„Delfi“ redakcijai parašęs vienos naudotais automobiliais prekiaujančios įmonės direktorius neslėpė apmaudo: „Kitaip nei kitos įmonės, mes visus savo automobilius užregistruojame savo vardu, pavyzdžiui, antrą praėjusių metų pusmetį sumokėjome „Regitrai“ virš 30 tūkst. eurų. Išimam valstybinius numerius ir tik tuomet parduodame automobilius, taip sutaupydami klientams laiko.“
Nepaisant ilgametės patirties ir įdirbio, dabartinė situacija, Lietuvoje įsigaliojus automobilių registracijos mokesčiui – nepalanki.
„Susidūrėme su problema, kad automobiliai, kurių išmetama CO2 reikšmė neviršija 130 gramų kilometrui, yra apmokestinami. Pavyzdžiui, 2015-ųjų BMW 320, kurio CO2 reikšmė – 99 g/km. Tą informaciją galima pamatyti ir oficialiame gamintojo olandiškame interneto puslapyje. Tačiau nuvažiavę į „Regitrą“ išgirstame, kad tapačių transporto priemonių nėra, todėl jie turi remtis savo skaičiuokle, kurioje naudoja tik degalų tipą ir automobilio svorį. Gautas rezultatas – 155 g/km CO2, tačiau neatsižvelgiama nei į gamybos metus, nei į variklio galią, nei į kitus duomenis“, – piktinosi „Delfi“ pašnekovas.
Jo minėtas pavyzdys – ne vienintelis. Pavyzdžiui, registruojant 2015-ųjų dyzelinį dvilitrį „Volvo V40“, kurio CO2, kaip skelbia gamintojas, yra 82 g/km, „Regitros“ skaičiuoklė parodė, kad automobilis išmeta 138 g/km CO2. Tokia pati situacija ir su 2015-ųjų „Ford C-Max“. Nors gamintojo duomenys rodo, toks dyzelinį 1,5 l darbinio tūrio variklį turintis automobilis išmeta 105 g/km, „Regitros“ skaičiuoklės gaunamas rezultatas – 140,15 g/km CO2.
Naudotais automobiliais prekiaujančios įmonės vadovo nuomone, tokia praktika yra išties problema, mat žmonės, atkeliavę į „Regitrą“ su automobiliu, kuriam esą tapačių nebus rastą, visais atvejais bus priversti susimokėti daugiau nei turėtų.
CO2 randa taip, kaip liepia įstatymas
Kaip „Delfi“ minėjo „Regitros“ Komunikacijos skyriaus specialistė Emilija Bardauskienė, įstatyme, kuriuo buvo įteisintas automobilių registracijos mokestis, yra numatyti ir konkretūs CO2 apskaičiavimo būdais, kuriais remiantis nurodoma, kokio dydžio mokestis tenka savininkui.
Pirmiausia, rodiklio reikšmė naudojama iš oficialių ir patvirtintų dokumentų, kurie suteikia informaciją apie konkretų registruojamą automobilį, t. y. automobilio kilmės (registracijos liudijimo) ar patvirtinimo dokumentų (pvz.: ekspertizės pažymos, atitikties sertifikato (CoC)). Taip pat gali būti naudojami Kelių transporto priemonių registro duomenų išrašai.
„Visgi automobilių gamintojų ar jų atstovų interneto svetainėse pateikti bendri transporto priemonių duomenys nėra laikomi tais šaltiniais, kuriais remiantis gali būti apskaičiuojamas CO2 kiekis“, – akcentavo E. Bardauskienė.
Antruoju atveju, pasakojo žinovė, jei išmetamo CO2 kiekio nėra nurodyta įstatyme nurodytuose dokumentuose, tuomet registre ieškoma lygiaverčių transporto priemonių (pagal tipą, variantą, versiją) ir naudojama jų CO2 reikšmė. Jei lygiaverčių transporto priemonių yra daugiau nei viena, tuomet apskaičiuojama mediana. Jai apskaičiuoti naudojami tokie duomenys, kaip eksploatuoti parengtos transporto priemonės masė, variklio galia, degalų tipas ir pan.
Jeigu galimybės apskaičiuoti CO2 kiekį naudojant konkretaus automobilio duomenis formulėje nėra, tuomet jis apskaičiuojamas pagal lygiaverčių automobilių duomenis.
„Jeigu nėra galimybės pritaikyti nė vieno iš keturių įstatyme numatytų būdų, nes trūksta tam tikrų techninių duomenų apie automobilį, tokiu atveju reikia atlikti techninę ekspertizę ir pateikti jos pažymą dėl faktinių duomenų nustatymo“, – aiškino E. Bardauskienė.
Būdų yra, bet jie brangūs
Pasak jos, naudotų automobilių prekybos įmonės vadovo nurodytose situacijose automobilių CO2 kiekis buvo apskaičiuotas naudojantis arba alternatyvių transporto priemonių duomenimis, arba juos įvedus į formules, kadangi duomenų apie registruojamus automobilius trūko, o analogiškų registre – nebuvo.
Išeitimi galėtų tapti techninės ekspertizės dokumentai arba gamintojo ar jo atstovų išduotas atitikties sertifikatas ar jo kopija. Tačiau tokios paslaugos atsieina nepigiai, mat už techninę ekspertizę vairuotojai turėtų susimokėti apie 70 eurų, o už sertifikatą prašoma susimokėti apie porą šimtų eurų.
„Galima skaičiuoti pagal Europos Bendrijos atitikties liudijimą, bet jį išduoda arba kai perki automobilį, tai kaip mašinos gimimo liudijimas, arba jei neturi, turi kreiptis pas konkretaus modelio atstovus, bet kiek žinau, ten jie paprašo atitinkamai susimokėti už šio dokumento išdavimą. Tada išeina tokia akla situacija, nes ir mokestis skaičiuojamas neteisingai, ir pateikti dokumentų žmogus negali, nes tai labai brangu“, – „Delfi“ yra sakęs „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas.
„Delfi“ skaitytojo minėti neatitikimai – nėra vieninteliai. „Regitros“ darbuotojai aptiko spragą ir įstatyme nurodytose formulėse, mat jose neatsižvelgiama į tai, ar automobilis, kurį norima registruoti, yra hibridinis, ar ne. Kebli situacija susiklostė panorus įregistruoti hibridinį „Volvo V60“, kuris gali važiuoti ir dyzelinu, nors yra įkraunamas iš elektros tinklo (angl. Plug-in). Mokestis šiam modeliui buvo apskaičiuotas taip, tarsi jis būtų vien dyzelinis.
„Mes jau rengiame savo siūlymą, kad reikėtų į tai atsižvelgti ir keisti skaičiavimo vietoje metodiką, nes tokių atvejų gali pasitaikyti. Pradžiai turbūt niekas net neturėjo galvoje, kad apynaujam automobiliui nebus CO2 parametro, bet, pasirodo, iš kai kurių valstybių atvažiuoja ir be jo“, – kalbėjo S. Šuminas.
