Geriausia padėtis – Azijoje

Valstybių pasirengimą autonominiams automobiliams, atskleidžia trečius metus iš eilės tarptautinės audito ir mokesčių konsultavimo paslaugų bendrovės KPMG sudaromas AVRI (Autonomous Vehicles Readiness Index – angl.) indeksas. Jo rezultatai paremti 28 individualiais matavimo vienetais, apimančiais 4 skirtingus vertinimo aspektus: valstybės politiką ir teisės aktus, apibrėžiančius autonominių transporto priemonių naudojimą ir testavimą; technologijų tobulinimui ir kibernetiniam saugumui užtikrinti skiriamas lėšas; mobilaus ryšio stiprumą, aprėptį ir greitį, kelių kokybę, įkrovimo stočių skaičių; vartotojų prisitaikymą prie naujų technologijų.

Įvertinus minėtus kriterijus, geriausią rezultatą šiemet pademonstravo pietryčių Azijoje esantis Singapūras. Už Lietuvą plotu net 90 kartų mažesnė šalis pastaruoju metu gerokai išplėtė autonominių automobilių testavimo ribas, kurios užima apie 1000 kilometrų arba dešimtadalį visų Singapūro kelių. Norima, kad nuo 2022 metų trijose šalies vietovėse kursuotų ir autonominiai autobusai – jau dabar apie 100 autobusų vairuotojų perkvalifikuojami į saugumo operatorius. Kaip teigia Dainius Pupkevičius, „KPMG Baltics“ Valdymo ir rizikos konsultacijų departamento vadovas, didelį postūmį autonominių transporto priemonių parko plėtrai šioje šalyje turės elektromobilių įkrovimo stotelių tinklo plėtra.

„Šių taškų skaičių per dešimtmetį planuojama padidinti nuo 1,6 tūkst. iki 28 tūkstančių. Tokioje mažoje valstybėje kaip Singapūras ši plėtra neabejotinai palies daugumą gyventojų – patogumas ir plečiamos testavimo ribos skatins juos įsigyti elektra varomas transporto priemones. Jose dažniausiai ir pritaikomos autonominio vairavimo technologijos“, – sako D. Pupkevičius.

Tai patvirtina ir Ispanijos mokslininkų tyrimas „Autonominis vairavimas: vaizdas iš paukščio skrydžio“, teigiantis, jog elektra varomų transporto priemonių paplitimas yra viena svarbiausių priežasčių automobilių „autonomijai“ plisti.

Trejetuke – dvi Europos šalys

Į labiausiai autonominiams automobiliams pasirengusių valstybių trejetuką pateko ir dvi Europos atstovės. Pernai sąraše pirmavę Nyderlandai toliau išlieka lyderiais pagal elektromobilių įkrovimo stočių vienam gyventojui skaičių, o pagal kelių kokybę, užimamą elektromobilių ir hibridinių automobilių rinkos dalį (15 proc.) yra antroje vietoje abejose kategorijose. Pernai šalyje buvo išplėsta išmaniųjų įtaisų naudojimo keliuose infrastruktūra. Pavyzdžiui, išmanieji šviesoforai, kurie bevieliu ryšiu autonominėms transporto priemonėms siunčia informaciją apie savo statusą, pernai pritaikyti 60 naujų vietovių.

Anot „KPMG Baltics“ atstovo, dėl panašių oro sąlygų, Lietuvai autonominių transporto priemonių taikyme pavyzdžiu galėtų tapti Norvegija. Ji šiemet išsilaikė trečioje AVRI indekso vietoje – net 56 proc. šioje šalyje pernai įsigytų naujų automobilių buvo elektromobiliai ar hibridai. Tam įtakos turėjo už jų įsigijimą taikomos subsidijos ir dideli mokesčiai transporto priemonėms su vidaus degimo varikliais bei kurui.

„Gyventojus rinktis elektra varomas transporto priemones motyvuoja ir sėkmingi jų pritaikymo pavyzdžiai – šalies sostinėje Osle specialiais maršrutais keleivius vežioja autobusai be vairuotojų, miesto oro uoste šios transporto priemonės valo apsnigtą ir apledijusią teritoriją, po Norvegijos fjordus plaukioja autonominiai keltai. Gyventojams svarbu, kad iki 20 km/h padidintas autonominių transporto priemonių greitis, jos testuojamos esant ir sudėtingoms vairavimo sąlygoms. Visa tai didina pasitikėjimą naujovėmis ir skatina plėtrą“, – teigia D. Pupkevičius.

Lietuva – nutolusi nuo lyderių

KPMG tyrimo rezultatai atskleidžia, kad nemažai šalių sparčiai juda link autonominių automobilių technologijų visuotinio įvedimo: skatinamos su jomis susijusios inovacijos, tobulinami procesai, vystoma ir įteisinama atitinkamų įstatymų bazė. Kaip teigia „Vilnius Tech“ universitete dėstantis doc. dr. Vigilijus Sadauskas, Lietuvai čia reikia gerokai pasitempti. Daug ką pasako Europos automobilių gamintojų asociacijos duomenys, kad Lietuva patenka į penketuką Senojo žemyno šalių su mažiausiai įkrovimo stotelių – kai Nyderlandai gali pasigirti turintys jų daugiau nei 40 tūkst., Lietuvoje šis skaičius kone 200 kartų mažesnis.

„Didžiausia problema Lietuvoje visgi yra teisinis reglamentavimas ir su juo susiję niuansai – šalyje dar prieš 20 metų reikėjo pakeisti kelio ženklų numeraciją, suvienodinti ją su kitomis šalimis, tačiau iki šiol tai nėra padaryta. Tuomet reikės sukurti testavimo zonas, susitarti, koks bus autonominių transporto priemonių draudimas, kaip bus nustatoma atsakomybė eismo įvykių metu ir taip toliau. Procesų pagreitėjimui galbūt pagelbės autonominių automobilių pritaikymui didelį dėmesį skiriančios Jungtinės Tautos (JT) ir jų priimtos konvencijos, kurios turi įstatymo galią. Pavyzdžiui, kai Lietuva 1990 metais ratifikavo 1968 metų JT Kelio ženklų ir signalų bei Kelių eismo konvencijas, turėjo jos nuostatas perkelti į įstatymus, tad analogiškai turės pasielgti ir su kitomis sutartimis. Išsprendus šias problemas, visa kita atrodo optimistiškai – gerokai lenkiame kitų valstybių atstovus pagal išsivystymą informacinių technologijų srityje, autonominiams automobiliams reikalinga infrastruktūra taip pat gera“, – kalba doc. dr. V. Sadauskas.

Pašnekovas įsitikinęs, kad padėtį reikėtų keisti dėl kelių priežasčių. Visų pirma – saugumas: nors Lietuvoje nuo Nepriklausomybės atgavimo žuvusiųjų skaičius eismo įvykiuose 100 tūkst. šalies gyventojų sumažėjo maždaug keturis kartus, tačiau vis dar gerokai lenkiame Europos vidurkį. Sumažinti eismo įvykių ir juose nukenčiančių žmonių skaičių galėtų būtent autonominiai automobiliai – remiantis 2017 metų pagrindines Europos automobilių pramonės tendencijas ir iššūkius nagrinėjančios „GEAR 2030“ grupės duomenimis, 90 proc. eismo įvykių nulemia žmogus. Autonominių automobilių pagalba apribojus tokius iracionalius veiksmus kaip pavojingą manevravimą, nereikalingus sustojimus, netinkamus maršruto pasirinkimus būtų pagerintas saugumas ir padidinamas transporto efektyvumas.

Galimybė verslui

Platesnis dažniausiai elektra varomų autonominių automobilių įvedimas į rinką padėtų sumažinti oro taršą. Procesus paskatintų geresnės galimybės juos įsigyti ir dalinimosi šiomis transporto priemonėmis platformos, kuri veiktų taksi principu, sukūrimas. Anot doc. dr. V. Sadausko, tai sumažintų iškastiniu kuru varomų transporto priemonių skaičių miestuose, atsirastų galimybė atsisakyti taršaus viešojo transporto.

„Vilniuje vienai šeimai tenka beveik po tris automobilius, tačiau vidutiniškai kiekvienas jų per metus nuvažiuoja tik apie 10 tūkst. kilometrų. Tai nėra efektyvu, retai naudojami automobiliai užima vietą kiemuose, vietoj to būtų galima rinktis kitus keliavimo būdus. Kadangi į autonominių automobilių ir jų panaudojimo pavėžėjimo paslaugoms tinklų plėtrą ateityje dėl galimybės patikimai investuoti turėtų koncentruotis vis daugiau verslo atstovų, ši technologija greičiausiai atpigs, bus taikoma plačiau. Aišku, pirma nemažai kainuos infrastruktūros diegimas, tačiau prototipai pirmiausiai galėtų būti pritaikomi mažesniuose miestuose taip neinvestuojant didžiulių lėšų, o vėliau plečiantis vartotojų tinklui mažės ir plėtros bei pačios inovacijos išlaikymo kaina. Nereikėtų nuogąstauti, kad žmonės nesusidomės, nes prisiminkime, kas buvo su mobiliaisiais telefonais, savitarnos kasomis ar mobiliuoju parašu – užteko kartą pamėginti, kad būtų pradedama šiomis inovacijomis naudotis nuolat“, – įsitikinęs pašnekovas.

D. Pupkevičius priduria, kad inovacijų diegimui šalyje turės įtakos ir noras atrodyti moderniais ir konkurencingais.

„Jau dabar dėmesys saugumui ir aplinkosaugai padeda įmonėms išskirsti iš kitų, pritraukti naujus klientus ar išlaikyti esamus. Keičiantis vartotojų lūkesčiams, ateityje vis svarbiau bus ir tai, kaip įmonėms pavyks prisidėti prie klimato kaitos stabdymo“, – prognozuoja „KPMG Baltics“ Valdymo ir rizikos konsultacijų departamento vadovas