdyti šalies įsipareigojimų ES. Jau šiandien komercinių ir lengvų krovininių elektromobilių atleidimas nuo kelių naudotojo mokesčio būtų paskata verslui dažniau rinktis elektromobilius tolesniems atstumams“, – pabrėžia Laisvės frakcijos narys.

VĮ „Regitra“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje registruoti tik 202 krovininiai elektromobiliai, galintys vežti iki 3,5 t krovinių, tačiau šis skaičius galėtų būti didesnis, jiems taikant lengvatines sąlygas. K. Adomaitis pažymi, jog valstybės biudžeto pajamų praradimai, įvedus kelių naudotojo mokesčio lengvatą, būtų nedideli, o paskatinus komercinių krovininių elektromobilių plėtrą, Lietuva prisidėtų prie savo tikslo mažinti transporto sektoriaus CO2 emisijas ir išvengtų gresiančių ES baudų už šių tikslų neįgyvendinimą.