„Regitros“ duomenimis, 2021 metų vasarį Lietuvoje buvo įregistruoti 37-i lengvieji (M1 klasės) automobiliai, kurių galios šaltinis tik elektra – 3,6 karto mažiau nei šių metų sausį ir 1,7 karto mažiau nei pernai vasario mėnesį.

Rinkos dalyvių teigimu, tokį staigų registracijų kritimą lėmė tai, kad nuo šių metų vasario nebeliko valstybės subsidijų elektromobiliams įsigyti.

„Nelikus papildomos paskatos rinka sustojo. Matome staigų kritimą tiek užklausų dėl elektromobilių pirkimo, tiek žmonių pasiteiravimų, pavyzdžiui, dėl elektromobilių išbandymo. Iš tikrųjų vertiname labai neigiamai, kad nėra programos tęstinumo netgi turint galvoje, kad nebuvo išeikvotas visas rezervas, skirtas būtent elektromobilių įsigijimui, pasibaigė terminas ir nebuvo pasiruošta laiku jo atnaujinti ir pratęsti subsidijų mokėjimą“, – elv.lt sako bendrovės „Fakto Auto“ marketingo vadovas Vaidotas Kviklys.

Nuo 2020 metų balandžio 20 d. kompensacinė išmoka vienam fiziniam asmeniui už įsigytą naują M1 klasės elektromobilį (lengvąjį elektromobilį) siekė 4 tūkst. eurų, už naudotą elektromobilį – 2 tūkst. eurų. Nuo praėjusių metų spalio 19 d. juridiniai asmenys irgi galėjo pretenduoti į paramą: gauti 4 tūkst. eurų subsidiją už naują M1 klasės elektromobilį ir 10 tūkst. eurų – už naują M2 klasės elektromobilį (mikroautubusą). Papildoma 1 tūkst. eurų kompensacija tiek privatiems asmenims, tiek bendrovėms buvo skiriama už sunaikintą seną transporto priemonę. Valstybės parama galiojo iki 2021 metų vasario 1-osios.

„Kai atsirado valstybės paskata, pamatėme, kad ir fiziniai asmenys pradėjo labiau domėtis ir pirkti elektromobilius, kai anksčiau tą darė daugiausiai juridiniai asmenys. Šiuo metu visi laukia atsinaujinančios programos ir labai gaila, kad dėl tik institucijoms žinomų kliūčių iki šiol tai nepadaryta“, – teigia V. Kviklys.

Nerimo ženklų daugiau

Dalijimosi automobiliais platformą „CityBee“ valdančios „Modus Group“ darnaus judumo projektų vadovas Aurimas Drūtys sako, kad neramina ne kvietimų paskelbimo data, bet kvietimų sąlygos.

„Būtent nuo kvietimų sąlygų priklauso, ar mūsų bendrovė, kaip ir kiti rinkos dalyviai, apskritai ryšis dalyvauti kvietimuose. Galimi paramos ribojimai vienam juridiniam vienetui, kai vertinamos visos susijusios įmonės, gali tapti didele kliūtimi“, – teigia „CityBee“ darnaus judumo projektų vadovas.

Pagal galiojusią tvarką buvo finansuojami mažos apimties juridinių asmenų projektai, kuriems prašoma suma neviršija 14 500 eurų, ir vidutinės apimties projektai, kuriems prašoma finansavimo suma viršija 14 500 eurų, bet yra ne didesnė kaip 200 000 eurų.

„Tokie rinkos dalyviai kaip dalijimosi paslaugų teikėjai valdo didelius automobilių parkus, kuriuos elektrifikuojant Lietuva sparčiau siektų įvykdyti įsipareigojimus Europos Sąjungai ir tuo pačiu edukuotų daugiau vairuotojų. Mokslininkų skaičiavimai rodo, jog vienas dalijimosi paslaugos automobilis gali pakeisti nuo 6 iki 12 asmeninių automobilių“, – kalba A. Drūtys.

„CityBee“ darnaus judumo projektų vadovas taip pat pabrėžia, kad susiklosčiusi situacija verčia nuogąstauti, kad dabar Lietuvoje nėra aiškios ilgalaikės elektromobilių plėtros strategijos.
„Kompensacijos yra sąlyginai mažos, o valstybės kvietimai verslui – fragmentuoti“, – teigia A. Drūtys.

Aplinkos ministerija naujos informacijos nepateikė. Vasario pradžioje ministerija elv.lt teigė, kad po to, kai Aplinkos ministerijos siūlomas Klimato kaitos programos sąmatos projektas 2021 metų priemonėms finansuoti bus suderintas su Nacionalinio klimato kaitos ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetais, jis bus teikiamas Vyriausybei tvirtinti (ankstesniais metais jį tvirtindavo aplinkos ministras). Patvirtinus Vyriausybei, bus skelbiami kvietimai teikti paraiškas paramai pagal Klimato kaitos 2021 metų programos sąmatoje numatytas priemones.

Aplinkos ministerija yra skelbusi, kad šiemet fiziniams ir juridiniams asmenims, siekiantiems įsigyti elektromobilį, numatoma skirti po 3 mln. eurų.

Parama skaičiais pernai

Aplinkos ministerijos duomenimis, pernai paraiškų elektromobilių įsigijimui skatinti gyventojai pateikė už 1,5 mln. eurų, o įmonės – už 1,3 mln. eurų.. Iš viso juridiniai asmenys per praėjusį kvietimą pateikė paraiškas įsigyti 279 elektromobilius, o gyventojai – 533.

Valstybės subsidijomis elektromobiliams įsigyti daugiausiai pasinaudojo transporto ir logistikos, energetikos, valymo paslaugų rinkose veikiančios įmonės.

Aplinkos ministerijos teigimu, didžiausią taršą šiltnamio dujomis Lietuvoje sukelia transportas: per pastaruosius 15 metų šios sektoriaus išlakos augo net 49 proc. Finansiškai skatindama keisti asmeninį ir tarnybinį transportą į ekologišką, ministerija tikisi po ketverių metų lengvųjų elektromobilių skaičių keliuose ir gatvėse padidinti iki 10 proc. visų automobilių.

Valdžios užmojis, kad iki 2030-ųjų elektromobiliai ir mažataršės transporto priemonės galėtų sudaryti 50 proc. visų transporto priemonių, kartu per pusę sumažinant įprastu kuru varomų automobilių skaičių miestuose ir užtikrinant alternatyvių degalų infrastruktūros plėtrą. 2040 metais Lietuvos miestų centruose turėtų išvis nebelikti vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių.

Rinkos dalyviai tokias valdžios ambicijas kol kas vertina konservatyviai ir sunkiai įgyvendinamomis.

Šių metų vasario pabaigoje Lietuvoje buvo įregistruoti 2 647 lengvieji (M1 klasės) elektromobiliai. Elektra varomas transportas sudarė mažiau nei 1 proc. viso automobilių parko Lietuvoje.