„Natūralu, kad karantinas sustiprino gyventojų savisaugos instinktą ir paskatino nepasitikėti kolektyvinio naudojimo keliavimo priemonėmis: lėktuvais, traukiniais, autobusais, taksi. Taip pat ir bendromis erdvėmis, tokiomis kaip oro uostai, stotys, užsienyje – metro linijos. Saugia mobilumo priemone pandemijos metu laikytas nuosavas automobilis. Tačiau automobilis yra taršiausia judėjimo priemonė. Kyla klausimas, kaip sugrąžinti gyventojų pasitikėjimą, kad jie naudotųsi alternatyvomis nuosavam automobiliui?“ – klausia Kęstutis Kupšys, LVOA viceprezidentas.

Dezinfekcinis skystis viešajame transporte?

Anot K. Kupšio, vienuolikoje Europos šalių atliktas vartotojų tyrimas parodė, kad gyventojai bent jau kurį laiką po karantino vengs ilgų kelionių į užsienio šalis ir pirmenybę teiks šalių vidaus turizmui. Tokių gyventojų kiekvienoje šalyje, taip pat ir Lietuvoje, yra daugiau kaip ketvirtadalis (26 proc.). Vidaus kelionės reiškia keliavimą automobiliu, o tai savo ruožtu reikš didesnį į aplinką išmetamo CO2 lygį. Europos vartotojų organizacijos susirūpino galimu padidėjusiu šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir sveikatai kenksmingų azoto oksidų bei kitų teršalų išmetimu į aplinką.

„Manome, kad šalių vyriausybėms kils nemenkas uždavinys, kaip sugrąžinti vartotojams iki-karantininius keliavimo įpročius, todėl skatintume kurti pasitikėjimą viešuoju transportu ir kitomis bendrojo keliavimo priemonėmis. Viena tokių priemonių galėtų būti rekomendacija saugos priemones, tokias kaip kaukių dėvėjimas ar rankų dezinfekcinės priemonės, naudoti ir pasibaigus pandemijai“, – sako Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso atstovas.

Būtini dviračių ir pėsčiųjų takai

K. Kupšys pastebi, kad Lietuvos vartotojai nurodė po karantino labiau naudosiantys dviračius (25 proc. apklaustųjų). Kitų tyrime dalyvavusių šalių gyventojai taip pat nurodo, kad dviračiu naudosis dažniau (vidutiniškai 23 procentai). Toks gyventojų noras rodo, kad šalys aktyviau turi vystyti darnaus judumo alternatyvas, ypatingą dėmesį skiriant dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrai.

„Atsakomybės našta krenta miestų ir rajonų savivaldybėms, jos turėtų aktyviau įgyvendinti numatytus darnaus judumo planus. Tai, ką matėme praėjusią vasarą, pavyzdžiui, Vilniuje įvestą kilpinį eismą, turėtų būti tęsiama – geriausia būtų pasinaudoti Europos sostinių pavyzdžiais ir kai kurias miestų centrų gatves visiškai atiduoti pėstiesiems. Pasitvirtino ir Europos miestuose įvestos laikinos dviračių juostos, ilgainiui tapusios nuolatinėmis“, – teigia K. Kupšys. Kita vertus, būtina galvoti apie visų judumo dalyvių saugumą: tiek dviratininkai, tiek paspirtukų „vairuotojai“ privalo laikytis protingų saugumo reikalavimų ir nekelti grėsmės nei sau, nei pėstiesiems. Todėl, pasak K. Kupšio, reikalinga diskusija ir aiškios taisyklės šioms populiarėjančioms judumo rūšims, nepamirštant ir dalijimosi paspirtukais platformų pareigų.