1896 metai: pirmasis sunkvežimis
1896 metais Gottliebas Daimleris pristatė transporto priemonę, kokios niekas pasaulyje nesitikėjo ir nelaukė, – pirmąjį sunkvežimį geležimi kaustytais mediniais ratais. Vokietijoje jo niekas nepanoro įsigyti, galiausiai pirkėjas rastas Anglijoje. Jį vairuoti buvo galima tik kartu su priekyje einančiais padėjėjais, kurie kitus eismo dalyvius įspėdavo mojuodami raudonomis vėliavėlėmis.
Nepaisant to, šis „Phoenix“ pavadinimu žinomas motorizuotas vežimas su gale sumontuotu 4 AG pajėgumą išvystančiu 1,06 litro darbinio tūrio dviejų cilindrų varikliu tapo neeilinės sėkmingos transporto pramonės istorijos pradžia.
„Phoenix“ nedaug kuo priminė dabartinį sunkvežimį: iš esmės tai buvo perdarytas standartinis vežimas, mažai besiskyręs nuo tų, kuriuos gatvėmis įprastai tempdavo arkliai. Važiuoklės priekyje skersai sumontuotos lingės, o gale – spyruoklės. Tobulesnė pakaba buvo reikalinga ne tik dėl prastų kelių, bet ir dėl vibracijoms labai jautraus variklio.
Transmisija buvo sukurta moderniai: diržas perduodavo sukimo momentą skersai sumontuotam velenui, ant kurio abiejų galų buvo nedideli krumpliaračiai. Jie sukibdavo vidiniais žiedinės pavaros, tvirtai sujungtos su varomaisiais ratais, dantimis. Gerokai vėliau tokia konstrukcija tapo „Mercedes-Benz“ sunkvežimių skiriamuoju ženklu: ašys su planetiniais reduktoriais ilgą laiką naudotos sunkiausius krovinius vežantiems sunkvežimiams ir iki šiol montuojamos į statybinę techniką.
1946 metai: pirmasis „Unimog“ prototipas
1946 metais pirmuosius kilometrus įveikė „Prototype 1“ pavadintas bandomasis „Unimog“. Vyriausiasis inžinierius Heinrichas Roessleris pats vairavo prototipą, kuris neturėjo kabinos ir buvo pakrautas mediena. Bandomasis važiavimas vyko sunkiai pravažiuojamais miško keliais.
„Unimog“ atsiradimas glaudžiai susijęs su sudėtinga pokario situacija, kai Vokietijoje trūko įvairių žaliavų. 1945–1946 metais daugiausia problemų kilo dėl medienos. Būtent tuomet ilgamečiam „Daimler-Benz AG“ lėktuvų variklių kūrėjui Albertui Friedrichui kilo idėja sukurti žemės ūkio ir kitiems darbams skirtą transporto priemonę, kuri didintų produktyvumą.
Karui pasibaigus A. Friedrichas atnaujino ryšius su metalo konstrukcijų gamintojais ir viena iš „Daimler-Benz“ tiekėjų kompanija „Erhard & Söhne“. 1945 metų gruodį už žemės ūkio technikos kūrimą atsakingas padalinys pradėjo dirbti, o 1946 metų sausio 2 dieną A. Friedrichas perleido projektą vienam buvusiam darbuotojui, inžinieriui H. Roessleriui.
Per kelias savaites parengta nauja konstrukcija su dešinėje nuo transporto priemonės centro sumontuotu varikliu. Tai leido varančiuosius velenus apsaugantiems vamzdžiams parinkti tinkamus kampus ir sujungti su ašimis. Buvo vos keturios šarnyrinės velenų jungtys.
Šis genialus sprendimas „Unimog“ konstrukcijai naudojamas ir praėjus 75 metams. Ypa
tai pasitvirtina išskirtinio pravažumo U 4023 ir U 5023 serijos modeliams. Pavadinimą „Unimog“ (vok. „Universal-Motor-Gerät“ – universali motorizuota transporto priemonė) 1946 metų kovą sugalvojo Hansas Zabelis, šiame projekte dirbęs nuo pat pradžių.
1996 metai: „Mercedes-Benz Actros“
1996 metų rugsėjį vykusioje IAA komercinio transporto parodoje „Mercedes-Benz“ pristatė naują vilkiką, kuris sukėlė tikrą transporto industrijos revoliuciją. „Actros“ buvo pirmasis sunkvežimis diskiniais stabdžiais ir elektronine stabdžių valdymo sistema (EBS). Dėl šių novatoriškų sprendimų „Actros“ tapo saugiausiu savo klasės sunkvežimiu, o kitos technologijos pastebimai sumažino eksploatacijos išlaidas.
Techniniai aptarnavimai tapo daugiau nei dvigubai ilgesni, degalų sąnaudos sumažėjo 3–7 proc. priklausomai nuo darbo pobūdžio, o krovumas padidėjo iki 400 kg. Saugumas ir komfortas pastebimai pagerėjo – dėl modernios diskinės stabdžių sistemos tapo įmanoma 85 km/val. greičiu važiuojantį „Actros“ sustabdyti per atstumą, neviršijantį bendro vilkiko ir puspriekabės ilgio. Inžinieriai atkreipė dėmesį ir į smulkias detales: nauja sparnų apdaila gerokai sumažino vandens taškymą važiuojant per lietų.
Orientuojantis į naujus aplinkosaugos reikalavimus sukurti efektyvesni V formos varikliai. Poveikis aplinkai buvo mažinamas ir surinkimo linijoje, kurioje energijos sąnaudos krito beveik 50 proc. Naujos kabinos tapo iki 47 proc. erdvesnės, o ergonomika patobulinta pagal specifinius vairuotojų poreikius.
Kabinos taip pat tapo saugesnės, buvo atlikti pačių įvairiausių smūgių testai tiek pasitelkiant kompiuterines simuliacijas, tiek atkartojant realias vairavimo sąlygas. Svarbiomis naujienomis tapo saugos oro pagalvės ir diržų įtempimo mechanizmai. Nauji „Actros“ modeliai kiekvieną kartą laimėdavo „Metų sunkvežimio“ apdovanojimus ir iki šiol laikomi saugumo įrangos diegimo etalonais.
