Saugaus eismo ekspertas Vigilijus Sadauskas sako, kad pats važinėja dviračiu ir taisyklių laikosi.

„Per visą gyvenimą nei kartą būdamas su dviračiu nevažiavau per pėsčiųjų perėją nenulipęs“, – sako pašnekovas.

Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Paulius Bakutis sako, kad laikosi įstatymų, o ir kiti dviratininkai, anot jo, elgiasi labai apdairiai.

„Nėra daug tokių, kurie prieš perėją nulipa nuo dviračio, daugiausia žmonės važiuoja, žinoma, palaukia ir pasižiūri. Aš mėgstu laikytis įstatymų, pagal dabartinius įstatymus ir elgiuosi“, – laidos pradžioje sako jis.

Paklausus, kodėl dviratininkai siekia, kad galėtų važiuoti per pėsčiųjų perėją, nenulipę nuo dviračio, pašnekovas sako, jog tiesiog nėra pastebėta, kad būtų didesnis avaringumas, todėl dviratininkams taip būtų patogiau. „Natūralu, kad jeigu dauguma taip daro, mano požiūriu, čia nėra tragedijos su avarijomis. Kiek domėjomės, nėra didelio avaringumo, todėl norisi dekriminalizuotis ir galėti važiuoti per perėją su tam tikrais saugikliais“, – tikina P.Bakutis.

Ragina prie visų perėjų įrengti takus ir dviračiams

Saugaus eismo atstovas V.Sadauskas sako, kad pėsčiųjų perėjos yra skirtos pėstiesiems, o pats geriausias variantas būtų įrengti takelius dviratininkams šalia pėsčiųjų perėjos.

Labai svarbu yra įvertinti elementarų dalyką – per kiek laiko vairuotojas gali pamatyti tą dviratininką. Yra du dalykai: arba mes paisome tarptautinių dokumentų, JT konvencijų arba nepaisome. Šįkart mane nustebino Susisiekimo ministerijos atstovai, kurie prisiminė, kad yra tokia konvencija ir visos šalys paiso.
V.Sadauskas

„Matote, perėjos skirtos pėstiesiems. Pėstiesiems tai yra prioritetas, kai susikertama su automobilių eismu. Kas yra pėstytis? Tai yra asmuo, judantis tam tikru greičiu, o dviratininkas juda daug greičiau nei pėstysis. Labai svarbu yra įvertinti elementarų dalyką – per kiek laiko vairuotojas gali pamatyti tą dviratininką. Yra du dalykai: arba mes paisome tarptautinių dokumentų, JT konvencijų arba nepaisome. Šįkart mane nustebino Susisiekimo ministerijos atstovai, kurie prisiminė, kad yra tokia konvencija ir visos šalys paiso.

Jeigu dviratininkas nori važiuoti, šalia perėjos turi būti įrengtas dviračių takas. Tada, manau, nėra jokių problemų ir jis gali važiuoti per pėsčiųjų perėją“, – tikina saugaus eismo ekspertas.

Prabilo apie skaudžias avarijas perėjose

Anot V.Sadausko, Lietuvoje dažnai bandoma ieškoti alternatyvių būdų, kaip pasipriešinti taisyklėms, tačiau tokie būdai, jo teigimu, neatneša nieko gero. Taip pat jis paminėjo, kad yra labai liūdna statistika, anot kurios, daug skaudžių įvykių perėjose nutinka būtent tuomet, kai dviratininkai važiuoja per perėjas.

„Mes visada norime nepaisyti tarptautinių taisyklių ir ieškome kažkokių naujų galimybių. Manau, kad teisinga būtų, jeigu šalia pėsčiųjų perėjos būtų takelis dviratininkams, per kurį būtų galima važiuoti ir nenulipti nuo dviračio, taip pat, žinoma, turėtų būti šviesoforo signalai. O mes iš nesugebėjimo ar nežinojimo dažnai priimame tokius sprendimus, kurie po to atsisuka prieš mus.

Kiek mano gyvenime teko dalyvauti bylose, galima sakyti, kad šimtu procentų, kur tik dviratininkas susiduria pėsčiųjų perėjoje su automobiliu, nei vienas nebuvo nulipęs nuo dviračio – visi važiuodavo per pėsčiųjų perėja. Štai jums ir atsakymas. Visi, kurie pateko į eismo įvykį pėsčiųjų perėjoje, visi be išimties, buvo važiuojantys.
V.Sadauskas

Aš tikrai gerbiu visus dviratininkus, išskyrus tik tuos, kurie nepaiso taisyklių. Kiek mano gyvenime teko dalyvauti bylose, galima sakyti, kad šimtu procentų, kur tik dviratininkas susiduria pėsčiųjų perėjoje su automobiliu, nei vienas nebuvo nulipęs nuo dviračio – visi važiuodavo per pėsčiųjų perėją. Štai jums ir atsakymas. Visi, kurie pateko į eismo įvykį pėsčiųjų perėjoje, visi be išimties, buvo važiuojantys“, – pareiškė saugaus eismo ekspertas.

Vigilijus Sadauskas

Dviračių bendrijos pirmininkas sako, jog pasidomėjo statistika apie dviračių ir automobilių avarijas, tačiau, jo teigimu, nelaimių, susijusių su eismo įvykiais perėjose nėra daug.

„Aš tai žinau, kad tokių atvejų tikrai yra nedaug. Nepasakysiu procentų, bet yra gal vienas kitas atvejis, kai dviratininkai buvo nutrenkti perėjose. Remiantis dalinai šia informacija, kad nebuvo daug avarijų pėsčiųjų perėjose, bandoma šią Kelių eismo taisyklę ir įvykdyti. Kai buvo Vyriausybėje posėdis, buvo išsakytas geras argumentas – tikėtina, kad pamažins kaip tik įvykių kiekį, nes visi privalės sustoti, judėti pėsčiojo greičiu ir ši papildoma informacija labiau turės įtaką žmonėms, žmonės atsargiau važiuos per pėsčiųjų perėjas“, – oponuoja saugaus eismo eksperto išsakytai nuomonei.

Turėtume problemų ateityje?

Tuo tarpu saugaus eismo ekspertas pabrėžia, kad ateityje Lietuva turėtų labai daug problemų.

„Jeigu po metų pavyks prastumti tokią nesąmonę, pabrėžiu – nesąmonę, kuri prieštarauja konvencijai, Lietuva turės problemų bet kurioje byloje – ar su policija, ar su kažkuo. Problema yra ta, kad dviratininkas privalo per pėsčiųjų perėją dviratį persistumti. Man keista, kad vadovas Vyriausybės, nors ir baigė teisę, neatskiria, kas yra įstatymas, o kas – konvencija“, – sako V.Sadauskas.

Jeigu po metų pavyks prastumti tokią nesąmonę, pabrėžiu – nesąmonę, kuri prieštarauja konvencijai, Lietuva turės problemų bet kurioje byloje – ar su policija, ar su kažkuo. Problema yra ta, kad dviratininkas privalo per pėsčiųjų perėją dviratį persistumti.
V.Sadauskas
Dviratininkai
Foto: Rytis Šeškaitis

„Pamatysite, kad ypač nereguliuojamose perėjose bus labai skaudžių įvykių. Man tai keista, kaip žmonės galvoja, kad čia yra nieko tokio“, – pridūrė pašnekovas.

P.Bakučio nuomone, nežinia, kokią konvenciją omenyje turi pašnekovas, nes, jo teigimu, tokio draudimo tiesiog nėra.

„Visų pirma, aš tai klausčiau Vigilijaus, kokią konvenciją jis turi omenyje, nes Vyriausybei Susisiekimo ministerija pristatė, kad neva konvencijoje yra draudimas važiuoti dviračiu per perėją, bet pasigilinus paaiškėjo, kad draudimo nėra. Buvo kreiptasi į Seimo kontrolierių, kad išsiaiškintų“, – tikina P.Bakutis.